Valstybė ir teisė antikos šalyse
5 (100%) 1 vote

Valstybė ir teisė antikos šalyse

Turinys

1. Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankiškumą…………………………………………..3

2. Įvadas……………………………………………………………………………………………………………4

3. Antikos valstybių ( Atėnų ir Romos) teisės institucijos ir teisės šaltiniai……………5

4. Senovės Atėnų teisė………………………………………………………………………………………..7

4. Romėnų teisės šaltiniai ir pirmosios kodifikacijos……………………………………………9

5. Išvados……………………………………………………………………………………………….11

Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankiškumą

Patvirtinu, kad įtektas darbas „Valstybė ir teisė Antikos šalyse“ yra:

1) Atliktas savarankiškai ir nepateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose;

2) Nebuvo naudotas kitame institute, Universitete Lietuvoje ar užsienyje ;

3) Patekiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Audrius Kvajauskas

Įvadas

Antikos teisė žmonijos istorijoje užima ypatingą vietą, ji buvo labai reikšminga tolesnei Europos teisės raidai. Susiformavusia dar gilioje senovėje, ja net ir dabar, praėjus keliems tūkstantmečiams, remiasi daugelio pasaulio šalių teisininkai ir įstatymų leidėjai.

Antikos teisė priklauso vergovinės epochos teisės sistemų šakai, tačiau nuo kitų tokių sistemų skiriasi tuo, kad ji gyvavo ilgiausiai – ištisus šimtmečius. Ir šiais laikais yra naudojamasi antikos teise ugdant teisininkų profesinį mąstymą, mokant juos teisinės argumentacijos metodų bei gilinant juridinės technikos įgūdžius.

Antikos valstybių ( Atėnų ir Romos) teisės institucijos ir teisės šaltiniai

Civilizacijos su jai būdinga valstybine teisine visuomenės organizacija istorija Europoje prasideda nuo antikos.

Antikos pasaulis istorijos moksle apima I tūkstantmečio prieš Kristų – I tūkstantmečio po Kristaus pradžios Viduržemio ir Juodosios jūros baseino valstybes, bet pirmiausia tai Graikų – Romėnų civilizacija. Šiuo laikotarpiu graikai ir romėnai pasiekė įspūdingų visų visuomeninio gyvenimo sričių, taip pat politikos ir teisės, laimėjimų.

Valstybingumo atsiradimo antikos pasaulyje ypatumus daug kuo lėmė geografinės ir klimato sąlygos. Spartėjanti turtinė gyventojų diferenciacija skatino politinę kovą, dėl to palyginti greitai nuo primityvių valstybių pereita prie aukšto valstybingumo lygio.

Homero laikų graikų, kaip ir vadinamojo karalių laikotarpio romėnų genčių, visuomenės organizacija I tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje rėmėsi trimis svarbiausiais gimininės santvarkos institutais: karaliumi, seniūnų taryba ir tautos susirinkimu. Ankstyvoje miesto valstybės raidos stadijoje šie trys institutai buvo pertvarkyti į respublikinės santvarkos institutus. Bendruomeninių ryšių, kuriais rėmėsi karalių (bazilėjaus – Graikijoje, rekso – Romoje) valdžia, suirimas, opozicijos karaliams aristokratinėse šeimose, turėjusiose daug turtų ir nemažą įtaką visuomenei, didėjimas praktiškai visose antikos valstybėse atvedė prie karalių valdžios likvidavimo ( VII amžiuje prieš Kristų – Atėnuose, VI amžiuje prieš Kristų – Romoje).

Primityvių antikos pasaulio monarchijų likvidavimas sudarė sąlygas įsigalėti jame respublikinėms valdymo formoms. Dėl to vietoj didelių centralizuotų valstybių čia susiformavo gausūs, nedideli, vienas nuo kito izoliuoti miestai valstybės, graikų vadinti poliais. Ši, polių sistema buvo viena reikšmingiausių ir unikaliausių valstybingumo bruožų, būdingu visam to meto antikos pasauliui. Patiems piliečiams polis buvo savotiškas mikropasaulis su savo politinės santvarkos formomis, tradicijomis, papročiais, teise ir t.t.

Atėnuose išimtinę teisę eiti valstybines pareigas perėjo į gimininės diduomenės, eupatridų, rankas, tuo tarpu geomorai (žemdirbiai) ir demiurgai (amatininkai) kartu su prekybininkais ir varguomene sudarę laisvųjų gyventojų daugumą iš esmės – atėniečių tautą, arba demosą, tolydžio buvo nušalinti nuo tiesioginio, aktyvaus visuomenės reikalų tvarkymo. Tuo pat metu Romos bendruomenėje visiškai tvarkėsi palyginti nedidelė turtingų šeimyninių klanų (patricijų), valdžiusių didžiulius žemės naudmenų plotus, grupė. Gausią romėnų liaudį – plebėjus, neatleistus nuo pareigų valstybei ir sudariusius didelę romėnų ginkluotojų pajėgų jėgą – nuo patricijų skyrė gili politinė ir socialinė praraja. Siekiant silpninti prieštaravimus tarp demoso ir eupatridų Atėnuose, plebėjų ir patricijų Romoje, VI amžiuje prieš Kristų buvo padarytos reformos, pakertančios politinį aristokratijos įsigalėjimą ir sukuriančios pagrindus plėtotis demokratijos institutams: aristokratų valdžia Atėnuose išsilaikė iki Solono reformų ir galutinai buvo panaikinta Klistenio reformomis, o Romoje, nors aristokratinį pobūdį valdžia išlaikė dar ištisą ankstyvąjį respublikos laikotarpį, dėl Servijui Tulijui priskiriamų reformų, plebėjai ėmė įgyti nors nedaug,
bet po truputi stiprėjančios politinės valdžios(pradedant teise dalyvauti tautos susirinkime).

Skirtingai nuo vergvaldinės Atėnų demokratijos, Romos respublikoje su demokratiniais derinosi ir aristokratiniai bruožai, ir jau akivaizdžiai užtikrindami privilegijuotą kilmingos vergvaldžių viršūnės padėtį. Romos respublikos plebėjai dar ištisus du šimtmečius neturėjo galimybės pretenduoti į valstybines pareigas. Padėtis menkai pasikeitė net jiems 494 metais prieš Kristų pavykus išsikovoti išskirtinę tautos (plebėjų) tribūno pareigybę: gindami nuo patricijų savivalės plebėjų teises, tribūnai naudojosi veto teise, galėjo neleisti vykdyti kitų pareigūnų potvarkių ir net Senato nutarimų, bet jie visai neturėjo imperatyvios (įsakomosios) valdžios. Tik VI amžiuje prieš Kristų plebėjai pagaliau išsikovojo teisę eiti kitas valstybines pareigas.

Įstatymus priimamus tautos susirinkimuose, pateikdavo juos rengę magistratai, ir jų vardai paskui įeidavo į įstatymo pavadinimą (pavyzdžiui, Lex Licinia agraria – Licinijaus agrarinis įstatymas, priimtas 367 metais prieš Kristų; Lex Poetelia – Potelijaus įstatymas, taip pat išleistas IV amžiuje prieš Kristų, ir kiti). Respublikos laikais įstatymų leista tikrai nemažai, daugiausia valstybės santvarkos, žemės valdymo, administravimo ir kai kuriais kitais reikalais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 870 žodžiai iš 2895 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.