Vanduo didelis turtas
5 (100%) 1 vote

Vanduo didelis turtas

ĮVADAS 3

VANDUO IŠ CHEMINĖS PUSĖS 4

VANDUO IŠ GEOGRAFINĖS PUSĖS 5

VANDUO IŠ BIOLOGINĖS PUSĖS 5

VANDUO IŠ MEDICININĖS PUSĖS 6

Mikrobiologinių ir cheminių teršalų poveikis sveikatai 7

VANDENS TARŠA 7

LIETUVOS VANDENYS 9

Būklė 9

Upės 10

Ežerai 11

Kuršių marios ir Baltijos jūra 12

Požeminiai vandenys 13

VANDENS CIKLAS 15

ĮVADAS

Žmogaus organizme yra 65 – 70% vandens. Antuanas die Sent-Egziuperi

apie vandenį rašė: “Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei – tu pats

esi gyvybė”. Vandens yra visose ląstelėse, bet kai kuriuose audiniuose bei

organuose jo kiekiai skirtingi. Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt

parų, o negerdamas vandens, – vos keletą dienų. Vanduo palaiko normalią

kūno temperatūrą. Organizme esančiame vandenyje vyksta medžiagų apykaita,

įvairios cheminės reakcijos, nes vanduo yra daugelio medžiagų tirpiklis.

Vandens stokai žmogaus organizmas labai jautrus, dėl to gali sutrikti

biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija, nervinių bei kitų ląstelių

veikla. Mokslininkai mano, kad senstančiame organizme mažėja vandens.

Su vandeniu iš virškinimo trakto įsiurbiamos maisto medžiagos,

pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Vanduo, kurį organizmas gauna su

daržovėmis, uogomis ir vaisinių augalų antpilais yra labai naudingas, nes

jame yra ištirpusių įvairių biologiškai veiklių medžiagų.

Daugiau vandens reikia gerti sergant kepenų ir tulžies latakų ligomis,

esant ūminiams ir lėtiniams apsinuodijimams, taip pat užkietėjus viduriams.

Patariama mažiau skysčių vartoti sergant širdies bei inkstų ligomis.

Manoma, kad vanduo, gautas iš ištirpinto sniego ar ledo, yra efektyvus

asterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Štai kodėl žmonės nuo seno

gydymui naudoja šaltinio vandenį.

Žmogui labai naudinga maudytis, praustis po dušu, apsitrinti ir kt.

Vandens gydomosios savybės buvo pastebėtos dar 1500 metų prieš mūsų erą ir

aprašytos indų himnų knygoje “Rigvedoje”: “Apsiplaudamas žmogus įgyja

dešimt privalumų – jo protas pasidaro blaivus, gaivus, pats žmogus pasidaro

žvalus, sveikas, įgyja jėgų, grožio, atjaunėja, dvelkia švara, jo odos

spalva darosi maloni ir patraukia gražių moterų dėmesį”.

VANDUO IŠ CHEMINĖS PUSĖS

Vanduo, vandenilio oksidas, H2O, bespalvis skystis. Neturi skonio ir

kvapo. Vandens molekulėje du vandenilio atomai yra susijungę su

deguonies atomu taip, kad kampas tarp šių lygus 105(. Dėl tokio

teigiamų vandenilio jonų ir neigiamo deguonies jono išsidėstymo

vandens molekulė yra bipolis. Polinė vandens prigimtis sąlygoja tai,

kad jis sudarytas ne tik iš paprastų H2O molekulių, bet ir iš jų

asociatų (H2O)x. Daugelis vandens savybių yra kitokios, negu panašios

sudėties junginių. 0(C temperatūroje vanduo užšąla ir virsta ledu,

100(C temperatūroje užverda – virsta garu. Daugiau nei 1500(C

temperatūroje vandens molekulė ima skilti į elementus. Kritinis

vandens slėgis 21,5 Mpa, kritinė temperatūra 374,15(C, tankis 998,23

kg/m3 (20(C). Didžiausias vandens tankis (1000 kg/m3) yra 4(C

temperatūroje. Šiluminė vandens talpa yra didelė (41,9 kJ/kg(K), todėl

vandens masyvai Žemėje turi didelę įtaką klimatui. Vanduo yra silpnas

elektrolitas (H2O(H++OH-; K=[H+]([OH-]=1014, t.y. tik viena iš 550 000

000 molekulių yra disociavusi). Vandens laidumą elektrai labai

padidina jame ištirpusios rūgštys, bazės arba druskos. Gamtoje yra 9

izotopinės vandens atmainos (apie 0,018% visos gamtinio vandens masės

sudaro sunkusis vanduo).

Vanduo yra vienas universaliausių tirpiklių. Iš organinių junginių

tirpina tik tuos, kurie turi polinių grupių (-OH, -COOH, -NH2) ir yra

nelabai didelės molinės masės. Kai kurie junginiai prisijungia vandenį

(hidratacija), vnadens veikiami, skyla – vyksta hidrolizė, arba nuo jų

pačių atskyla vanduo (dehidratacija). Daugelis druskų turi kristalizacinio

vandens. Vandens yra kai kuriuose kompleksiniuose junginiuose

(akvakompleksuose). Vanduo lengvai reguoja su šarminiais metalais,

sudarydamas hidroksidus. Geležis ir jos lydiniai, vandens veikiami,

koroduoja. Fluoras iš vandens molekulės atskelia atominį deguonį

(F2+H2O(2HF+O). Su oksidais vanduo sudaro bazes arba rūgštis. Aukštoje

temperatūroje vanduo konvertuoja metaną iki anglies monoksido. Vanduo yra

daugelio cheminių reakcijų terpė ir katalizatorius.

VANDUO IŠ GEOGRAFINĖS PUSĖS

Gamtoje iš stacionarių vandens išteklių tik 2,53% vandens yra gėlo, o

prieinama naudoti tik 0,76% visų vandens išteklių. Litosferoje yra apie 1

000 000 000 km3 vandens; jis įeina į mineralų, uolienų sudėtį. Daug jo

susitelkę Žemės mantijoje (13 – 15 mlrd. km3); iš jos kasmet į paviršių

(per vulkaninius procesus) patenka apie 1 km3 vandens. Gamtinis vanduo turi

daug ištirpusių
organinių ir neorganinių medžiagų. Gryninamas distiliavimu

arba jonitais. Labai grynas vanduo sintetinamas ir vandenilio ir deguonies

specialiuose aparatuose.

Vanduo naudojamas kaip cheminis reagentas, tirpiklis, betono ir

skiedinių komponentas. Jis yra energijos nešiklis, šilumnešis. Vandens

garai yra garo mašinų, turbinų darbo medžiaga; vanduo reikalingas

hidraulinėms pavaroms ir presams. Daug jo suvartojama buityje (200 – 500 l

per parą žmogui).

VANDUO IŠ BIOLOGINĖS PUSĖS

Vanduo yra gyvosios materijos Žemėje komponentas, svarbiausia terpė,

kurioje vyksta organizmų medžiagų apykaita. Manoma, kad vandenyje atsirado

gyvybė. Per evoliuciją kai kurie vandens augalai ir gyvūnai prisitaikė

gyventi sausumoje, bet vanduo buvo ir yra svarbiausias jų aplinkos

veiksnys, daugelio fermentinių reakcijų substratas. Į organizmo medžiagas

vanduo įsijungia fotosintezės metu. Organizmų skysčiuose (limfoje,

kraujuje, virškinimo sultyse, vakuolių sultyse) vanduo daugiausiai yra

laisvas, o ląstelėse, audiniuose – susijungęs su baltymais, kitais

organiniais junginiais. Vanduo palaiko ląstelių ir audinių turgorą,

išnešioja maisto medžiagas ir jų apykaitos produktus, padeda reguliuoti

kūno temperatūrą ir daugelį kitų gyvybės procesų. Dės vandens stokos

organizmų gyvybinės funkcijos sutrinka ir jie greit žūva. Tik ramybės

būsenoje esančios kai kurios gyvybės formos (pvz. sporos, sėklos) apsieina

be vandens.

Vandens kiekis kai kuriuose organizmuose, jų organuose, audiniuose (%)

|Medūzos |95 – 98 |

|Dumbliai |90 – 98 |

|Augalų lapai |78 – 86 |

|Žuvys |apie 70 |

|Žmogus (ir kiti žinduoliai) |63 – 68 |

|Smegenys | |

|pilkoji medžiaga |apie 84 |

|baltoji medžiaga |apie 72 |

|Raumenys |apie 75 |

|Griaučiai |20 – 40 |

|Vabzdžiai |45 – 65 |

|Javų sėklos |12 – 14 |

|Samanos, kerpės (anabiozės |5 – 7 |

|būsenoje) | |

VANDUO IŠ MEDICININĖS PUSĖS

Aplinkos poveikis

Aplinka veikia jūsų sveikatą ir gyvenseną, tad gerindamas aplinką

sustiprinsite sveikatą ir savo gerovę.

Vanduo, kurį geriate

Stebėjimai parodė, kad žmonės, gyvenantys vietovėse, kur vanduo

minkštas, dažniau serga širdies ligomis, jų mirštamumas didesnis nei

žmonių, geriančių kietą vandenį. Persikėlus iš vietos, kur vanduo minkštas,

ten, kur jis kietas, skirtumas beveik nejuntamas, tad nepatartina vandenį

minkštinti specialiai.

Jei nerimaujate dėl geriamoji vandens švarumo, galite pradėti gerti

mineralinį vandenį arba vandentiekio vandenį filtruoti. Žinoma, netinkamai

naudojantis šiais dviem būdais, galima pakenkti sveikatai: atidarytus

butelius laikykite šaldytuve, kad į vandenį nepatektų bakterijų, o filtrus

reguliariai keiskite.

Kad vanduo būtų geresnis, savo name pakeiskite visus senus

vandentiekio rezervuarus bei vamzdžius, maistui gaminti naudokite tik

šviežią vandenį.

Sveika mityba

Vanduo yra gyvybės pagrindas. 100 mililitrų vandens yra 1 mg natrio,

0,3 mg kalio, 4,5 mg kalcio, 1 mg magnio ir šiek tiek geležies. Jis būtinas

medžiagų apykaitai. Per mažai išgeriant vandens ir kitų skysčių, organizmas

apsinuodija savo paties medžiagų apykaitos produktais. Gali greičiau

sutrikti tulžies pūslės veikla ir susiformuoti inkstų akmenligė, greičiau

organizmas pradės senti. Nepatariama nuolat gerti virinto vandens, nes

verdant ant arbatinuko sienelių nusėda žmogui naudingų mineralinių druskų

ir mikroelementų. Nereikėtų nuolat gerti ir mineralinio vandens, nes tuomet

per daug mineralinių druskų susikaupia organizme. Gerti reikėtų higienos

centre patikrintą vandenį (iš šulinio, vandentiekio). Į gėrimus

rekomenduojama dėti ledo gabaliukų.

Skysčių derėtų išgerti 1,5 -2,2 litro per dieną.

Įtaka sveikatai

Vartojant užterštą vandenį, galima susirgti įvairiomis ligomis, kurių

sunkumas priklauso nuo žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės,

higieninių gyvenimo sąlygų. Tačiau labiausiai ligos sunkumą lemia su

vandeniu į organizmą patenkančių mikroorganizmų ar cheminių priemaišų tipas

ir kiekis. Taigi yra du svarbiausi vartojamo vandens užterštumo tipai –

mikrobiologinis ir cheminis.

Mikrobiologinių ir cheminių teršalų poveikis sveikatai

Daugelis mikroorganizmų, kurių šaltinis gali būti ligoniai, bacilų

nešiotojai arba gyvūnai, gali sukelti ligs, kuriomis užsikrečiama,

vartojant
užkrėstą vandenį. Į žmogaus organizmą su

vandeniu patekę mikrobai ne visada sukelia ligą. Tačiau patogeniniai

mikrobai gali būti priežastimi tokių rimtų susirgimų, kaip cholera, vidurių

šiltinė ir kt. Būtent dėl to labai svarbu, kad į geriamojo vandens

šaltinius nepatektų teršalai, kuriuose gali būti patogeninių

mikroorganizmų.

Cheminio vandens užterštumo padariniai

Vartojant geriamąjį vandenį, kuris užterštas cheminėmis medžiagomis,

net jei jų būtų ir labai mažas kiekis, galima rimtai ir ilgam laikui

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1403 žodžiai iš 4639 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.