Verslas kaime kodėl jis merdi
5 (100%) 1 vote

Verslas kaime kodėl jis merdi

(Apibendrinta 2003 11 19 konferencijos medžiaga)

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) surengė mokslinę praktinę konferenciją “Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) kaime narystės Europos Sąjungoje (ES) išvakarėse”. Joje dalyvavo gausus būrys politikų, mokslininkų, verslininkų, ūkininkų, įvairių ministerijų ir žinybų, kaimo bendruomenių atstovų.

Esama padėtis verčia sunerimti

– Kaimas – mūsų tautos istorijos, kultūros ir tradicijų lopšys, – pirmiausia savo kalboje pabrėžė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Gintautas Kniukšta. – Jis turi tapti patrauklia ir saugia vieta gyventi ir dirbti. KRK gana dažnai svarsto skurdo kaime mažinimo, kelių būklės jame gerinimo, verslų plėtros ir kitus sodiečių gyvenimo klausimus. Suprantama, žemės ūkis yra kaimo stuburas. Tačiau jis gali neatlaikyti, jeigu tik per žemės ūkį bandysime spręsti visas kaimo problemas. Neišspręsime tų problemų, jeigu už kaimo plėtrą atsakinga bus tik Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Prieš dvejus metus KRK siūlymu Vyriausybė įsteigė Kaimo plėtros tarybą. Tačiau jos veikla kol kas gan pasyvi. Tikėtina, kad po šios konferencijos ji suaktyvės. Pasak G. Kniukštos, nereikia turėti iliuzijų, kad visi dabar auginantys žemės ūkio produkciją ir ateityje užsiims šiuo verslu. Pavyzdžiui, per pastaruosius 20 metų žemdirbių skaičius ES šalyse sumažėjo dvigubai. Šiuo metu Lietuvos žemės ūkyje triūsia 16,4 proc. visų šalies dirbančių, kai vidutiniškai ES šalyse tik 4 proc. Apskritai padėtis kaime yra kur kas sudėtingesnė, nei daug kam atrodo. Žemesnis kaimo gyventojų išsilavinimas, konservatyvesnis požiūris į tobulėjimą ir iniciatyvą, gimdo didesnį nedarbą, o šis savo ruožtu veda prie dar didesnio skurdo.

Seimo narė Kazimiera Prunskienė kalbėjo apie tai, kad šalyje nėra regioninės politikos. Todėl vieni rajonai per įvairias išmokas gauna milžiniškas sumas, kiti net kelis kartus mažiau. Kaip pavyzdį ji palygino Šakių ir Zarasų rajonų žemdirbius.

LAEI direktoriaus Gedimino Radzevičiaus teigimu, žemės ūkyje padrikai vykdytos reformos gerokai susilpnino jo gamybinį ekonominį potencialą. Užsitęsęs piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas ir didele dalimi dėl šios priežasties vis dar nesibaigianti žemės reforma yra viena iš esminių kaimo socialinės ir ekonominės plėtros kliūčių. Neišplėtota žemės rinka, menki ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių finansiniai ištekliai, nepalanki kreditavimo sistema trukdo tobulinti ir plėtoti žemės ūkį. Pajamos ir produkcija iš šeimos ūkių neužtikrina net minimalaus gyvenimo lygio. Todėl formuojasi socialinės depresijos apimti rajonai. Sociologai perspėja apie daugelyje kaimo vietovių besiplečiančius skurdo židinius. Vis niūresnis kaimo vaizdas piešiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamose kasmetiniuose socialiniuose pranešimuose.

Išeitis – kita veikla

G. Radzevičiaus nuomone, ryškėjančias negatyvias socialines ekonomines tendencijas kaime galima įveikti. Tačiau būtina įvairinti ūkinę veiklą ir užtikrinti kaimo gyventojams kitus pajamų šaltinius. Šis procesas kaimo vietovėse gali vykti dviem kryptimis. Pirmoji, kai vietoj tradicinio žemės ūkio užsiimama kita veikla. Antroji kryptis – kaimo vietovėse jau veikiančių įmonių plėtra ir naujų cechų, filialų įkūrimas. Tada žmonės, dirbę žemės ūkyje, pereina triūsti į tas įmones. Jau dabar daugelyje kaimo vietovių atgyja senųjų amatų tradicijos, auginamos vaistažolės, prieskoniniai, dekoratyviniai augalai, veisiami stručiai, fazanai, kailiniai žvėreliai, vystomas agroturizmas, verčiamasi ekologine žemdirbyste bei gyvulininkyste.

Šiuo metu Lietuvos kaime yra apie 17 tūkst. registruotų įmonių. Daugumą sudaro individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Veiklos rūšys įvairios – mažmeninė prekyba, maisto produktų gamyba, medienos ruoša, automobilių remontas, buities paslaugos.

Tačiau yra ir kita statistika: iš minėtų registruotų įmonių realiai veikia tik apie 12 tūkst. Kitos likviduojasi arba joms taikomos bankroto priemonės. LAEI ir LVDK specialistai atliko kaimo verslininkų apklausą ir domėjosi, kokios kliūtys trukdo įmonėms normaliai veikti. Kaimo verslininkai dažniausiai nurodė dvi priežastis: nuosavų lėšų trūkumą (46 proc.) ir nepalankią mokesčių sistemą (44 proc.). Apklausa parodė, kad daugelis ūkininkų yra pasirengę plėsti verslą. Tačiau tuo pat metu nurodė, kad jiems būtina finansinė parama (79 proc.), kreditavimo ir verslo draudimo lengvatos (44 proc.), konsultacijų verslo planams parengti (33 proc.).

LVDK generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtai įsitikinęs, kad nei egzotiškieji stručiai nei vynuoginių sraigių plantacijos neišspręs kaimo plėtros problemų. Jo manymu, ribota ir kaimo turizmo niša. Esminė kaimo gyventojų užimtumo priemonė – SVV įmonių plėtra kaimo vietose. Tačiau tam tikslui įgyvendinti labai parastos sąlygos. Apie 80 proc. kaimo gyvenviečių, kuriose galėtų steigtis SVV įmonės ir kurti darbo vietas, neturi centralizuoto vandentiekio ir nuotėkų šalinimo įrengimų, neretai stokojama energetinių pajėgumų, neišvystytos telekomunikacijos sistemos, prasta kelių būklė. Be to, nėra vieningos kaimo
plėtros ir SVV kaime vystymo koordinacijos. Dabar tais klausimais rūpinasi ŽŪM, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos. Kiekviena iš jų turi savus interesus. Todėl svarbūs kaimui klausimai dažnai taip ir lieka neišspręsti iki galo. Ypač, kai nagrinėjami investicijų į miestelius ar kaimo gyvenvietes klausimai. O tai labai opi problema. Verslininko, kuris ryžtųsi rajono miestelyje įsteigti naują įmonę, jokiais graudenimais apie žūstantį kaimą nesuviliosi. Jam reikalingos investicijų, mokesčių ir kitos lengvatos.

Kaip teigė LVDK generalinis direktorius, dabar apskritai į kaimo plėtrą vis dar žvelgiama tik žėmės ūkio verslo kampu. Nei vienu žodžiu apie industrinį verslą kaime, SVV įmonių kūrimasi ir jų įtaką socialinei bei ekonominei kaimo plėtrai neužsimenama pernai priimtame Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme. Šiai problemai aptarti vos vienas kitas sakinys skirtas ir Lietuvos ūkio ilgalaikės plėtros strategijos iki 2015 metų Žemės ūkio ir kaimo skyriuje.

Būtina visokeriopa pagalba

Bemaž visi kalbėjusieji pripažino, kad ne kiekvienas darbo netekęs žemdirbys galėtų įsteigti savo įmonėlę. Tačiau kaip ten nebūtų, tarp jų atsiranda energingų inžinierių, agronomų, ekonomistų ir net mechanizatorių, turinčių verslo gyslelę. Tik būtina jiems visakeriopai padėti. Deja, iki šiol tos pagalbos norintys tapti verslininkais nejautė. Tik pastaruoju metu Seimo KRK iniciatyva šią problemą imta spręsti. Neseniai papildyti Pelno mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymai, nustatę lengvatas žemės ūkio kooperatyvams. Tačiau to aišku maža. Lietuvos darbo biržos skyriaus vedėjas Algirdas Maminskas, Pakruojo rajono Pašvitinio seniūnė Asta Jasiūnienė ypač pabrėžė tai, jog nėra jokių lengvatų steigiančiam naują įmonę. Apskritai mokesčių našta kaip mat atima norą vystyti verslą. Nors Darbo biržos turi teisę teikti beprocentines paskolas, tačiau norinčių pasinaudoti jomis vis mažėja. Priežastis aiški – bijo subankrutuoti.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1132 žodžiai iš 3470 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.