VERSLO TEISĖ KAIP CT DALIS.Kiekv. teisės šakai yra būdingas teisinio reguliavimo dalykas (objektas) ir
teisinio reguliavimo metodas. VT objektas ir metodas yra labai panašūs į
CT. Tačiau CT objektas yra žymiai platesnis. Sutinkamai su CK-CT reguliuoja
turtinius santykius; asmeninius neturtinius, kurie yra susiję su turtiniais
(autoriniai) ir kurie yra nesusiję su turtiniais (garbės ir orumo
gynimas).VT santykį su CT turi tik turtinių santykių srityje. Objektas yra
turtiniai santykiai. Jis reguliuoja ne visus turtinius santykius, o tik
tuos, kurie yra atlygintino pobūdžio (banko paskolos, vienas iš VT dalykų).
VT mes susiduriame su specialiu subjektu-verslininku.Verslininkais laikomi
tokie asmenys, kurie įst nustatyta tvarka verčiasi ūkine,komercine
veikla.Tiek VT tiek CT, tiesinio reguliavimo metodas yra identiškas. Pagr.
šio metodo bruožas yra subjektų lygybė vienas kito atžvilgiu. VT galima
apibūdinti kaip CT sudėtinę dalį, kuri reguliuoja atlygintino pobūdžio
turtinius santykius tarp lygių subjektų iš kurių bent 1 yra verslininkas
(apibrėžimas būdingas toms šalims, kurios turi CT ir VT srityje vieną
kodifikuotą teisės aktą-CK). CK reguliuoja ir civilinius ir verslo
teisinius santykius.Toks įst-o kodifikavimo pvz. pasaulyje vadinamas
monistiniu modeliu(priklauso dauguma Europos šalių). Tose šalyse kur
turtinius santykius reguliuoja ir CK ir prekybos kodeksas, galioja
dualistinė CT kodifikavimo sistema (Vokietija, Prancūzija, JAV ir kt.). Bet
ir kt. šalyse ryšis tarp CK ir prekybos kodekso išlieka ir pasireiškia
tuo,kad prekybos kodeksas netu-ri bendrosios dalies, o tik specialią ir
naudojasi bendrąja CK dalimi. Lietuva lyg ir buvo pasukusi dualistinės
šalių sistemos link, nes buvo sukurtos2atskiros rūšys kurti CK ir prekybos
kodeksai.VT SANTYKIS SU KITOMIS GIMININGOMS TEISĖS ŠA-KOMIS.
VT ir CT. santykiu egzistuoja dvi nuomonės: a)VT yra CT dalis. Tai
pagrįsta tuo, kad VT neturi savarankiško teisės šaltinio (pvz. prekybos
kode-ksas); b)VT yra pripažįstama savarankiška teisės šaka, reguliuojančia
tam tikrą turtinių santykių grupę. 2. VT atribojimas nuo komercinės teisės.
Šių teisės šakų reguliavimo obj.sutampa nors komercinės teisės reguliavimo
obj. yra platesnis, nei VT ir apima ne tik materialinių vertybių, prekių
gaminimą kaip verslą, bet ir pagamintos produkcijos perparskirstymą,pirkimą-
pardavimą, mainų ir kt. būdais. Komercinė t. labiau išvystyta
perparskirstymo sferoje,yra labiau tarptaut. pobūdžio.3.VT atribojimas nuo
prekybos teisės. Šios 2 teisės turi taip pat sąlyčio taškus ir kai kuriais
aspektais yra labai artimos, pvz. tais atvejais kai prekyba yra kaip
verslas. Pagr. skirtumas tame,kad prekybos teisė nereglamentuoja,
nereguliuoja gamybos kūrimo proceso.Tiktai reguliuoja pagamintos
produkcijos paskirstymo santykius. 4. VT atribojimas nuo įmonių teisės. Kai
kuriose valst-e įmonių teisė laikoma kaip savarankiška teisės šaka. Tai 2
tarpusavyje susijusios teisės šakos iš kurių VT reguliavimo obj yra žymiai
platesnis. Galima būtų teigti, kad įmonių teisė yra VT dalis, kuri reguliuo-
ja santykius susijusius su verslo subjektų (įmonių) steigimu,funkcionavimu,
teisiniu statusu, pasi-baigimu. 5.VT ir ūkinė teisė. Santykis tarp šių šakų
yra, nes verslas ir jo teisinis reglamentavimas yra kiekv. valst. ūkio
dalis. Tačiau ūkinė teisė atsirado socializmo(planinio)ūkio laikais, kai
valstybės įtaka ūkiui buvo pripažįstama kaip būtina, neatsiejama to ūkio
egzistavimo sąlyga.Todėl ūkinė teisė nors ir egzistuoja, tačiau pilnai
neatsikratė buvusių laikų paveldo. 6.VT ir privatinė teisė. Viešoji ir
privatinė teisė. Viešoji teisė ir jai priklausančios šakos gina,
reglamentuoja viešąjį interesą,todėl viešajai teisei yra priskiriamos
tokios teisės šakos, kaip konstitucinė, baudž., administr. ir procesinės
teisės šakos. Privatinė teisė skirta apsaugoti privačius teisės subjektų
interesus, suteikiantiems tam tikrą laisvę (priklauso tokios teisės šakos
kaip CT, DT, o taip pat ir verslo teisė.VT ŠALTINIAI IŠ JŲ RŪŠYS.
Plačiąja prasme,teisės šaltiniu priimta laikyti, tas socialines, ekonomines
sąlygas, kurios apsprendžia vienokio ar kitokio pobūdžio teisinį
reglamentavimą. Siaurąja prasme – yra tos taisyklės, kurios reguliuoja
konkrečios teisės šakos subjektų elgesį. Pagr.šaltinis,tai statutinė
(rašytinė teisė): 1.Konstitucija įtvirtina palankias verslui sąlygas,tačiau
kai kada konstitucinių normų įtaka verslui yra tiesioginio pobūdžio
(įtvirtina verslo laisvės principą,nuosavybės neliečiamumą); 2. kodifikuoti
aktai (CK); 3. atskiri įst, kurie nepatenka į CK (AB įst., įmonių,
konkurencijos įst.); 4.poįstatyminiai aktai. Vyriausybės potvarkiai,
ministerijųįsakymai, savivaldybių aktai. Kai kurie poįstat. aktai nedaro
jokios įtakos, pvz. prezidento dekretai.VT PRINCIPAI.
1.teisingumo, lygiateisiškumo; 2. sutarčių laisvės principas, kurių
nedraudžia įst.; 3.šalių dispozityviškumo – reiškia šalių galimybę
pasirinkti tinkamą elgesio variantą; 4.suta-rčių turi būti laikomasi;
5.sąžini-ngumo; 6.protingos rizikos; 7.atsakomybės pagal prievoles
principas, niekas negali priversti at-sakyti asmenų kitaip,nei yra pagal
prievoles, kurios išplaukia iš sutarčių.
Principai kaip šaltiniai, pasireiškia kai nėra konkrečios normos,
ypatinga
taikant teisės analogiją. 1.papročiai ir paprotinė teisė. Papročiai
formuojasi kaip nuolat atsikartojantys žmonių veiksmai, kurių rezultatai gb
naudojami siekiant sureguliuoti vieną ar kt. santykį. Su papročiais
negalima painioti tradicijų, nes jos susiformuoja vienos kartos gyvenime.
Paprotys gb teisės šaltiniu tiek šalies viduje, tiek tarpt.
verslosantykiuose. Paprotinėje teisėje yra sukodifikuoti papročiai. Teisės
imperatyvumo laipsnis yra didesnis nei papročių, o paprotinė teisė
egzistuoja taip ilgai, kol jai nesuteikiamos tam tikros sankcijos ir tampa
rašytine.
Teismų praktika.Kalbant apie teismų praktiką, kaip šaltinį, Europoje
skiriasi 2 egzistuojančios teisinės sistemos:kontinentinė-ji oficialiai
neigia teismų praktikos kaip šaltinių reikšmę, todėl teismų praktika
naudojama kaip šaltinis. Jo realizavimas pasireiškia per aukšč teismo
senato išaiškinimus (dauguma Europos šalių) ir anglosaksų,kuri dar vadinama
precedentine (D.Britani-ja,JAV).Čia teismų praktika yra pagr. teisės
šaltinis. Aukštesnių teismų sprendimai analogiškose bylose yra privalomi
žemes-niems teismams.
Teisės doktrina.Susideda iš mokslinių tyrinėjimų, studijų ir jų publikuotų
rezultatų, taip pat kt. autorinių darbų. Įst. negali būti autorinės teisės
obj., todėl teisės doktrinos dalimi galima laikyti tik įst-ų projektus. Šio
šaltinio įtaka VT pasireiškia netiesiogiai, todėl negalima tiesiogiai
remtis moksline pozicija.
Tarptautinė teisė. Galima suskirstyti į: 1.tarpt viešąją (konfliktų
sprendimas taikiai); 2. tarpt. privatinę (kaip šaltinis yra aktualesnė).ĮMONĖS SĄVOKA.
Įmonė, tai gamybos ar prekybos ūkinis vienetas.Įmonių įst-e, įmonė, tai
firmos vardą, turintis ūkinis vienetas įsteigtas, tam tikrai komercinei,
ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginiai, daiktiniai, finansniai ir
nematerialūs aktyvai, jos teisių ir pareigų kompleksas. CK įmonė
suprantama, kaip civilinių teisių obj. susidedantis iš turto ir turtinių
bei neturtinių teisių, skolų ir kt. pareigų. Įmonė pripažįstama kaip
nekilnojamas daiktas.ĮMONĖS POŽYMIAI:
1.atskiras pavadinimas, turi būti registruotas irindividualizuotas, todėl
įmonės pavadinime negali būti bendrinių žodžių, miestų vardų, ir būti
panašios į garsių įmonių pavadinimus.Įmonės pavadinime gb tapatybę
atspindintys inicialai, pobūdis; 2.įmonė steigiama tam tikrai verslo
krypčiai (veiklos rūšys,į įstatus įtraukiamos pagal ES reikalavimus);
3.įmonė turi JA statusą.
JA požymiai: 1.turi savo turtą, kuris atskirtas nuo steigėjų;
2.savarankiškai atsako pagal savo prievoles; 3.gb atsakovu,ieškovu teisme;
4.įmonės veikla turi aiškų savo pradžios ir pab. tašką. Įmonė laikoma
įsteigta nuo jos įstatų ar nuostatų įregistravimo, o pab. siejama su
termino pasibaigimu ar kt., jurid. faktais.ĮMONIŲ JUNGINIAI.
Įmonių teisė jungti į įmonių junginius yra VT į laisvę principas. Įmonių
rejestro įst. taikomas įmonėms, įmonių filialams, atstovybėms, asociacijoms
ir kt.susivienijimams. Įmonių susivienijimai: 1. įmonių asociacija,
suprantama kaip laisvanoriška savarankiškų įmonių sąjunga, įsteigta bendram
tikslui (ūkiniam, komerciniam)įgyvendinti. Asociacijose būdamos įmonės
nepraranda nei savo žinybinės priklausomybės ir toliau vykdo savo verslą
(vežėjų,mėsos asociacijos);2.kartelis,reiškia atskirų verslo sub-ų
susitarimą dėl gamybos apimties,prekių kainų,darbo jėgos,samdymo sąlygų,
patentų ir kt.; 3. koncernas, tai savarankiškų ūkio subjektų junginys,
kurio jungimosi pagr. yra dalyvių interesų bendrumas, taip pat siekimas įsi-
gyti patentus arba licencines sutartis, naujas technologijas ir kt.
Koncernas jungia savyje skirtingą verslą vykdančius subjektus (gamintojai,
platintojai). Privalumai: laisvai įstoti ir išstoti; koncernas valdomas
labai demokratiškai, sprendimai priimami kolegialiai (balsų dauguma);
glaudi kooperacija, galimybė realizuoti tiesioginius ryšius tarp gamintojų
ir komercine veikla užsiimančių subjektų, manevruoti finansiniais
resursais; 4.koncorciumas (bendras susitarimas), paprastai yra laikina
verslo subjektų sutartis, kurioje dalyvauja bankai ir pramonės bendrovės.
Dažniausiai tikslas yra finansinis susijęs su akcijų perparskirstymu arba
emisijomis, paskolų gavimu. Jis gb steigiamas ir stambiems pramonės
objektams įgyvendinti; 5.sindikatas (veikiantis bendrai), susivienijimo
pagr yra to būsimo susivienijimo narių susitarimas, paprastai susijęs su
vienarūšės produkcijos realizavimu; 6.trestas, yra 1-os ūkio srities
subjektų junginys.Verslo subjektai paprastai netenka gamybinio, komer-
cinio, o kartais net teisinio savarankiškumo, JA teisių ir tampa įmonės
padaliniu. Įmonės filialai ir atstovybės paprastai pagal teisinį statusą
skiriasi.Filialai gb steigiami tiek Liet-e, tiek ir užsienyje. Filialas yra
toks įmonės padalinys,kuris kt. vietovėje atlieka pagr. įmonės verslo
operacijas (gamybines, komercines). Jis neturi JA teisių ir yra valdomas iš
pagrindinės įmonės. Atstovybė yra toks įmonės padalinys,kuris steigiamas
kt. vietovėje,konkretiems uždaviniams įgy-vendinti. Parastai būna susiję su
marketingu, reklama, gyventojų perkamumo tyrimais ir kt. Kad atstovybė
galėtų vykdyti visus šiuos užd., paprastai suteikiamos JA teisės.
Atstovybei atlikus savo f-jas, paprastai yra
pertvarkoma
į įmonės filialą.ĮMONIŲ RŪŠYS.
Pagal teisės pobūdį galima būti skirstyti įmones į: 1.viešosios teisės
jurisdikcijoje esančias, dažniausiai priklauso valstybei ar savivaldybėms.
Jos steigiamos kompetetingo valstybės organo aktu (vyriausybės
potvarkiu,ministerijos įsakymu). Šių įmonių verslas yra grindžiamas griežtu
pavaldumu ir atskaitomybe, o jų teisinių santykių realizavimo pagr. metodas
yra imperatyvinis, savo veikloje užtikrina visuomeninių poreikių
realizavimą (Utenos vandenys). 2.privatinės teisės pagrind steigiamas
įmones.Jos steigiamos privataus intereso pagrindu. Savo veikloje naudojasi
vienodomis teisėmis ir yra lygios. Pagr. veiklos principas yra
dispozityviškumas (galimybė pasirinkti tinkamą elgesio variantą). Yra
susijusi su steigėju sk. ir su veiklos materialinės bazės formavimo
principais: individualios įmonės, steigiama 1-o asm. arba šeimos;
kolektyvinės įmonės (AB, UAB, ŪB), nemažiau kaip 2 asmenys;
verslininkai,fiziniai asmenys, kurie verslą įgyvendina nesteigdami įmonių
(patentai). Pagal ūkinės veiklos pobūdį: 1.gamybinės, tai tokie verslo
teisės subjektai, kuriem medžiagas arba žaliavas transformuoja į išbaigtą
produktą, kuris tinkamas vartoti. Pagr. pajamų dalį sudaro atgautos lėšos
už pačių pagamintą ir realizuotą produkciją.2.prekybos įmonės, šios įmonės
specializuojasi prekių pirkime, pardavime, todėl gb mažmeninės prekybos
įmonės, parduotuvė, ar pan. Sa-vo veiklą vysto arbasavarankiš-kai arba
kartu su gamybinėmis įmonėmis. 3. gamybos-prekybos įmonės,savo veikloje
atlieka ma-žiausiai 2 verslo operacijas: pačios gamina ir realizuoja tik
pačių pagamintą arba kartu įgytą produkciją. 4.statybinės įmonės, laikomos
tos, kurios stato, renovuoja, restauruoja pastatus, tiesia kelius ir pan.
5.paslaugų įmonės, kurios teikia gamybinėms,prekybos, statybos įmonėms tam
tikras paslaugas (draudimas, prekių transportavimas).6.tarpininkavimo
įmonės, tai tokie verslo subjektai, kurie veikia kt įmonių vardu bei
sąskaita ir atlieka jų naudai įvairias operacijas (draudimo paslaugų
brokeriai). Pagal nuosavybės formą:1.privačios nuosavybės,kurios kapitalas
priklauso privatiems F ar J asmenims. 2.mišrios nuosavybės,kurių kapitalas
dalimis priklauso valstybei arba savivaldybei ir privatiems verslo
subjektams (Liet-os avialinijos). Valstybei priklausančios dalies įmonėje
administravimą vykdo Liet-os turto fondas.3.valstybinės įmonės, steigiamos
ir veikia valstybinio kapitalo pagrindu(atominė elektrinė).4.savivaldybių
arba municipalinės įmonės, kurios paskirtis tam tikroms specializuotoms f-
joms atlikti. Pagal kapitalo kilmę: 1.nacionalinio kapitalo, steigiamos LR
piliečių, JA arba valstybės kapi-talo pagrindu. 2.užsienio kapita-lo,
įsteigtos Liet-je ir veikia už-sienio piliečių ar JA kapitalo
pagrindu.3.mišraus kapitalo (be-ndros), jei jos steigiamos ir veikia LR ir
užsienio šalių piliečių ar JA sujungto bendro kapitalo pagrindu
(dažniausiai UAB). Pagal kapitalo kontrolės pobūdį: 1. pagrindinės įmonės,
turinčios savo pavaldume kt. struktūrinių padalinių, kontroliuojančių
padalinių ūkinę, finansinę veiklą,dažniausiai JA statuso neturi,o veikia
pagr. įmonių vardu (motininės įmonės). 2.antrinės įmonės (filialai,
skyriai, asociacijos), jų ūkinė, finansinė veikla vykdoma vadovaujant pagr.
įmonei (dukterinės). Šios įmonės dažniausiai turi JA statusą, savo atskirą
balansą, sutartis sudarinėja savo vardu, o veiklos kontrolė vykdoma per
kontrolinį akcijų paketą. Pagal dydį įmonės: 1.mažos; 2.vidutinės,
laikomos, kurių darbuotojų sk. neviršija 50 ir pajamos per 1m. neviršija
500 tūkst.Lt. Vadovaujantį darbą paprastai dirba tų įmonių steigėjai,
šeimos nariai,giminaičiai.3.didelės;4.labai didelės, priskiriamos tokios
įmonės,kurios viršija mažų ir vidutinių įmonių numatytus parametrus. Tokios
įmonės valdymo f-ja paprastai yra atskirta nuo nuosavybės teisės į įmonės
kapitalą. Pagal pelno siekimo požymį:1.pelno siekiančios:a)gamybinės,
kurios užsiima produkcijos gamyba, perdirbimu, realizavimu; b) negamybinės,
užsiima prekių perpardavimu,komerciniu tarpininkavimu,paslaugų teikimu ar
kt. pelną nešančia veikla.2.nepelno siekiančios įmonės, gb valstybinės
įmonės, visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos (profsąjungos,
švietimo, kultūros organizacijos). Jos paprastai užsiima komercine veikla,
bet pelnas yra panaudojamas tik nustatytų tikslų įgyvendinimui (tai nėra VT
subjektas). Pagal LR įmonių įst. yra tokios įmonių rūšys: 1.individuali
įmonė; 2.tikroji ūkinė bendrija; 3.komanditinė ūkinė bendrija; 4. AB;
5.UAB; 6.investicinė bendrovė; 7.kooperatinė bendrovė; 8.ŽŪB; 9.valstybės
įmonė; 10.savivaldybių įmonės. Pagal turtines atsakomybės laipsnį įmonės
skirstomos į: 1.visiškos turtinės atsakomybės, įmonės steigėjų turtas nėra
atskirti vieni nuo kt, todėl turtiniai nuostoliai išieškomi iš įmonės
turto, o kai jo nepakanka, išieškojimas nukreipiamas į įmonės steigėjų ar
savininkų turtą (IĮ, TŪB, KŪB); 2.ribotos turtinės atsakomybės, būdingas
turto atskirumo principas.JA SĄVOKA IR POŽYMIAI.
Turtiniuose santykiuose dalyva-uja 3 subjektai: 1.fiz. asmenys, jų
subjektiškumas nesudaro savarankiškos mokslinių tyrinėjimų dalies. Tik tam
tikra grupė (verslininkai) yra fiz.
grupė; 2.jurid. asmenys, laikomi
išvestiniais teisės subjektais. Juos sukuria fiz. asmenys, atlikdami
būtinas ir įst. nustatytas juridines procedūras. 3.valstybė. JA yra savo
pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, galinti savo vardu įgyti
ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Pirminiai
JA požymiai: 1.organizacinis vieningumas, kiekv. JA turi savo vidinę
struktūrą, kuri jungiasi į 1-ą vi-sumą išliekant vidinei f-jų pas-kirstymo
sistemai, siekiant vie-ningo tikslo. 2.civilinis JA veiksnumas ir
teisnumas, JA civilinėje apyvartoje ir versle dalyvauja savo vardu, įgyja
ir įgyvendina turtines ir asmenines neturtines teises, atsako už prievoles.
JA civilinis veiksnumas ir teisnumas atsiranda nuo įregistravimo momento,
kitaip nei fiz. Asmenims. 3.civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas,
realizuojamas dalyvaujant JA kaip ieškovui ar atsakovui teisme. Išvestiniai
JA požymiai: 1.JA pavadinimas; 2.atskiras turtas.JA STEIGIMAS.
Siejamas su steigėjų valios išraiška. Ta valia yra kryptinga, todėl gb
realizuojama sandoriu, pvz. jungtinės veiklos sutartimi, kuri vienintelė
žinoma iš sutarčių rūšių, pasižyminti vieningu kryptingumu. JA gb
steigiamas įst., ministro įsa-kymu, savivaldybės nutarimu ir kt.Steigiant
JA yra aktualūs dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: 1. santykiai
susiklosto tarp JA steigėjų (dėl įmonės veiklos pobūdžio
nustatymų,įstatų,nuostatų sukūrimo, struktūros).2.susiformuoja tarp JA
steigėjų ir valstybės institucijų, šių santykių atsiradimo prielaidos yra
susijusios tuo, kad valstybė kontroliuoja JA steigimo teisėtumą(teisingumo
ministerija, registruoja politines partijas, religines bend-ruomenes; LT
bankas, išduoda leidimus steigti komerc bankus). JA steigimo būdai
(priklausomai nuo valstybės institucijų dalyvavimo steigimo procese
laipsnio ir registravimo pobūdžio): 1.potvarkinė tvarka, steigiamos
valstybės institucijos bei valstybinės ar savivaldybių įmonės.Paprastai yra
išleidžiamas įsakymas bei administracinio akto pa-grindu. JA teisės
įgyjamos nuo steigiamo JA įregistravimo registre,kurį tvarko LR statistikos
departamentas. 2.leidiminė tvarka, reikalingas leidimas steigti JA
(komerciniai bankai, steigiami gavus LB leidimą). Leidimo davimas, tai nėra
licencijos išdavimas. Šia tvarka gavus leidimą reikalinga sudaryti steigimo
sutartį arba priimti teisės aktą ir įregistruoti JA.3.pareikštinė tvarka,
steigiant užtenka pareiškėjo valios, registracija nėra būtina (prof.
sąjungos, religinės bendruomenės), steigimą reglamentuoja kanonų teisė.
4.pareikštinė, normatyvinė tvarka, svarbi yra steigėjų valios išraiška.
Nereikalaujama išankstinių leidimų, o registruojant JA, patikrinama ar jų
įstatytai atitinka įst. (UAB, AB, ŽŪB ir kt.).
JA steigimo dokumentai. JA steigimas neįmanomas be šių svarbiausių dok.:
1.įstatų ar nuostatų; 2.steigimo sutarties.CK nustato,kad kai kada įmonės
gali neturėti įstatų, o šių dok.f-jas užpildo steigimo sutartis ar steigimo
aktas. Steigimo sutartis ar aktas yra šiek tiek svarbesni dok. nei įstatai
ar nuostatai. Be steigimo sutarties ar akto juridinio asm. neįsteigsi.
Steigimo sandorį sudaro ir pasirašo įmonės steigėjai ar įgaliotas asm., bei
jų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras. Steigimo susirinkimo metu turi
būti priimti įmonių įstatai ar nuostatai. Galima konstatuoti, kad įmonių
steigimo dok. atlieka 2 pagr.f-jas: 1.Juridinio fakto patvirtinimo f-ją.;
2.informacinę f-ją, nes registruojant įstatuose matosi kokio pobūdžio
verslu užsiims įmonė. Iš steigimo dok. turi matytis šie
duomenys:1.Įm.pavadinimas;2.JA teisinė forma; 3.JA buveinė; 4.JA veiklos
tikslai; 5.JA dalyvių susirinkimų kompetencija ir šaukimo tvarka; 6.JA
organai ir jų kompetencija; 7.JA steigimo dok. keitimo tvarka; 8.JA veiklos
terminas ir kt. nuostatos nu-matytos įstatyme. Įsigaliojus CK pradėta
realizuoti nauja tvarka steigiant JA, kuri perimta iš ES šalių, kad
steigiami privatūs JA neprivalo nurodyti veiklos rūšį, kuria jie ruošiasi
užsiimti. Įstatų mažėjimas nuo CK įsigaliojimo reiškia netenka aktualumo
anksčiau galiojusi nuostata, kad JA teisnumas yra specialus. JA teisnumą
vadinti specialiu nėra pagrindo. JA pavadinimas, jo teisinė apsauga. Norma
nustatanti JA pavadinimą yra imperatyvi. Kiekv. JA turi turėti pavadinimą.
Tai traktuojama kaip galimybė identifikuoti JA nuo kito JA. Pavadinimo
sudaryme egzistuoja liberalios nuostatos. JA pavadinime galima naudoti žodį
ar jų junginius, kurių nevartoja kt. JA. Maža išimtis padaryta dėl Liet.