Zmogaus apsauga jo teisės ir pareigos
5 (100%) 1 vote

Zmogaus apsauga jo teisės ir pareigos

TURINYS

ĮVADAS 3

VISUOTINĖ ŽMOGAUS TEISIŲ DEKLARACIJA…………………………………………………………..4

VAIKO TEISĖS 6

Teisė į individualybę ir jos išsaugojimą. 8

Teisė į gyvenamąjį būstą. 8

Teisė mokytis. Valstybės pareigos užtikrinant šią teisę. 8

Vaiko turtinės teisės. 8

Vaiko teisė į tėvų teikiamą išlaikymą, taip pat valstybės paramą. 8

Teisė sveikai vystytis (būti sveikam). 8

Kitos institucijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga 9

Vaikas su negalia 9

Vaiko globa 10

Įvaikinimas 10

Tarptautinis įvaikinimas 11

KONSTITUCINIS ŽMOGAUS TEISIŲ IR LAISVIŲ UŽTIKRINIMAS 11

Privataus gyvenimo neliečiamumas 12

TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISĖS IR PAREIGOS LIETUVOJE 14

MOTERŲ TEISĖS 14

SEKSUALINIŲ MAŽUMŲ TEISĖS 16

NEĮGALIŲJŲ TEISĖS 17

ŽMOGAUS APSAUGA, JO TEISĖS IR PAREIGOS 18

Teisė dalyvauti valstybės valdyme 19

Teisė gauti informaciją. 20

Teisė į darbą 21

Teisė į tinkamas darbo sąlygas 21

Teisė į saugias ir sveikas darbo sąlygas ir teisingą atlyginimą 21

Teisė jungtis į organizacijas 21

Vaikų ir paauglių teisė į apsaugą 21

Dirbančių moterų teisė į motinystės apsaugą 22

Teisė į profesinį orientavimą 22

Teisė į profesinį rengimą 22

Teisė dalyvauti nustatant ir gerinant darbo sąlygas ir darbo aplinką. 22

Teisė į orumą darbe 22

PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ TEISĖS 23

IŠVADOS 24

LITERATŪROS SĄRAŠAS 25

ĮVADAS

Žmogaus teisės, teisinė santvarka ir demokratija yra glaudžiai susiję. Pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms charakterizuoja demokratiją. Teisinė santvarka, kuri kuria savus įstatymus ir jų tvirtai laikosi, remiasi pagrindiniais bei tarptautiniais įstatymais,- t.y. žmogaus teisėmis,- charakterizuoja demokratinę santvarką. Plačiąja prasme, demokratija žmonių grupėje reiškia dialogo egzistavimą: tarp valstybės ir jos piliečių, tarp valdžios ir valdomųjų bei tarp asmenų, turinčių skirtingus įsitikinimus. Kitais žodžiais, demokratija – tai gyvenimo kartu būdas bei pagarbos kitiems žmonėms išraiška, kuriuos lemia demokratinė kultūra, debatų ir dialogo kultūra.

Demokratinės visuomenės esmė – jos narių teisės ir pareigos. Valstybės pareiga – žmogaus teisių užtikrinimas.

Žmogaus teisių šaknys nusidriekia į istoriją ir į tolimus amžius, kur jas formulavo filosofai bei teisininkai. Didieji protai, susidūrę su neteisingumu, despotiškumu, kankinimais ir vergove, sukilo ir kovojo, kad būtų priimti rašytiniai įstatymai, kurių nuostatos galiotų visiems žmonėms.

Taigi žmogaus teisių istorija prasidėjo labai seniai, ir visos civilizacijos, religijos bei filosofijos, pripažinusios žmogaus vertę, prisidėjo prie žmogaus teisių, kurios šiandien užfiksuotos tarptautiniuose juridinę galią turinčiuose dokumentuose, idėjos plėtojimo. Be abejo, žmogaus teisių formulavimas bei teisinės garantijos, reikalingos jų praktiniam įgyvendinimui keisis ir toliau. Tačiau kova už teisingumą, laisvę ir žmogaus orumą bus amžina.

Jungtinių Tautų Organizacijos įkūrimas atspindi ir simbolizuoja norą sukurti tokį pasaulį, kuriame tautų tolerancija, taika ir solidarumas padėtų visiems žmonėms pasiekti socialinę ir ekonominę pažangą. Be to, pripažįstama, kad autonominių ir individualių vienos valstybės veiksmų nepakanka žmonių gerovei ir pažangai užtikrinti.

Jungtinių Tautų Chartijoje išdėstyti šie Jungtinių Tautų Organizacijos tikslai:

-„užtikrinti tarptautinę taiką ir stabilumą;

– vystyti draugiškus santykius tarp tautų…, bei imtis kitų atitinkamų priemonių visuotinės taikos stiprinimui;

– siekti tarptautinio bendradarbiavimo, sprendžiant tarptautines problemas, skatinti gerbti žmogaus teises bei pagrindines visų laisves, nepaisant rasės, lyties, kalbos ar religijos“. Tautų įsitikinimą, kad efektyvi žmogaus teisių apsauga yra pagrindinis dalykas siekiant šių tikslų, parodo tas faktas, kas pirmasis atitinkamas Jungtinių Tautų Asamblėjos aktas buvo 1948 metų gruodžio 10 dieną paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

Šiandien Visuotinė žmogaus teisių deklaracija laikoma pagrindiniu dokumentu, ginančiu žmogaus teises. Beveik kiekvienas dokumentas, susijęs su žmogaus teisėmis, cituoja Deklaraciją.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir po to prasidėję bei dabar vykstantys demokratiniai procesai politinės, ekonominės ir socialinės veiklos sferose, šalies valdžios ir jos viešojo administravimo institucijoms kasmet kelia vis naujus uždavinius valstybės reikalams geriau tvarkyti. Per praėjusį dešimtmetį iš esmės buvo pakeista visa viešojo administravimo sistema, paveldėta po 50 metų krašto buvimo komandinėje valdymo sistemoje. Lietuvai pareiškus norą įstoti į Europos Sąjungą ir tuo tikslu pradėjus integracinius procesus, įvairių šios Sąjungos ekspertų ir komisijų išvadose pirmu ir vienu iš svarbiausių keliamų reikalavimų buvo ir šiuo metu yra mūsų valstybės administraciniai gebėjimai viešojo administravimo sistemoje ginant žmonių teises ir užtikrinant įstatymų vykdymą.

Žmogaus teisės – viena populiariausių šiuolaikinės pasaulio bendruomenės temų. Rūpinimasis žmogaus teisėmis tampa demokratinių valstybių vidaus politikos prioritetu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
preambulėje skelbiama, kad lietuvių tauta siekia atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, o jos tekste įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. Konstitucijos 29 straipsnis skelbia, jog draudžiama varžyti teises ar teikti privilegijas žmogui dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Čia išdėstytos nuostatos atitinka tarptautinių dokumentų reikalavimus, nustatančius būtinybę saugoti ir gerbti žmogų, jo garbę ir orumą bei apsaugoti nuo bet kokios diskriminacijos.

VISUOTINĖ ŽMOGAUS TEISIŲ DEKLARACIJA

Atsižvelgdama į tai, kad visiems žmonių giminės nariams būdingo orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas; atsižvelgdama į tai, kad žmogaus teisių visiškas nepaisymas ir niekinimas pastūmėjo vykdyti barbariškus aktus, piktinančius žmonijos sąžinę, o sukūrimas pasaulio, kuriame žmonės turės žodžio ir įsitikinimų laisvę ir bus išlaisvinti iš baimės ir skurdo pančių, paskelbtas kaip kilniausias žmogaus siekimas; atsižvelgdama į tai, jog būtinai reikia, kad žmogaus teises saugotų įstatymo galia, dėl to, kad jis nebūtų priverstas imtis, kaip kraštutinės priemonės, sukilimo prieš tironiją ir priespaudą; atsižvelgdama į tai, jog būtinai reikia remti draugiškų santykių tarp tautų vystymą; atsižvelgdama į tai, kad Suvienytųjų Nacijų Organizacijos įstatuose tautos vėl įtvirtino savo tikėjimą pagrindinėmis žmogaus teisėmis, žmogaus, kaip asmenybės, orumu ir vertingumu, lygiomis vyrų ir moterų teisėmis ir pareiškė, jog esančios pasiryžusios skatinti visuomenės pažangą ir sukurti geresnes gyvenimo sąlygas, didesnę laisvę; atsižvelgdama į tai, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su Suvienytųjų Nacijų Organizacija, įsipareigojo garantuoti visuotinę ir tikrą žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių laikymąsi; atsižvelgdama į tai, jog bendras visiems žmonėms šių teisių ir laisvių supratimas turi didžiausią reikšmę, kad būtų visiškai įvykdytas šis įsipareigojimas, Generalinė Asamblėja skelbia šią Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kaip visuotinį idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės dėl to, kad kiekvienas žmogus ir kiekvienas visuomenės organas, nuolat turėdami galvoj šią Deklaraciją, pasitelkę švietimą ir mokslą, stengtųsi prisidėti prie to, kad šios teisės ir laisvės būtų gerbiamos ir kad būtų garantuota, imantis nacionalinių ir tarptautiniu pažangių priemonių, kad jos bus visuotinai ir tikrai pripažįstamos ir taikomos tiek valstybių narių gyventojams, tiek gyventojams teritorijų, esančių jų jurisdikcijoje.

1 straipsnis

Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai.

2 straipsnis

Kiekvienas žmogus gali naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, paskelbtomis šioje Deklaracijoje, be jokių skirtumų, tokių kaip rasė, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie įsitikinimai, nacionalinė ar socialinė kilmė, turtinė, jo gimimo ar kokia nors kitokia padėtis.

Be to, neturi būti daroma jokių skirtumų remiantis šalies ar teritorijos, kuriai priklauso žmogus, politiniu, teisiniu ar tarptautiniu statusu, dėl to, kad ši šalis ar teritorija yra nepriklausoma, globojama, nesavavaldi ar kaip nors kitaip apribotas jos suverenitetas.

3 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę.

4 straipsnis

Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas: visų formų vergija ir prekyba vergais draudžiama.

5 straipsnis

Niekas negali būti kankinamas arba žiauriai, nežmoniškai žeminant jo orumą su juo elgiamasi ir jis baudžiamas.

6 straipsnis

Kiekvienas žmogus, kad ir kur jis būtų turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu.

7 straipsnis

Visi lygūs prieš įstatymą ir turi teisę, be jokio skirtumo, į lygią įstatymo apsaugą. Visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją ir nuo visokio kurstymo tokiai diskriminacijai.

8 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisė pasinaudoti kompetentingais nacionaliniais teismais savo teisėms atgauti, kai jo pagrindinės teisės, pripažįstamos jam konstitucijos ar įstatymo, buvo pažeistos.

9 straipsnis

Niekas negali būti savavališkai areštuotas, suimtas ar ištremtas.

10 straipsnis

Kiekvienas žmogus, remdamasis visiška lygybe, turi teisę į tai, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas, kuris nustatytų jo teises ir pareigas ar jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo pagrįstumą.

11 straipsnis

Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas bus nustatytas įstatymo tvarka viešo teisminio nagrinėjimo metu, kur jam bus sudaromos visos būtinos gynybos garantijos.

Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie jų įvykdymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais pagal valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę. Taip pat negali būti skiriama sunkesnė bausmė už tą, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo momentu.

12 straipsnis

Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį
buto neliečiamybę susirašinėjimo slaptumą kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų.

13 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai kilnotis ir laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą kiekvienoje valstybėje.

Kiekvienas žmogus turi teisę išvažiuoti iš kiekvienos šalies, įskaitant savąją, ir grįžti į savo šalį.

14 straipsnis

Persekiojamas kiekvienas žmogus turi teisę ieškoti prieglobsčio kitose šalyse ir juo naudotis.

Šia teise negali būti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrįstas padarymu kriminalinio nusikaltimo ar veiksmų, prieštaraujančių Suvienytųjų Nacijų Organizacijos tikslams ir principams.

15 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę į pilietybę.

Niekam negali būti savavališkai atimta jo pilietybė ar teisė ją pakeisti.

16 straipsnis

Vyrai ir moterys, pasiekę brandos amžių, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, tautybės ar religijos sudaryti santuoką it sukurti šeima. Jie turi lygias teises tiek santuokos sudarymo bei jos trukmės, tiek santuokos nutraukimo metu.

Santuoka gali būti sudaryta tik tąsa, kai susituokiantieji duoda laisva ir visišką sutikimą.

Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė ir ji turi teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą.

17 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais.

Iš nieko negali būti savavališkai atimta jo nuosavybė.

18 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Si teisė apima laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas bei atliekant apeigas.

19 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę, kuri apima teisę nekliudomai laikytis savo įsitikinimų ir teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas nepriklausomai nuo valstybių sienų, ir nesvarbu, kokiomis priemonėmis jos būtų išreikštos.

20 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę.

Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai.

21 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per laisvai išrinktus atstovus.

Kiekvienas žmogus turi teisę lygybes sąlygomis stoti į savo šalies valstybinę tarnybą.

Liaudies valia yra valstybinės valdžios pagrindas; ši valia turi būti išreiškiama teisinguose rinkimuose, kurie turi vykti periodiškai, kai yra visuotinė ir lygi rinkimų teisę ir slaptas balsavimas arba kitos lygiavertės procedūros, garantuojančios balsavimo laisvę.

22 straipsnis

Kiekvienas žmogus, kaip visuomenės narys, turi teisę į socialinį aprūpinimą, kuris skirtas būtinoms jo orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti nacionalinėmis pastangomis ir per tarptautinį bendradarbiavimą ir pagal kiekvienos šalies vidinę struktūrą bei išteklius.

23 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę į darbą, į laisvą darbo pasirinkimą, į teisingas ir tinkamas darbo sąlygas ir į apsaugą nuo nedarbo.

Visi žmonės, be jokios diskriminacijos, turi teisę į lygų apmokėjimą už lygiavertį darbą.

Kiekvienas darbo žmogus turi teisę į teisingą ir patenkinamą atlyginimą, garantuojantį žmogaus orumo vertą egzistavimą jam pačiam ir jo šeimai, ir papildomą, kai reikia, visomis kitomis socialinės apsaugos lėšomis.

Kiekvienas žmogus turi teisę kartu su kitais steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti.

24 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę į poilsį ir laisvalaikį ir ypač teisę į pagrįstą darbo laiko apribojimą ir periodines apmokamas atostogas.

25 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę į pakankamą gyvenimo lygį, kuris garantuotų jo ir jo šeimos sveikatą ir gerovę, ir ypač į maistą, drabužius, būstą, medicininę priežiūrą ir būtiną socialinį aptarnavimą: jis turi teisę į aprūpinimą nedarbo, ligos, invalidumo, našlystės, senatvės ar kitokio pragyvenimo šaltinių netekimo atveju dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių.

Motinystė ir kūdikystė turi būti itin globojamos ir remiamos. Visi vaikai, tiek gimę santuokoje, tiek nesantuokiniai, naudojasi vienoda socialine apsauga.

26 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę į mokslą. Mokslas turi būti nemokamas – bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra privalomas. Profesinis techninis mokymas turi būti visuotinai prieinamas; aukštasis mokslas turi būti vienodai prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogus sugebėjimus.

Mokslas turi būti skirtas tam, kad visiškai suklestėtų žmogaus asmenybė ir kad būtų vis labiau gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Jis turi padėti ugdyti savitarpio supratimą, pakantumą ir draugystę tarp visų tautų, rasinių, ir religinių grupių, taip pat turi skatini Suvienytųjų Nacijų Organizacijos vykdomą taikos išsaugojimo veiklą.

Tėvai turi pirmenybės teisę parenkant savo vaikų mokymą.

27 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai dalyvauti visuomenės kultūriniame gyvenime, gėrėtis menu, dalyvauti mokslinėje pažangoje
naudotis jos gėrybėmis.

Kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą jo dvasinių ir materialinių interesų, atsirandančių ryšium su mokslo, literatūros ar meno kūrinių, kurių jis yra autorius, sukūrimu.

28 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi teisę į tai, kad visuomenėje ir tarp tautų įsiviešpatautų tokia tvarka, kurioje galėtų būti visiškai įgyvendintos teisės ir laisvės, išdėstytos šioje Deklaracijoje.

29 straipsnis

Kiekvienas žmogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visiškai vystytis jo asmenybė.

Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, kiekvienas žmogus negali patirti kitokių apribojimų kaip įstatymo numatyti vien tik tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramą pripažinimą ir gerbimą siekiant patenkinti teisingus moralės, viešosios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimus demokratinėje visuomenėje.

Šios teisės ir laisvės jokiu būdu negali būti įgyvendinamos, jeigu tai prieštarauja Suvienytųjų Nacijų Organizacijos tikslams ir principams.

30 straipsnis

Jokia šios Deklaracijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teisę vykdyti kokią nors veiklą ar atlikti veiksmus, skirtus joje išdėstytoms teisėms ir laisvėms panaikinti.

VAIKO TEISĖS

Kalbant apie žmogaus teises, ko gero, reikėtų pradėti nuo vaiko teisių. Kyla klausimas: kodėl vaiko teisės apskritai išskiriamos iš žmogaus teisių ir akcentuojamos? Koks čia santykis: žmogaus teisės ir vaiko teisės? Jį galima būtų išreikšti trimis aspektais:

1) vaikas kaip ir kiekvienas žmogus turi visas žmogaus (piliečio) teises ir laisves, kuriomis geba naudotis;

2) atsižvelgiant į fizinį ir protinį subrendimą, vaikui būtina ypatinga apsauga bei priežiūra, teisinė apsauga ir iki gimimo, ir po jo.

3) atsižvelgiant į tai, kad vaikas dėl savo asmenybės ypatumų (t.y. fizinio ir socialinio nesubrendimo) negeba savo teisėmis pasinaudoti bei apginti savo interesų, visuomenėje turi būti socialiniai institutai, garantuojantys efektyvų vaiko teisių gynimą ir atliekantys vaiko teisių įgyvendinimo garantų vaidmenį.

Kada prasideda žmogaus, kaip vaiko, teisės ir kada jos baigiasi? Yra pagrindinis vaiko amžiaus ribos kriterijus: ir dabartinėje Lietuvos teisėje, ir Vaiko teisių konvencijoje riba ta pati – iki 18 metų.

Vaiko teisių konvencijoje ryškus vienas bendras jos normoms principas: kai tik vaikas yra taip subrendęs, jog geba formuluoti ir išreikšti savo nuomonę, pageidavimus, požiūrį į savo interesų dalykus, geba suvokti savo interesus tuo ar kitu konkrečiu klausimu, ši jo nuomonė tampa svarbiausia, ji lemia konkretaus klausimo sprendimą. Todėl ir Lietuvos teisėje nurodyta, kad jau nuo 10 metų vaikas gali apsispręsti, su kuriuo iš tėvų pageidauja gyventi po jų skyrybų; arba, pvz.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2743 žodžiai iš 9086 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.