Zmogaus teisės
5 (100%) 1 vote

Zmogaus teisės

1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija:

priėmimas, įtvirtintos teisės, Konvencijos mechanizmas

I. Europos žmogaus teisių konvencijos priėmimas 1950 m. buvo atsakas į Antrojo Pasaulinio karo žiaurumuisumus. Šis regioninis dokumentas įkūnijo teisėtumo žmogaus teisių atžvilgiu garantą ir sudarė sąlygas ginti valstybės viduje pažeistas žmogaus teises ir tarptautiniu lygmeniu.

Esminę reikšmę demokratijos vystymui po II Pasaulinio karo turėjo regioninės organizacijos – Europos Tarybos – sukūrimas. Europos tautos, kurios svarstė, kokį politinį kursą joms pasirinkti, nusprendė sukurti naują instituciją, kuri įkūnytų “naujosios Europos” tvarkos idėją. Tokia institucija tapo Europos Taryba, kurios Statutas buvo pasirašytas 1949 m. gegužės 5 dieną. Europos Tarybos Statuto 1 bei 3 straipsniuose pažymėta, kad Europos Taryba sieks “…didesnės vienybės tarp jos narių, kad garantuotų jos tikslų įgyvendinimą, […] bei skatintų ekonominį ir socialinį progresą…” . Statuto 3 straipsnyje minima teisinės valstybės idėja, kuri sudarys sąlygas garantuoti asmenims valstybių vidaus teisėje pagrindines žmogaus teises ir laisves.

Europos Taryba yra regioninė organizacija, atvira visoms demokratinėms Europos žemyno valstybėms. Tačiau norint tapti Europos Tarybos nare reikia gauti Ministrų Kabineto kvietimą, kuris duodamas tik valstybėms, besivadovaujančioms teisėtumo principu bei gerbiančioms pagrindines žmogaus teises ir laisves. Šiuo metu yra 43 valstybės, Europos Tarybos narės.

Galima išskirti dvi pagrindines žmogaus teisių apsaugos tobulinimo būtinumo priežastis:

a) tai II Pasaulinio karo žiaurumai bei pokario epocha iki 1949 m., iki Europos Tarybos sukūrimo. Buvo būtina užkirsti kelią Vakarų Europos diktatoriškų režimų apraiškoms. Žmogaus teisių apsaugos problema buvo natūrali reakcija į nacistinę ir fašistinę sistemas, kurios išprovokavo II Pasaulinį karą ir sunaikino jame milijonus žmonių. Kaip pabrėžia M.E. Villigeris, naujas žmogaus teisių apsaugos dokumentas buvo reikalingas tam, kad “…užkirstų kelią totalitarinių režimų baisumams, … bei sudarytų sąlygas Europos integracijai…”.

b) antra pagrindinė priežastis, skatinusi Europos Tarybą koncentruotis ties žmogaus teisių apsaugos tobulinimo idėja, buvo ideologinis konfliktas tarp Rytų ir Vakarų, kuris apsupo ir Europos tarybos kūrimosi procesą.

Europos Tarybos svarbiausiu to metu laimėjimu tapo jos rėmuose 1950 m. paruošta bei pasirašyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Europos žmogaus teisių konvencija arba Konvencija), kurios pasirašymo proga M. Robert Schuman kalbėjo: “Konvencija, kurią mes pasirašome, numato asmenybės apsaugos pagrindus nuo bet kokios tironijos bei nuo bet kokios totalitarizmo formos”.

Taigi Europos Tarybos rėmuose priimta Europos žmogaus teisių konvencija bei joje numatyto mechanizmo – Komisijos ir Teismo – sukūrimas 1950 m. įkūnijo teisėtumo žmogaus teisių atžvilgiu garantą ir sudarė sąlygas realiai žmogaus teisių apsaugai tiek vidaus teisėje, tiek tarptautiniu lygmeniu.

1950 m. lapkričio 4 d. Ministrų komiteto 6 sesijoje pasirašyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įsigaliojo 1953 m. rugsėjo 3 dieną, kai ją ratifikavo 10 valstybių pagal tuometinį Konvencijos 66 straipsnį. Europos žmogaus teisių komisija buvo įkurta 1954 m. gegužės 18 dieną, o Europos žmogaus teisių teismas – 1959 sausio 19 dieną. Konvenciją šiuo metu papildo 13 Protokolų, o 1998 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs Konvencijos 11 Protokolas reformavo Konvencijos mechanizmą, panaikindamas Europos žmogaus teisių komisiją ir įkurdamas pastovų, nuolat veikiantį Europos žmogaus teisių teismą.

Lietuvos Respublika Seimo priimtu 1995 m. balandžio 27 dienos įstatymu I – 865 ratifikavo Konvenciją bei jos 4, 7 ir 11 Protokolus, ratifikaciniai raštai buvo deponuoti Europos Taryboje 1995 metų birželio 20 dieną ir ši diena laikoma Konvencijos įsigaliojimo data Lietuvos atžvilgiu. Konvencijos 1 Protokolą Lietuvos Respublika ratifikavo 1995 m. gruodžio 7 dieną įstatymu Nr. I – 1117, o ratifikaciniai raštai buvo deponuoti Europos Tarybai 1996 m. gegužės 24 dieną, ir ši diena laikoma 1 Protokolo įsigaliojimo Lietuvos atžvilgiu data. Lietuva taip pat yra Konvencijos 6 Protokolo, kuris uždraudžia mirties bausmės taikymo galimybę taikos metu, dalyvė. Konvencijos 6 Protokolas įsigaliojo Lietuvai 1999 07 14 d.

Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių sąrašas

II. 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencija yra apibūdinama kaip Europos konstitucija, kaip kolektyvinis garantas toms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kurios turi iš tikrųjų svarbią praktinę reikšmę ir yra seniai ginamos demokratinėse valstybėse.

Jau 1949 m. Europos žmogaus teisių konvencijos projektų ruošime atsispindėjo vienas esmingiausių konvencijos tikslų – kad “…konvencija turi būti kolektyvinis garantas toms teisėms ir laisvėms apsaugoti, kurios turi iš tikrųjų svarbią praktinę reikšmę ir yra seniai ginamos demokratinėse šalyse…”.

Konvenciją iki 11 Protokolo įsigaliojimo 1998 lapkričio 1 dieną sudarė Preambulė, penki skyriai bei 66 straipsniai. Po 11 Protokolo
įsigaliojimo Konvencijos straipsnių numeracija yra pakeista ir šiuo metu Konvenciją sudaro 3 skyriai ir 59 straipsniai. Konvencijos 1 straipsnis numato, kad “Aukštosios susitariančios šalys garantuoja kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam asmeniui teises ir laisves, apibrėžtas šios Konvencijos pirmajame skyriuje”. 1 straipsnis eina po Preambulės ir jis neįeina į I skyriuje vardijamų materialinių Konvencijos teisių sudėtį. Kadangi 1 Konvencijos straipsnis, kartu su Konvencijos 13 straipsniu, numato pagrindus Konvencijos taikymui valstybių vidaus teisinėse sistemose, o šis klausimas yra pagrindinė daktarinio darbo tema, abu minėti straipsniai bus detaliai nagrinėjami disertacijos trečiojoje dalyje.

Preambulėje išdėstyti Konvencijos tikslai yra 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos idėjų tąsa. Preambulėje pabrėžiama ištikimybė Europos Tarybos iškeltiems idealams bei pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pripažinimui bei apsaugai.

Konvencijos I skyrių sudaro 2 – 18 straipsniai. Šiuose straipsniuose ginamos tokios teisės:

2 str. – teisė į gyvybę;

3 str. – kankinimo uždraudimas;

4 str. – vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimas;

5 str. – teisė į laisvę ir saugumą;

6 str. – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;

7 str. – nėra bausmės be įstatymo;

8 str. – teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą;

9 str. – minties, sąžinės, religijos laisvė;

10 str. – saviraiškos laisvė;

11 str. – susirinkimų ir asociacijos laisvė;

12 str. – teisė į santuoką.

Konvencijos kai kuriuose protokoluose taip pat yra įtvirtintos materialinės teisės:

1 Protokolo 1 str. – nuosavybės apsauga;

1 Protokolo 2 str. – teisė į mokslą;

1 Protokolo 3 str. – teisė į laisvus rinkimus.

Kaip minėta, Konvencijos ruošimo istorijoje šios trys teisės buvo sukėlusios aštrias diskusijas, tačiau nebuvo įtrauktos į galutinį Konvencijos tekstą. Tik po detalių svarstymų visos šios trys teisės buvo įtrauktos į 1 Protokolą, priimtą 1952 m.

4 Protokolas:

1 str. – draudimas įkalinti dėl skolos;

2 str. – judėjimo laisvė;

3 str. – draudimas išsiųsti piliečius;

4 str. – draudimas kolektyviai išsųsti užsieniečius.

6 Protokole numatytas mirties bausmės panaikinimas. Draudžiama skirti ir vykdyti mirties bausmę; tokia galimybė paliekama tik karo ir nepaprastosios padėties atveju.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1046 žodžiai iš 3442 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.