Pensijų fondai
5 (100%) 1 vote

Pensijų fondai

T U R I N Y S

1. Pensijų reformos prielaidos 3

2. Pirma pensijos pakopa. Jos trūkumai 4

3. Antra pensijos pakopa 6

4. Pensijų reformos privalumai 8

5. Antros pakopos modelis 9

6. Reformos dalyvio pasirinkimas 11

7. Trečia pakopa. savanoriškas draudimas 13

8. Išvados 14

Naudotų literatūros šaltinių sąrašas 15

1. PENSIJŲ REFORMOS PRIELAIDOS

Pensinio aprūpinimo sistemos formavosi ilgą istorinį laikotarpį, buvo veikiamos skirtingose šalyse veikusių skirtingų ekonominių, politinių, kultūrinių sąlygų. Jų įvairovė gali būti lengviau pažinta grupuojant pagal tam tikrus kriterijus. Dažnai minimos trys pagyvenusių žmonių senatvės apsaugos sistemų pakopos.

Pirmoji pakopa – bazinė, apima visus arba bent jau visus samdomąjį darbą dirbančius gyventojus. Tai valstybinės arba socialinio draudimo pensijos, kurias apibrėžia įstatymais ir sklandų veikimą užtikrina valstybė.

Antroji pakopa – profesinių pensijų schemos. Jas teikia individualūs darbdaviai, jų asociacijos, profesinės sąjungos. Dalyvavimas jose – dažniausiai kolektyvinis pagal darbo sutartį.

Trečioji pakopa – savanoriškasis individualus draudimas, kuriuo asmenys rūpinasi patys.

Pensijų reforma Lietuvoje – tai labai ilgai svarstytas, dar ilgiau išdiskutuotas ir pagaliau realizuojamas projektas, kurio tikslas – kiekvieno iš mūsų gerovės didinimas; tai būdas sukaupti dalį Mūsų ateities pensijos privačioje pensijų kaupimo bendrovėje.

Pensijų reforma yra neišvengiama dėl socialinių ir ekonominių priežasčių. Lietuvos visuomenė, kaip ir kitose Europos valstybėse senėja. Taip yra todėl, kad šeimos gimdo vis mažiau vaikų, o žmonės gyvena vis ilgiau. Valstybei vis sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą, kadangi tą patį „pyragą”, susidedantį iš dabartinių mokesčių mokėtojų įmokų, tenka dalinti vis didesniam pagyvenusių žmonių būriui.

Dabartinė socialinio draudimo sistema (Sodra) veikia einamuoju finansavimo principu – gautos lėšos iš karto paskirstomos pensijoms ir pašalpoms mokėti, kaupiamųjų rezervų nėra. Be to, senatvės pensija sudaro vos 25–40 proc. buvusio atlyginimo. Siekiant pagerinti padėtį, pradėta pensijų reforma, kuri turėtų užtikrinti saugesnę senatvę.

2. PIRMA PENSIJOS PAKOPA. JOS TRŪKUMAI.

Kokia tvarka buvo iki pensijos reformos? Kaip matote grafike, 34 % darbdavio buvo sumokami į Sodrą. 34 % skirstomi į 8.1 % – pašalpoms ir 25.9 % pensijai. Pastarieji dar buvo skirstomi į 10 % bazinei pensijai ir 15.9 – papildomai pensijai.Šiandien Sodros gaunamos įplaukos iš karto yra paskirstomos pagal paskirtį, t.y. Sodra viską, ką gauna, iš karto atiduoda. Nėra jokio kaupimo, jokių pastangų užtikrinti, kad būtent taip ir bus ateityje. Šiuo metu vidutinė Sodros pensija yra 341 Lt, garantuojanti minimalų pensinį aprūpinimą skurdo ar negalios atveju.

Pasirinkus kaupimą privačiame pensijų fonde, įmokų mokėjimo pobūdis ir dydis nesikeis, nereikės nieko papildomai mokėti. Darbdavys mokės tokią pačią įmoką (34 proc.) Sodrai, o ši atskaitys reikiamą sumą pensijų fondams.

Kaupdami pensiją privačiai, asmenys nepraranda teisės į pašalpas nelaimės atveju bei valstybinės socialinės pensijos (tiesa, ši šiek tiek sumažės). Be to, sukauptos lėšos tampa žmogaus nuosavybe ir yra paveldimos.

Pensijų fondai yra skirti ir suinteresuoti uždirbti kuo didesnę grąžą savo dalyviams. Esminė rizika, su kuria susidurs pensijų fondų dalyviai, yra vertybinių popierių kainos kritimas, tačiau esant ilgalaikėms investicijoms rizika smarkiai sumažėja. Tokia rizika būdinga visoms lėšų kaupimo formoms. Jos dydis taip pat priklauso ir nuo investavimo programos, kurią pensijų fondo dalyvis gali pasirinkti.

Pagrindinis pastarojo meto leitmotyvas – dalyvauti privačiai kaupiant pensijas yra ypač rizikinga ir tarsi neverta. Svarstant, ar verta ką nors keisti, visada reikia prisiminti, kad lyginame su esama padėtimi, o ne su idealiu modeliu. Iš tiesų jeigu šiandien neprivalėtume mokėti socialinio draudimo įmokų, galėtume svarstyti, ar kaupti pensijų fonde, ar investuoti savarankiškai, ar laikyti pinigus kojinėje, ar apskritai nekaupti. Deja, tokios idealios pasirinkimo galimybės neturime. Tačiau turime santykinį pasirinkimą: dėl 2,5 proc. įmokos galime rinktis – ar apskritai kaupti privačiai ir kur kaupti, jei taip. Jau aišku, kad galėsime rinktis iš neblogos puokštės jau žinomų finansų institucijų, tikėtina, sulauksime ir naujų. Pirmą kartą valdžia nenusprendė visko dėl mūsų pensijos, bet leido rinktis pačiam žmogui. Stebint visuomenės nuotaikas, panašu, kad tai labiausiai ir nepatinka.

Steigiamoms pensijų kaupimo bendrovėms, jų investavimo kryptims keliami griežti įstatymų reikalavimai, jas prižiūrės dvi kontrolės institucijos: Vertybinių popierių komisija ir Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

3. ANTRA PENSIJOS PAKOPA.

Teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi tik Lietuvos Respublikoje registruota draudimo įmonė, turinti galiojančią licenciją vykdyti gyvybės draudimo veiklą ir leidimą vykdyti pensijų kaupimo veiklą. Leidimus vykdyti pensijų kaupimo veiklą išduoda ir atšaukia priežiūros institucija jos nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti pensijų kaupimo veiklą
negali būti perduodamas.

Įmokos, kurios bus pervedamos į pensijų fondus, bus kaupiamos – už jas bus įsigyjami vertybiniai popieriai, kitas turtas, bus gaunamos palūkanos, už jas vėl perkamas turtas. Atėjus senatvės pensijos amžiui, už sukauptą sumą bus įsigyjama kasmėnesinė išmoka – pensija iki gyvos galvos, arba kitaip tariant anuitetas. Naujoji kaupimo sistema nuo jau veikiančių gyvybės draudimo bendrovių skirsis tuo, kad jokių papildomų įmokų, kaip gyvybės draudime, mokėti nereikės – ji bus finansuojama iš tų pačių socialinio draudimo įmokų. Kaupdami dalį įmokų žmonės gaus ir didesnes pensijas, nes investicijų grąža kaip taisyklė yra didesnė nei darbo užmokesčio augimas.

Pagal Lietuvos Respublikos Pensijų Kaupimo įstatymą, pensijų kaupimo bendrovė kiekvienam dalyviui, įgijusiam teisę gauti pensijų išmoką ir pareiškusiam valią dėl jos išmokėjimo, apskaičiuoja bazinio pensijų anuiteto (anuiteto be paveldėjimo, mokamo lygiomis dalimis ir nutraukiamo mokėti po dalyvio mirties) dydį pagal dalyvio sukauptą pensijų turtą. Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką tvirtina draudimo priežiūros institucija. Pensijų anuitetas yra privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Pensijų anuitetas privalo būti nupirktas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą. Jei, bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis nei pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, asmuo atleidžiamas nuo prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Šis dalyvis turi teisę gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis viršija trigubą valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią vienkartinę įmoką trigubos valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio baziniam pensijų anuitetui įsigyti, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos būdu.

Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, turi teisę pasirinkti pensijų anuiteto mokėtoją ir, kiek tai neprieštarauja Įstatymui, pensijų anuiteto rūšį. Pensijų anuitetai gali būti mokami pensijų anuiteto sutartyje numatytą laikotarpį dalyvio įpėdiniams po jo mirties.

Pensijų anuitetas yra mokamas pensijų anuiteto sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Ši vienkartinė įmoka mokama pensijų išmokos sutarties pagrindu draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį dėl pensijų anuiteto mokėjimo sąlygų.

Draudimo įmonė, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką − elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) į draudimo įmonės nurodytą sąskaitą. Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos. Draudžiama nustatyti mažėjantį anuitetą.

4. PENSIJŲ REFORMOS PRIVALUMAI.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1277 žodžiai iš 2430 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.