Pensiju sistemos reforma lietuvoje iki 2003 metu
5 (100%) 1 vote

Pensiju sistemos reforma lietuvoje iki 2003 metu



KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJOS

VILNIAUS FILIALAS

STUDIJŲ PROGRAMA TEISĖ

IIT GR. STUDENTAS ČESLOVAS ZINKEVIČIUS

PENSIJŲ SISTEMOS REFORMA LIETUVOE IKI 2003 METŲ

REFERATAS

VADOVĖ

IRUTĖ OSIČNIENĖ

2005-…-…

VILNIUS 2005

TURINYS

1. 2.ĮVADAS 3

3.PENSIJŲ SISTEMOS REFORMA LIETUVOJE 4

4.PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 4

5.PENSIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMO PRIELAIDOS 5

6.FINANSINĖS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMO PRIELAIDOS 7

7.SIŪLITOS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS KRYPTYS 9

8.LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

2. ĮVADAS

Socialinė apsauga yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jos pagrindą sudaro Valstybinio socialinio draudimo sistema, užtikrinanti apdraustiems šalies gyventojams pajamas senatvės, ligos, invalidumo, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe atvejais.

Pensinis draudimas – svarbiausia ir reikšmingiausia Lietuvos socialinio draudimo dalis.

Pensinis draudimas apima beveik visus šalies gyventojus: vieni moka socialinio draudimo įmokas busimai pensijai, kiti gauna pensijas. Suteikdamas žmonėms socialinį saugumą senatvėje, invalidumo bei našlystės atvejais, pensinis draudimas yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime.

Tačiau problema yra ta, kad pensijos dydis toks menkas, kad jo neužtenka užtikrinti minimalius poreikius. Vidutinis pensijos dydis 2001 m. buvo 317,61 Lt. Jis sudarė 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse pajamų atkūrimo koeficientas siekė apie 60-70 proc.

Mažą pensijų dydį sąlygoja daug veiksnių: prasta šalies ekonominė situacija, nepalanki demografinė situacija (visuomenės senėjimas), didelis nedarbas ir t.t.

Lietuvoje pensijų sistema buvo reformuota 1994-1995 metais, kai po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo veikti pirmieji Lietuvos Respublikos pensijų įstatymai. Tuo metu buvo sukurta pensijų sistema, paremta einamųjų įmokų bei išmokų, kartų solidarumo principais. Vykdomos pensijų reformos principai padėjo išspręsti aktualiausias to meto problemas, todėl 1995-1998 metais pensijų sistema pakankamai gerai funkcionavo, nuolat buvo didinamos pensijos.

Tačiau nuo 1998 m. išryškėjo šios sistemos trūkumas – pasireiškiantis finansiniu nepajėgumu išmokėti pensijas, kurį lėmė Lietuvos ekonominės bei demografinės problemos.

Norint užtikrinti pensijų išmokėjimą esantiems ir būsimiems pensininkams būtina reformuoti pensijų sistemą taip, kad padidėtų finansiniai ištekliai.

2002 m. gruodžio 3 d. buvo žengtas svarbus žingsnis naujos pensijų sistemos link – LR Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Pensijų sistemos reformos įstatymo projektui. Viena esminių reformos ypatybių yra ta, kad kiekvienas žmogus, draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu savanoriškai, galės dalį pensijos pats kaupti asmeninėje sąskaitoje, esančioje pasirinktame pensijų fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje.

3. PENSIJŲ SISTEMOS REFORMA LIETUVOJE

1994 m. priimtas ir vėliau įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, buvo pirmasis Lietuvos pensijų sistemos reformavimo žingsnis – perėjimas nuo sovietinės pensinio aprūpinimo sistemos. Šia reforma buvo siekta paskatinti žmones dalyvauti pensijų sistemoje, aiškiai susieti mokamas įmokas ir gaunamas išmokas, pensijų dydį diferencijuoti pagal sumokėtas įmokas. Mažiau įdėjai – mažiau gausi!

Praėjus keliems metams po šio svarbaus žingsnio, išryškėjus funkcionuojančios pensijų sistemos trūkumams, buvo prieita išvados, kad reikalinga gilesnė Lietuvos pensijų sistemos reforma.

Norint užtikrinti socialinio draudimo pensijų sistemos gyvybingumą ilgalaikėje perspektyvoje bei išspręsti dabartines VSD problemas, būtina reformuoti VSD pensijų sistemą, reformos rengėjų nuomone, papildant ją savanoriškuoju kaupimu senatvei. T.y. nuo einamojo finansavimo pereiti prie lėšų kaupimo individualiose sąskaitose ir sukauptų pinigų investavimo su tikslu padidinti jų kiekį. Atsižvelgiant į šią nuomonę, numatyta įvykdyti pensijų sistemos reformą, šalia einamuoju finansavimu paremtos valstybinės pensijų draudimo sistemos sukurti kaupiamuoju principu paremtą pensinio draudimo sistemą.

4. PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Reikšmingas žingsnis socialinio draudimo pensijų sistemos reformos link buvo Vyriausybės nutarimas dėl Pensijų reformos koncepcijos patvirtinimo, priimtas 2000 m. balandžio 26 dieną. Remiantis šia koncepcija 2000 m. spalį buvo parengta Pensijų reformos Baltoji knyga. Pensijų reforma siekiama keleto tikslų:

1. neatidėliotinas tikslas – subalansuoti socialinio draudimo pensijų sistemos finansinius srautus, kad sistema veiktų be finansinio deficito, pati save išlaikytų.

2. ilgalaikis ir svarbiausias pensijų reformos tikslas – pakeisti pensijų sistemą, kad sulaukę pensinio amžiaus asmenys gautų didesnę darbo ar kitų pajamų, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, dalį nei gavo iki šiol. Šio tikslo pasiekti tikimasi įvedus savanorišką kaupimą pensijų fonduose.

3. siekiama pensijų sistemą padaryti patrauklesnę tiek dėl privataus kaupimo, tiek dėl to, kad valstybės teikiamų pensijų sistemoje bus atsisakyta nepagrįstų privilegijų mokant
papildomas valstybines pensijas, kurios iškreipia pensijų sistemos universalumą ir pažeidžia socialinį teisingumą.

4. pensijų reforma siekiama paskatinti taupymą šalyje bei sumažinti socialinio draudimo įmokų vengimą.

5. Privačių kaupiamųjų fondų atsiradimas sustiprins kapitalo rinkos ir finansų infrastruktūros plėtrą. Pensijų fondų kapitalas turėtų atverti erdvę investicijoms ir tuo radikaliau paspartinti šalies ekonominę raidą.

6. siekiama, kad naujoji pensijų sistema būtų finansiškai stabili ir gyvybinga, jai pritartų Lietuvos gyventojai.

Aukščiau įvardintų pensijų sistemos reformos tikslų sėkmingas įgyvendinimas galimas tuomet, jei pensijų sistemos reforma bus vykdoma nuosekliai, jai bus tinkamai pasirengta: sudarytos sąlygos reformai įvykdyti, reformos sprendimai bus gerai apgalvoti, jų pasekmės išanalizuotos.

5. PENSIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMO PRIELAIDOS

Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje pensijų sistemą reformuoti nusprendusioje šalyje, steigiant privatų kaupiamąjį draudimą, tureio būti sudarytos tam tikros išankstinės sąlygos.

Pensijų sistemos reformavimo sąlygas remiantis Pensijų reformos Baltąja knyga galima suskirstyti taip:

1. socialinio draudimo įmokų administravimo perdavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai ( VMI );

2. reformos teisinės bazės parengimas;

3. privačių pensijų fondų įsteigimas;

4. Valstybinės pensijų fondų ir draudimo įmonių priežiūros institucijos įsteigimas;

5. šalies finansų sistemos pasirengimas tokiai reformai;

6. visuomenės šviečiamosios kampanijos pensijų reformos klausimais vykdymas.

Socialinio draudimo įmokų administravimo reformavimas.

2000 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo reformos koncepcija. Šioje koncepcijoje numatyta perduoti įmokų administravimo funkcijas, kurias šiuo metu atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Idėja socialinio draudimo įmokų administravimo funkcijas perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai – ne nauja, dar 1996 metais ją Lietuvos vyriausybei pasiūlė Pasaulio bankas.

Šiuo įmokų ir mokesčių administravimo centralizavimu siekiama šių rezultatų:

1. sumažinti vengimo mokėti įmokas ir mokesčius riziką;

2. panaikinti įmokų ir mokesčių administravimo funkcijų dubliavimąsi;

3. sumažinti įmokų ir mokesčių administravimo išlaidas;

4. sudaryti sąlygas visuotiniam pajamų deklaravimui.

Reformavus VSD įmokų administravimą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos būtų atsakinga už mokesčių ir įmokų administravimą, o VSDF būtų atsakingas už išmokų administravimą.

Siekiant sumažinti išlaidas, susijusias su įmokų surinkimu, 2002 m. pradžioje priimtas principinis sprendimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo reformos įgyvendinimo. Numatyta centralizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimą, kad už lėšų surinkimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo bei Privalomojo sveikatos draudimo fondus būtų atsakinga viena institucija. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų pagrindinė paskirtis bus užtikrinti socialines garantijas apdraustiesiems.

Pensijų sistemos reformos rengėjų nuomone, VSD įmokų administravimo perdavimas VMI turi būti baigtas iki pensijų reformos pradžios.

Taip pat, kaip pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė A. Morkūnienė, turėtų būti priimtas ir Socialinės apsaugos pagrindų įstatymas, apibūdinantis reformuotą pensinio draudimo sistemą ir nustatantis apdraustųjų asmenų teises gauti valstybinio, privataus kaupiamojo draudimo pensijas. Be šių įstatymų priėmimo reikėtų pakeisti LR valstybinio socialinio draudimo įstatymą taip, kad jis atspindėtų esminius pensijų sistemos pakeitimus.

Pensijų reformos rengėjų nuomone, tik suformavus pensijų sistemos reformos teisinę bazę bus galima pradėti vykdyti reformą.Privačių pensijų fondų įsteigimas.

Ypatingas vaidmuo, steigiant nevalstybinį kaupiamąjį draudimą, tenka naujoms Lietuvoje finansų institucijoms – pensijų fondams. Tačiau dėl siūlomos pensijų reformos specifikos (apie šią reformą plačiau 2.3. dalyje), kad pensijoms skirtos socialinio draudimo įmokos bus kaupiamos ne tik pensijų fonduose, bet ir gyvybės draudimo bendrovėse, pensijų fondai gali visai nesusikurti, o bus tik gyvybės draudimo sistema.

1999 m. birželio 3 d. buvo priimtas LR Pensijų fondų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d. Tačiau, nors šis įstatymas galioja jau kelis metus, pensijų fondų, sudarančių galimybę gauti papildomų pajamų senatvėje, Lietuvoje kol kas neįsikūrė. Vadinasi, tam tikros kliūtys trukdo kurtis pensijų fondams ir tik pašalinus šias kliūtis, galima tikėtis, kad iki pensijų sistemos reformos pradžios įsikurs nors keletas pensijų fondų.(plačiau apie pensijų fondus 2.4. dalyje).Valstybinės pensijų fondų ir draudimo įmonių priežiūros institucijos įsteigimas.

Reformuojant socialinio draudimo pensijų sistemą, kai privačiam sektoriui bus patikėta dalis valstybės funkcijų, būtina užtikrinti kuo didesnį naujosios pensijų sistemos
Taigi, svarbus vaidmuo šioje sistemoje tenka valstybiniam privačių pensijų fondų ir draudimo įmonių reguliavimui ir priežiūrai..

Vyriausybė 2002 m. gruodžio mėn. patvirtino Pasirengimo pensijų sistemos reformai priemonių planą. Jame numatoma patikslinti galiojantį pensijų fondų ir draudimo įmonių reglamentavimą, kad jis tiktų naujai veiklai – daliai socialinio draudimo įmokų kaupti, nustatant šios veiklos saugumo, skaidrumo užtikrinimo bei kitus reikalavimus.

Viena svarbiausių Pasirengimo pensijų sistemos reformai priemonių plano dalis – visuomenės švietimas.

Labai didelę reikšmę sėkmingam pensijų sistemos reformavimui turės informacinė kompanija. Jos pagrindinis tikslas – Lietuvos visuomenei populiariai išaiškinti kaupimo pensijų sistemą kaip galimybę užsitikrinti didesnes pajamas senatvės atveju bei dalyvavimo šioje sistemoje tvarką.

6. FINANSINĖS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMO PRIELAIDOS

Vertybinių popierių rinkos išsivystymas yra lemiamas veiksnys, pereinant prie privataus pensinio draudimo sistemos. Privačių kaupiamųjų pensijų fondų ir draudimo įmonių veikla remiasi apdraustųjų lėšų investavimu, siekiant išsaugoti įmokų vertę ir auginti prieaugį. Todėl vertybinių popierių rinkos likvidumas, platumas (kapitalizacija) ir saugumas yra būtini pensijų reformos atributai.

Vertybinių popierių rinkos pamatai buvo padėti 1992 metais, kada buvo priimti vertybinių popierių rinką reglamentuojantys teisės aktai bei įsteigtos vertybinių popierių rinkos institucijos – vertybinių popierių birža, vertybinių popierių komisija ir depozitoriumas. Lietuvoje veikia prancūziškasis vertybinių popierių rinkos modelis, kada akcijos yra dematerializuotos, apskaitomos įrašais centriniame depozitoriume, kuris atlieka saugojimo ir kliringo funkciją. Teisinį Nacionalinės vertybinių popierių biržos veiklos reglamentavimą bei priežiūrą atlieka Vertybinių popierių komisija. Visišką sandorių įvykdymą garantuoja prie biržos veikiantis Garantinis fondas, kuris apdraudžia centrinėje rinkoje sudarytus sandorius.

2000-aisiais Lietuvos vertybinių popierių rinka iš esmės buvo stabili, su nedidelėmis neigiamomis tendencijomis. Per metus bendra NVPB kapitalizacija sumažėjo apie 1 proc. ir metų pabaigoje siekė 13,7 mlrd. litų. Šį sumažėjimą lėmė tai, kad nelistinguojamų vertybinių popierių kapitalizacija smuko 28,1 proc., tačiau reikėtų pasakyti, kad listinguojamų vertybinių popierių kapitalizacija išaugo net 37,6 proc. Nepaisant to, kad krito akcijų kainos ir kelios bendrovės atsisakė savo išleistų likvidžių akcijų kotiravimo Biržoje, 2000-aisiais metais Lietuvos vertybinių popierių rinka ir toliau liko svarbi Lietuvos ekonomikos dalis. Bendra Biržos kapitalizacija sudarė 30,6 proc. (1999 m. – 32,6 proc.) Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Nuo pat pirmosios emisijos 1994-aisiais vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) tapo svarbia vertybinių popierių rinkos dalimi. 2000 metais Lietuvos banke įvyko 60 VVP aukcionų. Juose buvo siūloma įsigyti VVP už 2495 mln. litų nominalios vertės VVP. 2000 metais Vyriausybė sustiprino savo pozicijas kapitalo rinkoje: 1999 metų pabaigoje jos išleistų vertybinių popierių, kuriais buvo galima prekiauti Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje, kapitalizacija buvo 1,1 mlrd. litų, o 2000 metų pabaigoje VVP kapitalizacija jau siekė 1,5 mlrd. litų, o 2001 m. rugsėjo pabaigoje – 1,7 mlrd. litų.

Aukštos realios VVP palūkanų normos atspindi praėjusio laikotarpio Lietuvos Vyriausybės riziką. Tikėtina, kad ateityje jos turėtų mažėti. 1999 metų pabaigoje buvusios didelės VVP palūkanos per 2000-2001 metus krito, o tai sąlygojo antrinės VVP rinkos suaktyvėjimą. Autorės nuomone, šiuo metu pensijų fondams būtų patrauklu investuoti į VVP.

Statistika rodo, kad per 1996-2000 m. laikotarpį lietuviškų akcijų LITIN-G indeksas, pagrindinis Lietuvos vertybinių popierių rinkos indeksas, nukrito nuo 1327,47 iki 1046,89, arba 21 proc., o LITIN indeksas, skaičiuojamas vertybinių popierių, esančių oficialiame sąraše, nukrito nuo 903,48 iki 457,80, arba 49 proc.

Taigi toks lietuviškų akcijų indeksų kritimas per praėjusį laikotarpį iš esmės reiškia, kad investuoti į lietuviškas akcijas yra gana rizikinga.

Paskutiniais dešimtmečiais daugelio užsienio šalių akcijų indeksai padidėjo. Per 1984-1998 metų laikotarpį kai kurių Vakarų valstybių akcijų rinkos pelningumo perviršis, palyginti su obligacijų rinkos pelningumu, vietos valiuta svyravo nuo 1 proc. iki 10 proc. per metus. Taigi pensijų fondams būtų patraukliau investuoti į užsienio vertybinių popierių rinkas. Tai priklausys nuo valstybės nustatyto kapitalo investavimo užsienyje rėžimo.

2002 m. rugsėjo 31 d. veikė 21 finansų maklerio įmonė, 9 komercinių bankų finansų maklerio departamentai, dvi investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės bei dvi investicinių bendrovių valdymo įmonės. Per 2002 m. III ketvirtį iš veiklos, susijusios su VP, gavo 41,0 mln. Lt. pajamų. Didžioji dalis pajamų – tai pajamos, gautos iš prekybos vertybiniais popieriais ir palūkanų. Per 2002 m. III ketvirtį FMĮ ir KB FMD valdomų vertybinių popierių portfelių skaičius padidėjo 40 portfelių. Ketvirčio pabaigoje FMĮ ir KB FMD valdė 209 savo ir klientų VP portfelius, kurių vertė
sudarė 95006,9 tūkst. litų.

Taigi Lietuvos privačios finansinės institucijos turi pakankamą investicijų į Lietuvos vertybinių popierių rinką valdymo patirtį.

Kapitalo rinkos tarpininkų problema – lėšų saugumo užtikrinimas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2152 žodžiai iš 4303 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.