Pensiju sistemos reforma lietuvoje iki 2003 metu
5 (100%) 1 vote

Pensiju sistemos reforma lietuvoje iki 2003 metu



KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJOS

VILNIAUS FILIALAS

STUDIJŲ PROGRAMA TEISĖ

IIT GR. STUDENTAS ČESLOVAS ZINKEVIČIUS

PENSIJŲ SISTEMOS REFORMA LIETUVOE IKI 2003 METŲ

REFERATAS

VADOVĖ

IRUTĖ OSIČNIENĖ

2005-…-…

VILNIUS 2005

TURINYS

1. 2.ĮVADAS 3

3.PENSIJŲ SISTEMOS REFORMA LIETUVOJE 4

4.PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 4

5.PENSIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMO PRIELAIDOS 5

6.FINANSINĖS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMO PRIELAIDOS 7

7.SIŪLITOS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS KRYPTYS 9

8.LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

2. ĮVADAS

Socialinė apsauga yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jos pagrindą sudaro Valstybinio socialinio draudimo sistema, užtikrinanti apdraustiems šalies gyventojams pajamas senatvės, ligos, invalidumo, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe atvejais.

Pensinis draudimas – svarbiausia ir reikšmingiausia Lietuvos socialinio draudimo dalis.

Pensinis draudimas apima beveik visus šalies gyventojus: vieni moka socialinio draudimo įmokas busimai pensijai, kiti gauna pensijas. Suteikdamas žmonėms socialinį saugumą senatvėje, invalidumo bei našlystės atvejais, pensinis draudimas yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime.

Tačiau problema yra ta, kad pensijos dydis toks menkas, kad jo neužtenka užtikrinti minimalius poreikius. Vidutinis pensijos dydis 2001 m. buvo 317,61 Lt. Jis sudarė 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse pajamų atkūrimo koeficientas siekė apie 60-70 proc.

Mažą pensijų dydį sąlygoja daug veiksnių: prasta šalies ekonominė situacija, nepalanki demografinė situacija (visuomenės senėjimas), didelis nedarbas ir t.t.

Lietuvoje pensijų sistema buvo reformuota 1994-1995 metais, kai po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo veikti pirmieji Lietuvos Respublikos pensijų įstatymai. Tuo metu buvo sukurta pensijų sistema, paremta einamųjų įmokų bei išmokų, kartų solidarumo principais. Vykdomos pensijų reformos principai padėjo išspręsti aktualiausias to meto problemas, todėl 1995-1998 metais pensijų sistema pakankamai gerai funkcionavo, nuolat buvo didinamos pensijos.

Tačiau nuo 1998 m. išryškėjo šios sistemos trūkumas – pasireiškiantis finansiniu nepajėgumu išmokėti pensijas, kurį lėmė Lietuvos ekonominės bei demografinės problemos.

Norint užtikrinti pensijų išmokėjimą esantiems ir būsimiems pensininkams būtina reformuoti pensijų sistemą taip, kad padidėtų finansiniai ištekliai.

2002 m. gruodžio 3 d. buvo žengtas svarbus žingsnis naujos pensijų sistemos link – LR Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Pensijų sistemos reformos įstatymo projektui. Viena esminių reformos ypatybių yra ta, kad kiekvienas žmogus, draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu savanoriškai, galės dalį pensijos pats kaupti asmeninėje sąskaitoje, esančioje pasirinktame pensijų fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje.

3. PENSIJŲ SISTEMOS REFORMA LIETUVOJE

1994 m. priimtas ir vėliau įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, buvo pirmasis Lietuvos pensijų sistemos reformavimo žingsnis – perėjimas nuo sovietinės pensinio aprūpinimo sistemos. Šia reforma buvo siekta paskatinti žmones dalyvauti pensijų sistemoje, aiškiai susieti mokamas įmokas ir gaunamas išmokas, pensijų dydį diferencijuoti pagal sumokėtas įmokas. Mažiau įdėjai – mažiau gausi!

Praėjus keliems metams po šio svarbaus žingsnio, išryškėjus funkcionuojančios pensijų sistemos trūkumams, buvo prieita išvados, kad reikalinga gilesnė Lietuvos pensijų sistemos reforma.

Norint užtikrinti socialinio draudimo pensijų sistemos gyvybingumą ilgalaikėje perspektyvoje bei išspręsti dabartines VSD problemas, būtina reformuoti VSD pensijų sistemą, reformos rengėjų nuomone, papildant ją savanoriškuoju kaupimu senatvei. T.y. nuo einamojo finansavimo pereiti prie lėšų kaupimo individualiose sąskaitose ir sukauptų pinigų investavimo su tikslu padidinti jų kiekį. Atsižvelgiant į šią nuomonę, numatyta įvykdyti pensijų sistemos reformą, šalia einamuoju finansavimu paremtos valstybinės pensijų draudimo sistemos sukurti kaupiamuoju principu paremtą pensinio draudimo sistemą.

4. PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Reikšmingas žingsnis socialinio draudimo pensijų sistemos reformos link buvo Vyriausybės nutarimas dėl Pensijų reformos koncepcijos patvirtinimo, priimtas 2000 m. balandžio 26 dieną. Remiantis šia koncepcija 2000 m. spalį buvo parengta Pensijų reformos Baltoji knyga. Pensijų reforma siekiama keleto tikslų:

1. neatidėliotinas tikslas – subalansuoti socialinio draudimo pensijų sistemos finansinius srautus, kad sistema veiktų be finansinio deficito, pati save išlaikytų.

2. ilgalaikis ir svarbiausias pensijų reformos tikslas – pakeisti pensijų sistemą, kad sulaukę pensinio amžiaus asmenys gautų didesnę darbo ar kitų pajamų, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, dalį nei gavo iki šiol. Šio tikslo pasiekti tikimasi įvedus savanorišką kaupimą pensijų fonduose.

3. siekiama pensijų sistemą padaryti patrauklesnę tiek dėl privataus kaupimo, tiek dėl to, kad valstybės teikiamų pensijų sistemoje bus atsisakyta nepagrįstų privilegijų mokant
papildomas valstybines pensijas, kurios iškreipia pensijų sistemos universalumą ir pažeidžia socialinį teisingumą.

4. pensijų reforma siekiama paskatinti taupymą šalyje bei sumažinti socialinio draudimo įmokų vengimą.

5. Privačių kaupiamųjų fondų atsiradimas sustiprins kapitalo rinkos ir finansų infrastruktūros plėtrą. Pensijų fondų kapitalas turėtų atverti erdvę investicijoms ir tuo radikaliau paspartinti šalies ekonominę raidą.

6. siekiama, kad naujoji pensijų sistema būtų finansiškai stabili ir gyvybinga, jai pritartų Lietuvos gyventojai.

Aukščiau įvardintų pensijų sistemos reformos tikslų sėkmingas įgyvendinimas galimas tuomet, jei pensijų sistemos reforma bus vykdoma nuosekliai, jai bus tinkamai pasirengta: sudarytos sąlygos reformai įvykdyti, reformos sprendimai bus gerai apgalvoti, jų pasekmės išanalizuotos.

5. PENSIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMO PRIELAIDOS

Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje pensijų sistemą reformuoti nusprendusioje šalyje, steigiant privatų kaupiamąjį draudimą, tureio būti sudarytos tam tikros išankstinės sąlygos.

Pensijų sistemos reformavimo sąlygas remiantis Pensijų reformos Baltąja knyga galima suskirstyti taip:

1. socialinio draudimo įmokų administravimo perdavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai ( VMI );

2. reformos teisinės bazės parengimas;

3. privačių pensijų fondų įsteigimas;

4. Valstybinės pensijų fondų ir draudimo įmonių priežiūros institucijos įsteigimas;

5. šalies finansų sistemos pasirengimas tokiai reformai;

6. visuomenės šviečiamosios kampanijos pensijų reformos klausimais vykdymas.

Socialinio draudimo įmokų administravimo reformavimas.

2000 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo reformos koncepcija. Šioje koncepcijoje numatyta perduoti įmokų administravimo funkcijas, kurias šiuo metu atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Idėja socialinio draudimo įmokų administravimo funkcijas perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai – ne nauja, dar 1996 metais ją Lietuvos vyriausybei pasiūlė Pasaulio bankas.

Šiuo įmokų ir mokesčių administravimo centralizavimu siekiama šių rezultatų:

1. sumažinti vengimo mokėti įmokas ir mokesčius riziką;

2. panaikinti įmokų ir mokesčių administravimo funkcijų dubliavimąsi;

3. sumažinti įmokų ir mokesčių administravimo išlaidas;

4. sudaryti sąlygas visuotiniam pajamų deklaravimui.

Reformavus VSD įmokų administravimą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos būtų atsakinga už mokesčių ir įmokų administravimą, o VSDF būtų atsakingas už išmokų administravimą.

Siekiant sumažinti išlaidas, susijusias su įmokų surinkimu, 2002 m. pradžioje priimtas principinis sprendimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo reformos įgyvendinimo. Numatyta centralizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimą, kad už lėšų surinkimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo bei Privalomojo sveikatos draudimo fondus būtų atsakinga viena institucija. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų pagrindinė paskirtis bus užtikrinti socialines garantijas apdraustiesiems.

Pensijų sistemos reformos rengėjų nuomone, VSD įmokų administravimo perdavimas VMI turi būti baigtas iki pensijų reformos pradžios.

Taip pat, kaip pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė A. Morkūnienė, turėtų būti priimtas ir Socialinės apsaugos pagrindų įstatymas, apibūdinantis reformuotą pensinio draudimo sistemą ir nustatantis apdraustųjų asmenų teises gauti valstybinio, privataus kaupiamojo draudimo pensijas. Be šių įstatymų priėmimo reikėtų pakeisti LR valstybinio socialinio draudimo įstatymą taip, kad jis atspindėtų esminius pensijų sistemos pakeitimus.

Pensijų reformos rengėjų nuomone, tik suformavus pensijų sistemos reformos teisinę bazę bus galima pradėti vykdyti reformą.Privačių pensijų fondų įsteigimas.

Ypatingas vaidmuo, steigiant nevalstybinį kaupiamąjį draudimą, tenka naujoms Lietuvoje finansų institucijoms – pensijų fondams. Tačiau dėl siūlomos pensijų reformos specifikos (apie šią reformą plačiau 2.3. dalyje), kad pensijoms skirtos socialinio draudimo įmokos bus kaupiamos ne tik pensijų fonduose, bet ir gyvybės draudimo bendrovėse, pensijų fondai gali visai nesusikurti, o bus tik gyvybės draudimo sistema.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1292 žodžiai iš 4303 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.