TURINYS
1.Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………..2
2. Nematerialiojo turto pripažinimas…………………………………………………………………………………..3
3. Nematerialiojo turto įsigijimo registravimas apskaitoje……………………………………………………..6
4. Nematerialiojo turto sukūrimo registravimas apskaitoje…………………………………………………….8
5. Nematerialiojo turto eksploatavimo ir kitų vėlesnių išlaidų apskaita………………………………….10
6. Nematerialaus turto amortizacija…………………………………………………………………………………..11
7. Nematerialaus turto vertės sumažėjimas ir nurašymas……………………………………………………..14
8. Baigiamosios nuostatos………………………………………………………………………………………………..16
9. Literatūra……………………………………………………………………………………………………………………17
ĮVADAS
Nematerialusis turtas – identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios
formos, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir
netiesioginės ekonominės naudos.
Fizinės daiktinės struktūros neturintis turtas, kuris nėra nei pinigai, nei pinigų ekvivalentas, priskiriamas nematerialiam turtui. Tokiam turtui priskiriami prekių ženklai, patentai ir licenzijos, autorių ir gretutinės teisės, taip pat atliktų plėtros darbų išlaidos, įsigytos kompiuterių programos ir įsigytas prestižas. Nematerialaus turto apskaitą ir atspindėjimą finansinėje atskaitomybėje reglamentuoja 13-asis VAS „Nematerialusis turtas“, priimtas 2004 m. gruodžio 18 d. Šis standartas nėra taikomas teisių į mineralinius išteklius, žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių tyrinėjimo ir gavybos išlaidų apskaitai, taip pat atidėtųjų mokesčių turto, prestižo, finansinių popierių, gauto pagal draudimo įmonių ir draudėjų sandorius nematerialaus turto bei įsigyto perleidimo tikslais nematerialaus turto apskaitai.
NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS
Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą
ir šiuos pripažinimo kriterijus:
1. pagrįstai tikėtina, kad įmonė ateityje iš turto gaus ekonominės naudos;
Nematerialusis turtas yra ilgalaikio turto sudedamoji dalis. Nematerialiuoju turtu
pripažįstamas identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo
įmonė disponuoja, kuris gali būti patikimai įvertintas ir kurį naudojant tikimasi gauti
tiesioginės ar netiesioginės ekonominės naudos. Nors standarte nenurodoma turto
naudojimo trukmė, nematerialiajam turtui priskiriamas tik tas turtas, kuris naudojamas
įmonėje ilgiau nei vienerius metus.
2. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta
nuo kito turto vertės;
Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti
patikimai nustatyta ir jei ji yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią tos grupės
nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Įmonė dažniausiai gali patikimai
nustatyti nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija atitinkami
pasikeitimo sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama, o pasigaminimo savikaina gali
būti patikimai nustatyta remiantis sandoriais su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo jėgos
ir kitų gaminant turtą sunaudotų išteklių įsigijimo.
3. įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis
kitiems.
Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė:
– gali jį naudoti prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, ar administravimo tikslams, nuomoti,
parduoti, išmainyti ir t.t.;
– jį kontroliuoja, t.y. turi teisę kontroliuoti nematerialiojo turto teikiamą ekonominę naudą,
taip pat gali uždrausti kitiems ja naudotis.
Vertinant tikimybę gauti ekonominės naudos, turi būti vadovaujamasi nematerialiojo
turto pirminio pripažinimo metu turima patikima informacija ir laikomasi ne tik
formalių reikalavimų, bet ir turinio svarbos principo.
Įvertinti būsimąją nematerialiojo turto ekonominę naudą yra sudėtinga dėl didelio šio
turto objektų neapibrėžtumo. Vieni nematerialiojo turto objektai siejami su produktų
tobulinimu ir gamyba (patentai, autorių teisės, plėtros darbai), kiti – su paklausos kūrimu
ir laikymu (prekių, paslaugų ženklai). Būsimoji ekonominė nauda, kurios nei dydis, nei
gavimo laikas dažnai nėra apibrėžtas, gali būti ir labai didelė, ir lygi nuliui.
Būsimąją ekonominę naudą, gaunamą iš nematerialiojo turto, gali sudaryti gaminių
ir paslaugų pardavimo pajamos, išlaidų sumažėjimas ar kita nauda, gaunama iš įmonės
naudojamo nematerialiojo turto.
Vienas svarbiausių nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė.
Įmonė kontroliuoja turtą, jei ji turi teisę gauti iš jo būsimosios ekonominės naudos
bei uždrausti kitiems ja naudotis. Įmonės galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą
ir jo
teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis. Tai gali būti
autorių ar panašios teisės.
Dažniausiai įmonės gali kontroliuoti nematerialiojo turto teikiamą ekonominę naudą
turėdamos tam juridines teises, kurios gali būti priverstinai įgyvendinamos įstatymų
nustatyta tvarka.
Nematerialiojo turto pavyzdžiai gali būti:
1. prekių ženklai;
2. patentai ir licencijos;
3. autorių ir gretutinės teisės;
4. teisė demonstruoti kino filmus;
5. plėtros darbai;
6. kompiuterių programos;
7. prestižas.
Jei įmonė įgyja patentą, jis apskaitoje registruojamas nematerialiojo turto dalyje, tačiau
dažniau patentai neparduodami – patento savininkas suteikia teisę naudotis patentuotu
išradimu. Tokiu atveju pirkėjo apskaitoje registruojamas nematerialusis turtas – teisės ar
licencijos. Jei patentas sukuriamas įmonės viduje (įmonė užpatentuoja gaminį ar gamybos
būdą, technologiją), jo savikainą turėtų sudaryti tik išradimo patentabilumo įrodymo
išlaidos ir registravimo mokesčiai. Visos patentuojamo gaminio ar gamybos būdo
sukūrimo išlaidos į patento įsigijimo savikainą neįskaitomos ir nurašomos į sąnaudas
kaip tyrimo darbų išlaidos, nors kartais gali būti pripažįstamos plėtros darbais, jei atitinka
šio standarto 30 ir 31 straipsniuose nurodytus reikalavimus.
Jei įmonė įgyja licenciją, pvz., valstybės suteikiamą leidimą užsiimti tam tikra veikla, ir
licencijos įsigijimo savikaina yra reikšminga, įmonė pripažįsta nematerialųjį turtą, kurį
amortizuoja per licencijos galiojimo laikotarpį, o jei licencija yra suteikta neribotam laikui,
įmonė turėtų amortizuoti ją per laikotarpį, kuriuo numato užsiimti licencijuojama veikla.
Jei įmonė įgyja licenciją iš kitų įmonių kaip sutartinę teisę naudotis patentuotu gamybos
būdu, technologija ir t.t., apskaitoje pripažįstamas nematerialusis turtas.
Įmonės įsigytos kompiuterių programos (apskaitos, gamybos procesų valdymo ir t.t.),
duomenų bazės pripažįstamos nematerialiuoju turtu, tačiau jei įmonė pati susikuria šias
programas ketindama naudoti savo veikloje, jų sukūrimo išlaidos dažniausiai
pripažįstamos sąnaudomis.
Įmonė gali susikurti interneto tinklalapį. Toks tinklalapis gali būti naudojamas įvairiems
tikslams, tokiems kaip įmonės produkcijai ir paslaugoms propaguoti ir reklamuoti,
elektroninėms paslaugoms teikti, produktams realizuoti ir t.t. Sukurtas tinklalapis turėtų
būti pripažįstamas nematerialiuoju turtu, jeigu įmonė įvykdo ne tik bendruosius
pripažinimo ir pirminio įvertinimo, bet ir šio standarto 31 straipsnio reikalavimus.
Plėtros veikloje gali būti sukurti ar pagaminti bandomieji pavyzdžiai, kurie turi
materialią formą, tačiau šiuo atveju materialiojo turto požymiai yra antriniai, nes
pagrindinis tikslas yra tobulinti produktą, todėl šios išlaidos priskiriamos
nematerialiajam turtui.
Apskaitoje yra ir kitų objektų, kurie neturi materialios formos, – tai debitorinės skolos,
būsimųjų laikotarpių sąnaudos, vertybiniai popieriai ir pan. Kai kurie nematerialiojo
turto objektai formaliai turi materialią išraišką, tačiau ši savybė yra antrinė. Tokiems
objektams galima priskirti plėtros veikloje sukurtus ir pagamintus bandomuosius
pavyzdžius, turinčius materialią formą. Jų kūrimo ir gamybos išlaidos priskiriamos
nematerialiajam turtui, nes pagrindinis tikslas kuriant ir gaminant bandomuosius
pavyzdžius yra produktą tobulinti, t.y. nematerialumo požymis yra svarbesnis nei
materialiojo turto požymis.
Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo įmonės ir kito
jos turto. Nematerialusis turtas, kurį įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomas
atskiriamu nuo įmonės ir kito jos turto. Jei nematerialusis turtas yra neatskiriamas
nuo kito turto ir kuria būsimąją ekonominę naudą tik kartu su kitu turtu, jis gali būti
pripažįstamas tik tada, jei įmonė gali nustatyti, kokią būsimąją ekonominę naudą ji
gaus iš to nematerialiojo turto.
Nematerialiojo turto apibrėžime, be nematerialumo, nurodomi kiti du svarbūs
nematerialiojo turto pripažinimo kriterijai – tai turi būti identifikuojamas ir nepiniginis
turtas. Požymis „nepiniginis“ leidžia atskirti nematerialųjį turtą nuo kitų turto grupių
(pvz., finansinio turto). Identifikuojant turtas įvardijamas ir atskiriamas nuo kitų turto
rūšių. Nematerialųjį turtą galima atskirti nuo kito turto, jei įmonė gali jį nuomoti, parduoti,
iškeisti, neprarandant ateities ekonominės naudos iš kito turto, naudojamo toje pačioje
veikloje. Tačiau atskirumas nėra būtina nematerialiojo turto identifikavimo sąlyga, nes jį
galima identifikuoti ir kitais būdais.
Įmonės darbuotojų kvalifikacija, vidaus išlaidos, patirtos siekiant sukurti / sudaryti
pirkėjų sąrašus ir panašius objektus, nelaikomos nematerialiuoju turtu. Įmonės
patirtos išlaidos susikurtiems prekių ženklams, straipsnių antraštėms ir panašaus
pobūdžio išlaidos taip pat neturi būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu. Jos negali
būti atskirtos nuo visų verslo plėtros išlaidų, todėl jos negali būti pripažįstamos kaip
atskiras nematerialusis turtas.
Jei straipsnis neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, išlaidos pripažįstamos
sąnaudomis jų susidarymo metu. Išlaidų, kurios pripažįstamos
tik
jos patiriamos, pavyzdžiai:
1. veiklos pradžios išlaidos (pavyzdžiui, įmonės steigimo išlaidos, tokios kaip išlaidos
teisinėms, konsultavimo paslaugoms apmokėti, registravimo rinkliavos, išlaidos naujai
gamyklai atidaryti, naujam verslui ar veiklai pradėti, tokios kaip išlaidos iki atidarymo,
veiklos ar gamybos pradžios);
2. darbuotojų mokymo;
3. reklamos ir reprezentacinės;
4. įmonės ar įmonės dalies perkėlimo ar reorganizavimo.
Įmonė gali patirti išlaidų, kurios vėliau sukuria tam tikras teises ir privilegijas. Kadangi
apskaitoje negalima patikimai įvertinti šių teisių ir privilegijų įsigijimo (pasigaminimo)
savikainos, patirtų išlaidų negalima atskirti nuo verslo plėtros ir palaikymo išlaidų,
negalima nustatyti sukurtų teisių ir privilegijų naudingo tarnavimo laiko, tokios išlaidos
pripažįstamos veiklos sąnaudomis.
Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas iš išorės arba sukuriamas įmonės
viduje.
Įmonė gali įsigyti nematerialųjį turtą iš išorės šaltinių (pirkdama iš kitų fizinių ar juridinių
asmenų, gaudama nemokamai, mainais į kitą turtą ar paslaugas, išleidžiamus nuosavybės
vertybinius popierius (akcijas) ir pan.). Visas atskirai įsigytas nematerialusis turtas
pripažįstamas turtu, nes visada tikėtina, kad įmonė gaus to turto teikiamą ekonominę
naudą, ir jo įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta. Nematerialusis turtas gali
būti sukurtas ir įmonės viduje, tačiau ne visi viduje sukurti nematerialieji objektai
pripažįstami turtu apskaitoje (pavyzdžiui, nepripažįstami viduje sukurti prekių ženklai,
klientų sąrašai ir panašūs straipsniai).
NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE
Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina.
Nematerialusis turtas apskaitoje turi būti įvertintas įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina. Turto įvertinimas įsigijimo savikaina parodo realią sandorio vertę, kuri gali
būti patikrinta. Įsigijimo savikaina sandorio metu parodo tikrąją turto vertę, nes sandoriai
rinkoje paprastai sudaromi remiantis rinkos kainomis. Jei nėra aktyviosios nematerialiojo
turto rinkos, sandoriai sudaromi tarp nepriklausomų, kompetentingų ir ketinančių šį
sandorį įvykdyti šalių, remiantis kiek galima patikimesne informacija. Vėliau, kai pasikeitus
rinkos sąlygoms panašus turtas įsigyjamas brangiau, anksčiau užregistruoto turto
įsigijimo savikaina neturi būti perkainojama.
Jei nematerialusis turtas yra įsigyjamas iš išorės šaltinio, jo įsigijimo savikaina
gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma pinigais ar kitu turtu.
Įmonės dažniausiai gali patikimai nustatyti įsigyto nematerialiojo turto įsigijimo savikainą,
nes turto įsigijimą liudija atitinkami pasikeitimo pinigais, jų ekvivalentais ir kitu turtu
sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama. Nematerialiojo turto pasigaminimo savikaina
gali būti patikimai įvertinta remiantis sandoriais su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo
jėgos ir kitų kuriant nematerialųjį turtą sunaudotų išteklių įsigijimo.
Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtą sumokėta ar
mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė), įskaitant muitus ir kitus
negrąžinamus mokesčius. Turto įsigijimo savikainai gali būti priskiriamos ir kitos
tiesioginės turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidos (pavyzdžiui, atlyginimai
už teisines paslaugas).
Įsigytas nematerialusis turtas, apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kurią sudaro
jo:
-pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas ir taikytas nuolaidas, įskaitant
negrąžintinus importo ir kitus pirkimo mokesčius (pvz., negrąžintiną pridėtinės vertės
mokestį). Pirkimo metu nežinomos, tačiau vėliau taikomos nuolaidos sumažina įmonės
veiklos sąnaudas.
– tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu ir
paruošimu naudoti (pvz., teisių registravimo mokesčiai, atlygis už teisines,
konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir t.t.).