TURINYS
1. ĮVADAS………………………………………………………………………………4
2. REKLAMOS ESMĖ IR VAIDMUO……………………………………………….5
2.1. Reklamos rūšys………………………………………………………………………7
2.1.1. Spausdinta reklama……………………………………………………………….8
2.1.2. Transliacinė reklama…………………………………………………………….10
2.1.3. Tiesioginė reklama………………………………………………………………12
2.1.4. Viešoji reklama……………………………………………………………………
2.1.5. Reklama pardavimo vietose………………………………………………………
2.1.6. Specialioji reklama……………………………………………………………….
2.1.7. Demonstracinė reklama………………………………………………………….
3. BENDRA ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA……………………………………..
3.1. Gmybinės bazės charakteristika………………………………………………………
3.2. Įmonės “Mažeikių langai” konkurencinė aplinka……………………………………
3.3. Prekės charakteristika……………………………………………………………………………………..
3.4. Marketingo programa ir veiksmų planas……………………………………………………………
3.5. Pirmo tyrimo analizė………………………………………………………………………………………
3.6. Antro tyrimo analizė……………………………………………………………………………………….
4. IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………
5. REKOMENDACIJOS……………………………………………………………………………………
6. LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………
ĮVADAS
Temos aktualumas
Reklama sudaro didelę visuomenės gyvenimo dalį. Reklamą mes matome ir girdime visur, važiuojant automobiliu klausomės radijo, namuose žiūrime televiziją, eidami mieste aplink matome daug įvairiausių reklaminių iškabų, imdami laikraščius iš pašto dėžutės randame reklaminių bukletėlių. Kiekvienas žmogus yra asmenybė ir kiekvienas savaip vertina reklamą. Todėl yra įdomu žinoti žmonių reklamos vertinimą, jos poveikį vartotojui ir rinkai. Šiais laikais reklamos industrija labai sparčiai plečiasi ir atsiranda vis naujų reklamos priemonių. Todėl manau, kad ši tema aktuali.
Problema
Kartais įmonės savininkams atrodo, kad reklama yra bereikalingas pinigų švaistymas. Taip ir yra tais atvejais, kai neištirta reklama veikia pirkėją efektyviau.
Tyrimo tikslas
Išsiaiškinti reklamos poveikį langų pirkėjams ir nustatyti kokia reklama yra efektyvesnė.
Hipotezė
Nekasdieninio vartojimo prekių reklama skiriasi nuo įprastos reklamos. Dažniausiai, būtent netiesioginė reklama efektyviausiai veikia pirkėją. O kartais pigi ir iš pirmo žvilgsnio neefektyvi reklama (reklama ant stulpo) tiesiogiai veikia pirkėją ir skatina pardavimą. Galutinę išvadą galima bus padaryti tik po tyrimo.
Darbo objektas
Pirkėjų požiūris į įmonės “Mažeikių langai” reklamą.
Tyrimo metodai
Šiam darbui aš naudojau apklausos ir analizės metodus. Darbui naudojau anketas, kurios pateiktos kaip priedas prie darbo. Teoriniai daliai parašyti naudojausi periodiniais leidiniais ir moksline literatūra. Tyrimas buvo padalintas i dvi dalis, kadangi pirkėjas – juridinis asmuo ir pirkėjas – fizinis asmuo turi skirtingą motyvaciją perkant tą pačią prekę – langą.
Tyrimo rezultatai
Hipotezė pasitvirtino tiriant situacija, kur pirkėjas – fizinis asmuo. Tačiau situacijoje, kur pirkėjas – juridinis asmuo atvirkščiai. Tai reiškia, kad :
a) įmonė jau spėjo įsigyti gerą vardą rinkoje;
b) reklaminė kampanija galima laikyti sėkminga, kadangi dauguma pirkėjų (juridinius asmenis) veikia tiesioginė reklama.
REKLAMOS ESMĖ IR VAIDMUO
Reklamos apibūdinimas yra sudėtingas. Rinėjant jos sąvokas, randame persipynusius tiekekonomikos, sociologijos, tiek pcichologijos, ir estetikos klausimus. Norint sumaniai naudotis reklama, būtina žinoti jos prigimtį, funkcionavimo mechanizmą šiuolaikinėje ekonomikoje.
Reklama apibrėžiama kaip ekonominė kategorija. Planingai naudojama kaip informacijos priemonė, reklama tampa tarpininku tarp gamybos, cirkuliacijos ir vartojimo sferų, tarp prekių pasiūlos ir vartotojų paklausos.
Šiuo metu reklama tapo būtinu mūsų gyvenimo atributu. Be jos neįsivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų tiekimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių sričių egzistavimo.
Reklamą galima apibrėžti kaip trumpą, emocionaliai nuspalvintą informaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, kad paskatinti juos atlikti veiksmus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis reklamos davėjo, vartotojo ir visais visuomenės tarpusavio interesais. Ji palengvina vartotojui išsirinkti prekę, suteikia kryptingą poveikį atskiriems pirkėjams ir platiems
vartotojų sluoksniams. Reklama taip pat padeda formuotis interesams, papročiams, požiūriams, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, politiniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklėjimui. Ji susijusi su visuomeninės nuomonės formavimu. Yra daugiafunkcijinė veikla ir daug tikslų gali būti siekiama jos pagalba. Prekybinė reklama, taikydama įvairių būdų ir priemonių sistemą, siekia objektyviai informuoti prekes, jų savybes, paskirtį, vartojimo būdus, apie prekybos firmas, parduotuves, pardavimo formas bei metodus, apie pirkėjams teikiamas paslaugas. Tačiau dažniausiai vien išsamia informacija neapsiribojama. Kartu reklama kreipiasi į vartotojus, ragindama nepraeiti pro šalį, o nusipirkti reklamuojamą prekę, ją vartoti ir savo pavyzdžiais užkrėsti aplinkinius, pažystamus. Prekių reklama yra nukreipta į galutinį vartotoją ir apsiriboja individualaus vartojimo prekių reklamavimu. Pagrindinis jos skirtumas nuo prekybinės reklamos yra tas, kad į pastarąją įeina ir reklama (ne tik individualaus vartojimo, bet ir pramoninės reikšmės prekių) ir informacija apie įmones, įstaigas, firmas, parduotuves bei įvairių organizacijų teikiamas paslaugas. Ir prekybinės reklamos, ir prekių reklamos objektas iš esmės tas pats – prekė. Tačiau sąvoka “prekių reklama” yra siauresnė nei “prekybinė reklama”. Ji apima tik pačios prekės charakteristiką, vartojimo būdus, savybes, o platesnę informaciją apie įmonę palieka nuošalyje.
Reklamuojant asmeninio ir gamybinio vartojimo prekes, skiriasi reklamos pobūdis. Pirmosios įgyjamos be kokios nors specialios konsultacijos su kitais žmonėmis, nebent su šeimos nariais, todėl reklama šiuo atveju turi būti suprantama eiliniam žmogui. Pramoninio pobūdžio prekės, atvirkščiai., įgyjama be emocijų. Paprastai, priimant sprendimus pirkti prekę, dalyvauja didelis žmonių kolektyvas – vadovai, verslininkai ar pan. Todėl šios reklamos tikslas – pasiekti svarbiausius asmenis, sprendžiančius tokius klausimus. Pramoninės reikšmės prekes reklamuoja ne tik prekyba, bet taip pat ir pramonė. Pataruoju metu, pramonės įmonių darbą pradėjus vertinti pagal realizuotą produkciją, padidėjo ir jos suinteresuotumas savo gaminių reklama. Pramonės organizuojama reklama dažniausiai reklamuoja tik savo produkciją, iš dalies ir pačias pramonės įmones bei jų teikiamas gyventojams paslaugas ir patarnavimus. Svarbus pramonės uždavinys reklamos srityje yra tas, kad ji, išleisdama prekę, turi aprūpinti didmeninę ir mažmeninę prekybą reklamine medžiaga: prekės charakteristika, paskirtis savybės, priežiūra. Pramonei daug lengviau reklamuoti šiuos gaminius nei prekybai, nes ji yra prekės gamintojas, žino jos gamybos technologijos ypatumus, žaliavą, gaminio paskirtį ir gali geriau prekę apibūdinti. Pagaliau pramonės reklama didina jos įmonių prestižą ir, reklamuodama įmonių firminius ženklus, garantuoja pirkėjams savo gaminių kokybę.
Prekyba, skirtingai nuo pramonės, reklamuoja ne vieną kurią prekę, daugelio gamybos įmonių vienos gamybos šakos prekes.
Reklama gali būti išreiškiama ir kaip komunikacinio ryšio tarp gamybos ir vartojimo forma, nes šis ryšys sutampa su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Reklama yra būtina prekinei gamybai, nes be jos negali įvykti visuomeniniai mainai “prekė – pinigai”. Reklamą “gamyba – vartojimas” sistemos dalyviai siekia realizuoti savo interesus, kurie yra būtini, kad ši sistema normaliai funkcionuotu. Bet kadangi aktyvioji reklamos proceso pusė yra reklamos teikėjas, tai reklama, kaip socialinis reiškinys, daugiausia išreiškia reklamos teikėjo interesus.
Iš anksčiau pasakyto, galima trumpai apibrėžti reklamos proceso esmę: reklama yra tam tikro pirkėjo įvaizdžio apie prekės vartotojiškas savybes formavimas, vardan šios prekės gamintojo ekonominio intereso.
2.1 Reklamos rūšys
Priklausomai nuo to, kokiai auditorijai reklama skiriama įmonė pasirenka vieną ar kitą reklamos rūšį. Priemonių reklamos minčiai ir turiniui paskleisti yra labai daug ir įvairių. Jos nuolat pasipildo, ypač atsiradus naujoms komunikacijų rūšims.
Reklamos priemonės ir klasifikuojamos įvairiais požiūriais. Pagal tai, kaip jos veikia žmogaus pojūčius, skirstomos į:regimąsias ir girdimąsias, regimąsias ir apčiuopiamasąsias. Pagal tai, kur reklamos priemonės naudojamos, jos skirstomos į vidaus išores reklamas. Pagal poveikio masiškumą jos skirstomos į masines ir individualias. Pagal reklaminės informacijos perdavimo būdą, skirstomos į priemones, pagrįstas reklamuojamo objekto demonstravimu, priemones, kurios remiasi objekto aprašymu, ir priemonės, kurios objekto demonstravimas derinamas su jo aprašymu. Marketingo literatūroje reklama klasifikuojama įvairiai. Tačiau tikslingiausią reklamą skirstyti pagal reklaminę informaciją perduodančias priemones, t.y reklamos nešiklius:
1. Spausdinta reklama.
2. Transliacinė reklama.
3. Tiesioginė reklama.
4. Vieša reklama.
5. Pardavimo vietos reklama.
6. Speciali reklama.
7. Demonstracinė reklama.
2.1.1. Spausdinimo reklama
Spausdinimo reklamos nešikliai:
ü periodiniai leidiniai;
ü neperiodiniai leidiniai.
Periodiniai leidiniai – tai
žurnalai, katalogai, žinynai, telefonų knygos ir kiti informaciniai leidiniai.
Laikraščiai daugumai vartotojų yra pagrindinis informacijos apie prekę šaltinis. Reklama laikraščiuose greitai pagaminama ir išspausdinama, o tai leidžia operatyviai pateikti informaciją apie parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas. Teigiama ir tai, kad reklama laikraščiuose dažnai kartojama. Tokią informaciją žmogus įsimena geriau. Psichologai teigia, kad pirmą kartą žmogus tiesiog nepastebi reklaminės žinutės, o jei pastebi, tai greitai užmiršta. Tik ketvirtą kartą perkaitęs įsimena reklaminį pranešimą, aptaria jį su draugais, svarsto, ar verta pirkti reklamuojamą prekę. Ir tik dar kartą perskaitęs, nusprendžia prekę pirkti.
Reklama laikraščiuose populiari ne tik dėl to, kad ją galima dažnai kartoti, bet ir dėl to, kad joje lengvai paaiškinamos prekės savybės ir nurodama jos įsigijimo vieta. Taip pat su jos pagalba per trumpą laiką ir vienu informuojamas didelis potencialių vartotojų skaičius. Pavyzdžiui, Kauno miesto populiariausias laikraštis “Kauno diena”. Reklaminė žinutė šiame laikraštyje pasiek didelę auditorijos dalį. Kita vertus, reklama laikraštyje kainuoja pigiau negu kitų rūšių reklama. Mažoms įmonėms ar pavieniams asmenims spausdinti reklaminę žinutę laikraščiuose daug pigiau ir patogiau.
Galima išskirti ir neigiamų reklamos laikraštyje bruožų. Laikraščiuose sunkiau pateikti vizualinį prekės pristatymą, nes dauguma laikraščių spausdinami viena spalva ir labai retai-dviem.
Laikraščių, ypač dienraščių, trumpas gyvavimo laikas, praktiškai – viena diena. Tokia pat trukmė ir reklaminės žinutės. Dali potencialių vartotojų net nepastebi reklaminės žinutės. Tai kompensuoti galima dažnai kartojant reklaminę žinutę. Reklama laikraštyje netikslinga ir neefektyvi, jei įmonės prekės skirtos nedideliam rinkos segmentui.
Žurnalai reklamai naudojami gana plačiai. Reklama žurnaluose yra patrauklesnė, kokybiškesnė negu laikraščiuose. Be to, žurnalai yra skaitomi keletą kartų, dažnai tiesiog vartomi. Todėl yra didesnė tikimybė, kad žmogus perskaitys reklaminę žinutę ir ją įsimins. Būtina pažymėti ir tai, kad vieni žurnalai skirti masinei auditorijai, o kiti – tam tikroms auditorijoms grupėms. Pastarieji žurnalai yra išskiriami kaip specializuota reklamos priemonė. Jie gali būti skirti verslo žmonėms ( gamybininkams, prekybininkams, paslaugų, tiekėjams ir pan.), ūkininkams bei atskiriems vartotojų poreikiams (žūklei, sodininkystei ir pan.). Tokiuose žurnaluose išspausdinta reklaminė žinutė kur kas geriau pasieks tikslinę auditoriją, nei kituose periodiniuose leidiniuose.
Reklama žurnaluose kainuoja brangiau negu laikraščiuose. Jos kaina žurnale priklauso nuo auditorijos dydžio. Didelio tiražo žurnale reklama gali būti labai brangi.
Žurnalai dažniausiai leidžiami vieną kartą per mėnesį, o kai kurie – vieną kartą per ketvirtį. Todėl reklamą žurnaluose reikia planuoti iš anksto, prieš vieną ar du mėnesius, ir ja bus siekiama ilgalaikių tikslų.
Kai kurie prekių katalogai pat leidžiami periodiškai: paprastai du arba keturis kartus per metus.
Žinynai, telefonų knygos leidžiami gana retai – vieną kartą per metus.
Ne periodiniai leidiniai – lapeliai, atmintinės, plakatai, brošiūros, kalendoriai, katalogai ir pan.
Lapeliais ir atmintinėmis potencialūs vartotojai informuojami apie naujas prekes, parodas, muges, įvairių paslaugų teikimą ir pan. Reklaminiai lapeliai – mažo formato lapeliai, leidžiami dideliu tiražu. Jie turėtų išsiskirti ryškesniu apipavidalinimu, tipišku reklaminiu tekstu. Kartais apipavidalinant reklaminė lapelį naudojami piešinukai, humoristiniai šūkiai, figūros, įvairūs šriftai. Reklaminio lapelio tekstas neturi būti sudėtingas.
Plakatas – didelio formato nesurištas ir nesulankstytas leidinys, daugiausiai tik su vienpusiu lapo išspausdinimu. Čia stambus piešinys arba fotografija yra papildoma dideliu reklamos šūkiu, trumpai perteikiančiu svarbiausią reklamos idėją. Dažnai plakate išspaudinamas kalendorius, nes jis didina plakato funkcionalumą. Pastaruoju metu gana plačiai paplitę plakatai, kurių antroje pusėje pateikiamas detalus prekių aprašymas. Plakatus galima panaudoti parodose kaip išorinę reklamą arba įteikti kaip suvenyrą.
Katalogas – subrošiūruotas ir išspausdintas leidinys, aprėpiantis susistemintą daugelio prekių sąrašą. Jis sudarytas tam tikra tvarka, iliustruotas prekių nuotraukomis. Teksto dalyje čia gali būti pateikiama įvadinė dalis apie organizaciją gamintoją, po to aprašoma produkcija, pateikiama jos techninė charakteristika. Katalogai daugiausia paplitę prekiaujant paštu, nors jie leidžiami ir kitais atvejais, pvz. pramonės įmonės supažindina pirkėjus su sudėtingais gaminiais, agregatais, detalėmis. Katalogai naudingi tuomet, kai firmos veikla labai plati, o ji vienu metu dirba keliomis kryptimis. Katalogai turi būti kruopščiai parengti, gausiai iliustruoti. Iliustracijos kataloge dažnai svarbesnė už tekstą. Tekstas turi būti trumpas, bei informatyvus.
Brošiūros tikslas – supažindinti su įmonės istorija, gaminamomis prekėmis arba su teikiamomis paslaugomis. Brošiūra didelės
apimties prospektas, ji paprastai turi viršelį, titulinį lapą, turinio rodyklę. Joje supažindinama su konkrečia preke ar jų grupe, su gamybos ar įmonės istorija. Brošiūros taip pat būna iliustruotos piešiniais, brėžiniais, fotografijomis. Jos skiriamos daugiausiai didmeniniams pirkėjams.
Kalendoriai gali būti skirti kokiai nors progai, šventei pažymėti arba informuoti apie konkrečią prekę. Gali būti ir konkrečios įmonės specialus firminis kalendorius.
2.1.2. Transliacinė reklama
Transliacinės reklamos nešikliai:
ü televizija;