TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………..3
1. LIETUVOS MOKSLAS IR SUDIJOS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE ….4
2. TEISĖS MOKSLAS VILNIAUS UNIVERSITETE………………………………………………………… 5
3. DABARTINĖ VILNIAUS UNIVERSITETO BŪKLĖ ……………………………………………………..6
4. IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………10
5.LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………11
ĮVADAS
Teisė užima viena iš svarbiausių vietų visoje mokslo sistemoje. Teisės mokslo glaudus ryšys su kitomis disciplinomis sąlygoja jų kompleksinį pobūdį. Teisės mokslas tradiciškai skirstomas pagal teisės šakas (baudžiamosios, civilinės, konstitucinės ir pan. teisės mokslai).
Atkreiptinas dėmesys, kad teisės mokslas jau peržengė pavienių šalių jurisprudencijos ribas, transformuojamas į bendrą Europos teisę. Šiuolaikinis teisės mokslas tyrinėja ne tik atskirų šalių teisės problemas, bet ir analizuoja tokį fenomeną kaip Europos teisė. Pastaruoju metu, vykstant sudėtingiems rinkos santykių kūrimosi ir vystymosi procesams, labai svarbu juridiškai įtvirtinti naujas realijas, tarp jų ir teisinį išsilavinimą. Visuomenei reikia išprususių ir profesionalių teisininkų, sugebančių patenkinti šiuolaikinius jos poreikius. Šiuolaikiniai teisės tyrimai Lietuvoje tampa vis labiau lyginamojo, specializuoto pobūdžio, atsižvelgiant į įvairias socialines-ekonomines visuomenės problemas.
VU Teisės fakultetas – tai teisės mokslo lopšys, kuriame mokslinio tyrimo ir veiklos tradicijos turi gilias tradicijas, o fakulteto mokslininkų darbai sudaro didžiulį indėlį į teisės mokslo vystymą Lietuvoje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos stojimą į Europos Sąjungą ir su tuo susijusias teisines problemas, fakulteto mokslininkai atlieka fundamentaliuosius mokslo tyrimus VU Senato patvirtintos mokslo krypties „Lietuvos Respublikos teisinės sistemos integravimas į Europos Sąjungos teisinę sistemą“ rėmuose.
1.LIETUVOS MOKSLAS IR STUDIJOS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE
Pirmieji žinomi lietuviai, kurie studijavo Prahos universitete, aukštąjį mokslą baigė 1389 m. XV a. pradžioje, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos Karalius Jogaila Krokuvos universitetą pertvarkė pagal Paryžiaus Sorbonos universiteto modelį, Lietuvos jaunimas studijavo Krokuvoje. XV a. pabaigoje Lietuvos didikų vaikai pasiekdavo ir renesansinės Italijos (Romos, Bolonijos) bei kitų šalių universitetus (Tiubingeno, Liuveno, Vitenbergo etc.).
Per 1440-1490 m. į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrai, 2 mokslų daktarai.
Lietuvos aukštojo mokslo ištakos siejamos su Vilniaus universiteto įkūrimu (1579 m.), kuris tapo pirmuoju LDK ir Rytų Europoje. Prielaidų pirmajam Lietuvos universitetui atsirado 1570 m. įsteigus Jėzuitų kolegiją. To meto Lietuvos šviesuomenė suprato aukštosios mokyklos steigimo būtinybę, kai kurie didikai skyrė tam lėšų, ir 1579 m. balandžio 1 d. karaliaus Stepono Batoro privilegija bei tų pačių metų spalio 29 d. popiežiaus Grigaliaus XIII bule buvo įkurta Vilniaus akademija–universitetas (Alma academia et universitas Vilnensis societatis Iesu). Akademija greitai tapo intelektualiniu Lietuvos centru. Iš pradžių joje buvo tik Teologijos ir Filosofijos fakultetai. 1644 m. įsteigtas Teisės fakultetas. Šios aukštosios mokyklos statusą didino ir prie jos įkurta biblioteka bei spaustuvė. XVI a. pabaigoje universitete dirbo 11 -12, XVII a. pradžioje 14 –15, o įsteigus Teisės ir Medicinos fakultetą –18 profesorių. Universitete jau 1586 m. mokėsi per 700 studentų, 1597m.-800,1618m.–1210. XVII a. viduryje universitetas pasiekė savo mokslinės veiklos viršūnę.
Humanitariniai mokslai-logika, retorika, poetika, literatūros teorijos darbai atitiko to meto tradicinio Europos mokslo reikalavimus. Vilniaus universitetas vis tik nebuvo vienintelis kelias mokslui plisti. Kaip ir ankščiau LDK jaunuomenė mokėsi įvairiuose užsienio valstybių protestantiškuose bei katalikiškuose universitetuose.
Lietuvos mokykloms vadovavo Vilniaus universitetas (nuo 1781 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausioji mokykla). Edukacinės komisijos pasaulietine dvasia reformuotame Vilniaus universitete greta senųjų akademijos dėstytojų eksjėzuitų radosi vis daugiau naujai mąsčiusių mokslo žmonių, kurie LDK visuomenę susiejo su Europos mokslu.
2.TEISĖS MOKSLAS VILNIAUS UNIVERSITETE
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas yra pirmoji, seniausia ir ilgą laiką buvusi vienintelė Lietuvos teisininkų rengimo įstaiga, įsteigta 1641 m. spalio 11 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos privilegija. 1641-1832 m. (iki Vilniaus universiteto uždarymo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I įsakymu) teisės mokslus fakultete dėstė garsūs to laikotarpio mokslininkai: J. Stroinovskis, A. Olizarovskis, A. Kapelis, I. Danilavičius, I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševičius, J. Lelevelis ir kt.
1918 m.
gruodžio 5 d. Valstybės Tarybos patvirtintame Vilniaus universiteto statute buvo numatyta Socialinių mokslų fakultete turėti teisės mokslų skyrių ir 13 katedrų. 1919 m. Lenkijai aneksavus Vilniaus kraštą, Vilniuje buvo atidarytas lenkiškasis Stepono Batoro universitetas, o Lietuvos valstybinis universitetas buvo įsteigtas Lietuvos Vyriausybės 1922 m. vasario 13 d. nutarimu Kaune. 1922 m. antrojoje pusėje pradėjo darbą Teisių fakultetas. 1922-1940 m. Teisių fakultete dėstė garsūs Lietuvos teisininkai: P. Leonas, V. Biržiška, A. Janulaitis, M. Riomeris ir kt. Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Lietuvos Ministrų Tarybos nutarimu Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno buvo perkelti į Vilnių. 1940 m. rugsėjo mėn. Teisių fakultetas buvo padalytas į Teisės ir Ekonomikos mokslų fakultetus. 1942 m. kovo mėn. nacistų reikalavimu Teisės fakultetas buvo uždarytas. 1944 m. rudenį Teisės fakultetas atnaujino veiklą, turėdamas 96 studentus ir 12 pedagoginio ir mokslo personalo narių.