Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla
Referatas
Lietuvių kalbos istorija
2002 m.Žmogaus atėjimas į pasaulį nuo pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikų
buvo nepaprastas įvykis. Ilgus šimtmečius jį supo įvairi magija, burtai,
turintys apsaugoti naujagimį nuo visa, kas bloga, ir užtikrinti laimingą
bei gerą gyvenimą. Jau nėštumo metu moteris dėl to laikydavosi įvairių
draudimų, imdavosi burtų.
Gamta taip yra sutvarkiusi, kad kiekvienas žmogus trokšta palikti savo
įpėdinį, kuris tęstų jo giminę, rūpintųsi tais pačiais darbais.
Nevaisingumas šeimoje buvo laikomas didele nelaime. Į bevaikę moterį žmonės
žiūrėdavo labai nepalankiai. Skaudžiausi jai metami žodžiai buvo “tu
bevaikė”. Nuo senų senovės tokioje šeimoje visa kaltė buvo verčiama
moteriai. Niekada žmonės negalvojo, kad dėl nevaisingumo gali būti kaltas
vyras, todėl gydydavosi tik moterys: gerdavo įvairius žolių nuovirus,
burdavo, kalbėdavo maldas ir aukodavo aukas. Šeimos, kurios turėjo daug
vaik, taip pat būdavo nepatenkintos. Neturtingoms šeimoms tai buvo bėda,
nes jos sunkiai pajėgė išmaitinti didelį vaikų būrį. Pasitaikydavo šeimų,
turinčių 18-20 ir daugiau vaikų. Moterys, kurios nenorėjo turėti daugiau
vaikų, pastojusios stengdavosi sunkiai dirbti, kad nutrauktų nėštumą,
gerdavo įvairių žolių nuovirus. Bet stipriam ir vargo užgrūdintam
organizmui retai kada tai padėdavo. Nutraukti nėštumą moterys stengdavosi
retai, nes žmonės buvo įsitikinę, kad taip daryti yra nuodėmė: vaikai yra
Dievo dovana ir juos reikia nesiskundžiant visus priimti. Priežodis sako:
“Dievas davė dantis, duos ir duonos”.
Kadangi nuo patriarchalinių laikų vyrai buvo laikomi vertingesni už
moteris, kiekviena šeima troško turėti daugiau berniukų negu mergaičių.
Ypač norėdavo, kad pirmasis būtų sūnus, nes jis turėjo būti tėvo įpėdinis
ir paveldėtojas. Jei moteris pirmąją pagimdydavo mergaitę, neretai
kentėdavo skaudžius vyro ir jo giminių priekaištus. Dažnai nuo to
priklausydavo tolesnis vyro ir žmonos sugyvenimas. Vyras imdavosi visokių
burtų, kad tik gimtų sūnus – dažniausiai eidavo gukti su batais ir kepure.
Nėštumo metu bandydavo spėti, kas gims. Būdavo sakoma: jei nėščios veidas
dėmėtas, gimsianti duktė, o jei skaistus – sūnus.
Nėščia moteris buvo labai gerbiama. Vengdavo su ja bartis, pyktis,
ginčytis, nes visa tai esą neigiamai atsiliepsią būsimajam kūdikiui.
Nėštumo metu moteris laikydavosi visokių draudimų, tariamai turėjusių
laiduoti gražią būsimo vaiko išvaizdą, gerą būdą ir laimingą gyvenimą.
Negalima per nėščios galvą mesti, nes vaikas gimsiąs su apsisukusia aplink
kaklą virkštele. Nėščiai pamačius gaisrą, buvo draudžiama ranka prisiliesti
prie savo kūno, nes toje vietoje ant vaiko kūno būsianti raudona dėmė.
Nėščia moteris neturėjo būti godi, nes naujagimis būsiąs daug trokštantis.
Jai buvo dtraudžiama tyčiotis iš nesveikų, invalidų, tikint, kad nuo to
galįs gimti nesveikas vaikas. Nėščiai buvo draudžiama valgyti sūrius ar
rūgščius valgius, nes vaikas gimsiąs labai piktas.
Nėščios moterys dirbo visus darbus: pjaudavo rugius, grėbdavo šieną,
kuldavo, ruošdavosi apie namus, verpdavo, ausdavo ir t.t. Tinginiauti buvo
vengiama, tikin, kad, būsimasis žmogus galįs apsigimti tinginiu. Vyras ir
kiti šeimos nariai rūpinosi, kad nėščioji lengviau dirbtų, geriau
pavalgytų, nes tai reikalinga jos nešiojamam kūdikiui.
Visi tie tikėjimai yra paremti analogijos dėsniu: kiekvienos
nėščiosios veiksmas ar elgesys sukeliąs atitinkamus reiškinius naujagimyje,
t. y. būsimajame žmoguje. Šiuose tikėjimuose glūdi racionalus pastebėjimas,
kad nėščios psichinė būklė persiduoda naujagimiui.
Atėjus gimdymo laikui, paprastai būdavo kviečiama bobutė-pribuvėja,
turinti moteriškuose reikaluose patyrimą. Bobutė ateidavo prieš pat gimdymą
ir būdavo visą savaitę iki krikštynų. Ji padėdavo ligonei, prižiūrėdavo
vaiką, prausdavo, vystydavo. Gimdymo metu paprastai gryčioje būdavo bobutė
ir gimdyvės vyras. Kitų ypač vaikų į gryčią neįleisdavo. Netyčia užėjusiam
buvo paaiškinama, kas dedasi namuose, ir tas neidavo. Senovėje motweris
gimdydavo pirtyje ir ten atkidavo gimdymo apeigas, aukodavo aukas dievams,
ypač deivei Žemynai, kad naujagimis augtų sveikas ir laimingas. Pirtyse
buvo atliekamos kai kurios krikštynų apeigos. Pasak M. Pretorijaus, per