Lietuvių kalbos istorija
5 (100%) 1 vote

Lietuvių kalbos istorija

Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla

Referatas

Lietuvių kalbos istorija

2002 m.Žmogaus atėjimas į pasaulį nuo pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikų

buvo nepaprastas įvykis. Ilgus šimtmečius jį supo įvairi magija, burtai,

turintys apsaugoti naujagimį nuo visa, kas bloga, ir užtikrinti laimingą

bei gerą gyvenimą. Jau nėštumo metu moteris dėl to laikydavosi įvairių

draudimų, imdavosi burtų.

Gamta taip yra sutvarkiusi, kad kiekvienas žmogus trokšta palikti savo

įpėdinį, kuris tęstų jo giminę, rūpintųsi tais pačiais darbais.

Nevaisingumas šeimoje buvo laikomas didele nelaime. Į bevaikę moterį žmonės

žiūrėdavo labai nepalankiai. Skaudžiausi jai metami žodžiai buvo “tu

bevaikė”. Nuo senų senovės tokioje šeimoje visa kaltė buvo verčiama

moteriai. Niekada žmonės negalvojo, kad dėl nevaisingumo gali būti kaltas

vyras, todėl gydydavosi tik moterys: gerdavo įvairius žolių nuovirus,

burdavo, kalbėdavo maldas ir aukodavo aukas. Šeimos, kurios turėjo daug

vaik, taip pat būdavo nepatenkintos. Neturtingoms šeimoms tai buvo bėda,

nes jos sunkiai pajėgė išmaitinti didelį vaikų būrį. Pasitaikydavo šeimų,

turinčių 18-20 ir daugiau vaikų. Moterys, kurios nenorėjo turėti daugiau

vaikų, pastojusios stengdavosi sunkiai dirbti, kad nutrauktų nėštumą,

gerdavo įvairių žolių nuovirus. Bet stipriam ir vargo užgrūdintam

organizmui retai kada tai padėdavo. Nutraukti nėštumą moterys stengdavosi

retai, nes žmonės buvo įsitikinę, kad taip daryti yra nuodėmė: vaikai yra

Dievo dovana ir juos reikia nesiskundžiant visus priimti. Priežodis sako:

“Dievas davė dantis, duos ir duonos”.

Kadangi nuo patriarchalinių laikų vyrai buvo laikomi vertingesni už

moteris, kiekviena šeima troško turėti daugiau berniukų negu mergaičių.

Ypač norėdavo, kad pirmasis būtų sūnus, nes jis turėjo būti tėvo įpėdinis

ir paveldėtojas. Jei moteris pirmąją pagimdydavo mergaitę, neretai

kentėdavo skaudžius vyro ir jo giminių priekaištus. Dažnai nuo to

priklausydavo tolesnis vyro ir žmonos sugyvenimas. Vyras imdavosi visokių

burtų, kad tik gimtų sūnus – dažniausiai eidavo gukti su batais ir kepure.

Nėštumo metu bandydavo spėti, kas gims. Būdavo sakoma: jei nėščios veidas

dėmėtas, gimsianti duktė, o jei skaistus – sūnus.

Nėščia moteris buvo labai gerbiama. Vengdavo su ja bartis, pyktis,

ginčytis, nes visa tai esą neigiamai atsiliepsią būsimajam kūdikiui.

Nėštumo metu moteris laikydavosi visokių draudimų, tariamai turėjusių

laiduoti gražią būsimo vaiko išvaizdą, gerą būdą ir laimingą gyvenimą.

Negalima per nėščios galvą mesti, nes vaikas gimsiąs su apsisukusia aplink

kaklą virkštele. Nėščiai pamačius gaisrą, buvo draudžiama ranka prisiliesti

prie savo kūno, nes toje vietoje ant vaiko kūno būsianti raudona dėmė.

Nėščia moteris neturėjo būti godi, nes naujagimis būsiąs daug trokštantis.

Jai buvo dtraudžiama tyčiotis iš nesveikų, invalidų, tikint, kad nuo to

galįs gimti nesveikas vaikas. Nėščiai buvo draudžiama valgyti sūrius ar

rūgščius valgius, nes vaikas gimsiąs labai piktas.

Nėščios moterys dirbo visus darbus: pjaudavo rugius, grėbdavo šieną,

kuldavo, ruošdavosi apie namus, verpdavo, ausdavo ir t.t. Tinginiauti buvo

vengiama, tikin, kad, būsimasis žmogus galįs apsigimti tinginiu. Vyras ir

kiti šeimos nariai rūpinosi, kad nėščioji lengviau dirbtų, geriau

pavalgytų, nes tai reikalinga jos nešiojamam kūdikiui.

Visi tie tikėjimai yra paremti analogijos dėsniu: kiekvienos

nėščiosios veiksmas ar elgesys sukeliąs atitinkamus reiškinius naujagimyje,

t. y. būsimajame žmoguje. Šiuose tikėjimuose glūdi racionalus pastebėjimas,

kad nėščios psichinė būklė persiduoda naujagimiui.

Atėjus gimdymo laikui, paprastai būdavo kviečiama bobutė-pribuvėja,

turinti moteriškuose reikaluose patyrimą. Bobutė ateidavo prieš pat gimdymą

ir būdavo visą savaitę iki krikštynų. Ji padėdavo ligonei, prižiūrėdavo

vaiką, prausdavo, vystydavo. Gimdymo metu paprastai gryčioje būdavo bobutė

ir gimdyvės vyras. Kitų ypač vaikų į gryčią neįleisdavo. Netyčia užėjusiam

buvo paaiškinama, kas dedasi namuose, ir tas neidavo. Senovėje motweris

gimdydavo pirtyje ir ten atkidavo gimdymo apeigas, aukodavo aukas dievams,

ypač deivei Žemynai, kad naujagimis augtų sveikas ir laimingas. Pirtyse

buvo atliekamos kai kurios krikštynų apeigos. Pasak M. Pretorijaus, per

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 719 žodžiai iš 2391 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.