Bendroji teisės teorijos charakteristika
5 (100%) 1 vote

Bendroji teisės teorijos charakteristika

112131

ĮVADAS

Ilgus šimtmečius teisės teorija blaškėsi tarp bandymų suformuluoti moralinius ar kokius nors kitokius vertybinius reikalavimus valstybės kuriamai teisei ir su šiais bandymais susijusio jurisprudencijos „supynimo“ su įvairiais socialiniais ir humanitariniais mokslais. Šie bandymai dažnai buvę bevaisiais, nes net ir neteisingiausia, amoraliausia valstybės oficialiai nustatyta tvarka nepraranda teisiškumo. Dėl šios priežasties jurisprudencija turi savo dėmesį sutelkti į teisiškumą, paliekant moralę etikams, istoriją- istorikams ir pan. Taigi, susiformavo nuomonė, kad nėra ir negali būti jokios kitos teisės, išskyrus pozityviąją. „Vienintelė“ teisė, turinti ir galinti būti teisininko profesijos dalyku, kaip tik ir yra teisė, kuriama valstybės.

Efektyvios teisės poreikis primygtinai verčia visuomeninius santykius ir procesus reguliuoti taip, kad šis reguliavimas kuo labiau atitiktų tautos mentalitetą ir giluminius nacionalinio gyvenimo būdo bruožus.

Teisės teorija priskiriama prie visuomeninių mokslų. Jis nagrinėja teisės atsiradimą, jos raidos ir funkcionavimo dėsningumus, teisinę sąmonę, teisės ir valstybės tipus, jų politinę ir bendrą žmogiškąją esmę, turinį, formas, funkcijas.

Teisės teorijos ir apskritai teisės mokslo potencialas Lietuvoje niekuomet nebuvo itin galingas. Tad galime teigti, kad pokyčiai įmanomi tik perimant tai, kas jau sukurta sekant didžiųjų epochos teisininkų nutiesta teisinio argumentavimo linija.

Teisės teorija sprendžia klausimą kas yra teisė ir kokia ji yra, o ne klausimą kokia turi būti. Ji yra teisės mokslas ( jurisprudencija), o ne teisės politika.

Teisė paprastai apibrėžiama kaip normų visuma. Paprastai normos kyla iš ten, kur pripažįstama teisminė teisės kūryba- iš teismo sprendimų. Manau, kad toks teisės apibrėžimas siaurina tyrinėjimus. Veikiančioji teisė apima teisės institutus ir procedūras, teisės vertybes, teisės sąvokas ir mąstymo stilius, taip pat teisės normas. Ji taip pat apima ir žmones, leidžiančius įstatymus, priimančius teisminius sprendimus, administruojančius, dalyvaujančius derybose ir vykdančius kitokio pobūdžio teisinę veiklą. Be abejonės, teisė-gyvas procesas, kuriuo paskirstomos teisės ir pareigos, išsprendžiami konfliktai ir sukuriami bendradarbiavimo ryšiai.

Harold J. Bermanas teisės istoriškumą sieja su jos viršenybės politinių valdžių atžvilgiu sąvoka. Jis teigia, kad „ besivystanti teisės visuma tiek bet kuriuo momentu, tiek ilgoje perspektyvoje kai kurių- nors ir ne visų, ir net nebūtinai daugumos- žmonių suvokiama kaip realybė, saistanti pačią valstybę“.

Vykstant pokyčiams tiek Lietuvoje, tiek Europoje, keičiasi ir individo primatas, valstybės ir jos institucijų paskirtis, kompetencija. Vyksta perėjimas į visiškai kitą vertybių sistemą.

Daugumą atsakymų į teisininkui rūpimus klausimus padeda surasti ne kuris nors kitas mokslas, o teisės teorija. Jai tenka pagrindinis vaidmuo- teoriškai pagrįsti pagrindinius tų procesų teisinio reguliavimo principus, kryptis ir visa tai performuluoti į teisės sampratą, bendrą visiems teisės mokslams.

Taigi, darytina išvada, kad tik žinodami, kas yra teisė, galėsime žinoti, kokie turi būti įstatymai, kad juos galėtume laikyti teisiniais.

Norint suprasti teisės teorijos mokslą, kaip ir bet kurį kitą, būtina nustatyti teisės teorijos objektą, išsiaiškinti kokiu požiūriu ir kokiais metodais tas mokslas tyrinėja, susipažinti su teisės mokslo sistema ir kt. O tai stengsiuosi padaryti savo darbe projekte tiek savo samprata, tiek pasitelkiant įvairių autorių šaltinius.

Darbo tikslas – nustatyti teisės teorijos objektą, išsiaiškinti kokiu požiūriu ir kokiais metodais tas mokslas tyrinėja, susipažinti su teisės mokslo sistema, panagrinėti teisės teorijos funkcijas ir kt.;

Darbo objektas – bendroji teisės teorijos charakteristika;

Darbo uždaviniai:

• nustatyti teisės teorijos objektą;

• Išsiaiškinti teisės mokslo specifiką bei metodus;

• Išanalizuoti teisės teorijos sistemą;

• Apžvelgti teisės teorijos vietą teisės mokslų sistemoje;

• Panagrinėti teisės teorijos funkcijas.

Darbo metodai:

• Mokslinės literatūros analizė.

• Palyginamoji analizė.

1. TEISĖS TEORIJA IR JOS OBJEKTAS, METODAI

Iš istorijos žinome, kad pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikais nebuvo nei valstybės, nei teisės. Šie abu visuomeniniai dariniai atsirado tam tikru visuomenės raidos periodu.

Teisė ir valstybė atsirado ne staiga ir ne tuščioje vietoje.

Ji formavosi tokiu pagrindu pagrindu tuo metu veikusių paprotinių normų ir taisyklių pagrindu . .

Istorijos raidoje didėjant teisės, kaip visuomeninių santykių reguliavimo priemonės, vaidmeniui, pamatinės jos idėjos tapo filosofų, politologų, teisininkų ir kitų sričių mokslininkų tyrinėjimo objektu.

Jų išsakytų minčių, samprotavimų ir argumentų pagrindu atsirado įvairių teorijų, doktrinų, koncepcijų, mokymų, vienaip ar kitaip aiškinančių teisės kilmės (prigimties), esmės (socialinės paskirties), tarnybinio vaidmens ir kitus su teises susijusius klausimus.

Žinomos nuo senų laikų teisės teorijos (pagrindinės idėjos), kurias galime pagal seką

išdėstyti tokiu būdu:

Teologiniai (dieviškieji) teisės mokymai, kur teisės kilmė ir socialinė jos paskirtis kildinama iš Dievo valios

Prigimtinės teisės teorijos, kur teisė kildinama iš įgimto žmonių poreikio siekti „tvarkos“ ir „amžinojo teisingumo“

Istorinė teisės mokykla, kur teisė kildinama iš papročių ir buvo teigiama, kad ji susiformavo lėtai vykstantiems visuomeniniams santykiams

Psichologinė teisės doktrina, kur teisė traktuojama kaip žmonių psichologinio gyvenimo reiškinys

Normatyvizmo doktrina, kur teisė laikoma vientisa, logiška, uždara teisės normų sistema

Teisinio pozityvizmo doktrina, kur teisė kildinama iš būtinybės teisiškai sureguliuoti tam tikrus santykius ir iš įstatymo leidėjo valios, kuria siekiama tuos santykius sureguliuoti

Realizmo doktrina, kur teisės atsiradimas siejamas su poreikiu apginti privačių savininkų interesus

Sociologinė teisės mokykla, kur teisės kilmę sieja su pragmatizmu, visuomenei iškylančiais poreikiais reguliuoti tam tikrus socialinius santykius

Marksistinė teisės doktrina, kur teisės atsiradimas siejamas su visuomenės susiskirstymu į priešiškas klases bei kilusiomis tarp jų rietenomis

Teisės teorija apima:

1. Teisinius santykius ir teisės įgyvendinimą;

2. teisėtvarką ir teisėtumą;

3. teisės sistemą ir formas.

TEISĖS TEORIJA KAIP MOKSLAS NAGRINĖJA

TEISĖS ATSIRADIMĄ

TEISĖS RAIDĄ IR FUNKCIONAVIMO DĖSNINGUMUS

TEISINĘ SĄMONĘ

TEISĖS IR VALSTYBĖS TIPUS

POLITINĘ IR BENDRĄ ŽMOGIŠKĄJĄ ESMĘ, TURINĮ, FORMAS, FUNCIJAS

TEISĖS TEORIJA SIEKIA PAŽINTI:

Tai bendriausi teisės teorijos klausimai, kurie bendrais bruožais aprėžia tolimiausias teisės teorijos interesų ribas. Šiuos procesu lemia:

Besikeičiantys žmonių interesai;

Tų interesų kuriamuose žmonių santykiuose.

Iš to galima pabrėžti:

Teisės teorija nagrinėja ne gamtinę (objektyviąją), o paties žmogaus sukurtą ir kuriamą tikrovę, siekiant jos priemonėmis valdyti žmogaus teisių apsaugos ir įgyvendinimo procesą.

Norint nustatyti teisės teorijos objektą, būtina trumpai aptarti kas yra teisės mokslas kaip visuomenės mokslas ir kuo jis skiriasi nuo kitų mokslų.

VISUOMENĖS MOKSLAI KELIA SAU ŠIUOS UŽDAVINIUS

NUSTATYTI SOCIALINĖS TIRKOVĖS FAKTUS, REIŠKINIUS, JŲ SAVYBES

ATSKLEISTI PRIEŽASTINIUS ŠIŲ FAKTŲ RYŠIUS

ĮVERTINTI TIRIAMĄ TIKROVĘ JOS NAUDINGUMO IR GRĖSMIGUMO ŽMOGAUS TEISIŲ SAUGAI POŽIŪRIU

TEISĖS TEORIJOS PASKIRTIS

APIBENDRINA ŠAKINIŲ TEISĖS MOKSLŲ IŠVADAS

JAS SUSINTETINA

JAS SUSISTEMINA

Teisės teorija susijusi su praktika ne tik per šakinius ir specialius teisės mokslus, bet ir tiesiogiai.

Teisės teorijos mokslo objektas, dar vadinamas dalyku, yra tai, ką jis tyrinėja.

Teisės teorijos objektą sudaro:

1. Teisiniai ir valstybiniai valdingi santykiai;

2. Teisiniai ir valstybiniai reiškiniai ir sąvokos, kurios leidžia pažinti teisės ir valstybės esmę, turinį ir formas;

3. Teisiniai ir valstybiniai reiškiniai ir sąvokos, kurios leidžia pažinti teisės ir valstybės esmę, turinį ir formas;

Be to, teisės teorijos dalykas yra ne vien realūs valstybiniai teisiniai santykiai, procesai, reiškiniai, kategorijos, bet ir žmonių įsivaizdavimas, kokie jie turi būti.

Galime daryti išvadą, kad teisės teorijos objektas- tai teisė ir valstybė kaip visuomeninio gyvenimo reiškiniai, jų atsiradimo, funkcionavimo dėsningumai, politinė ir visuomeninė jų esmė, turinys ir formos, teisiniai santykiai ir ryšiai, teisinės sąmonės ir teisinės kultūros ypatumai.

Teisės teorijos dalykas glaudžiai susijęs su tyrimo metodu.

Metodo pagrindas- teorija, nes viena be kito neatsiejamos. Be teorijos metodas taptų nedalykišku.

Mokslas- tai ta pati teorija, tik iš vidaus viena ar kelių sąvokų suorganizuota į sistemą ir naudojama gauti naujų žinių ar patikrinti jau gautas.

Skirtingi autoriai savo šaltiniuose išskiria skirtingus teisės teorijos metodus.

TEISĖS TEORIJOS METODAI

Filosofinis teisės pažinimo metodas

Sociologinis metodas

Kiti metodai

Taip teisės teorijos metodus skirsto A. Vaišvila. Noriu trumpai aptarti kiekvieną jų, panagrinėjant būdingus šiems metodams požymius.

Filosofinis teisės pažinimo metodas- Tai toks sisteminio teisės pažinimo metodas, reikalaujantis pažinti dalį tarpininkaujant visumai. Šiuo metodu siekiama atskleisti pačios teisės specifiką ir nustatant teisės vietą žmogaus teisių apsaugos ir įgyvendinimo priemonių sistemoje.

Metodo požymiai:

raidos ar evoliucijos, idėja;

tiesos konkretumas;

mokslinės analizės visapusišumas;

analizės teoriškumas.

Sociologinis metodas- juo siekiama patikrinti, kiek teisės samprata atitinka konkrečios šalies teisinę tvarką, teisinio reguliavimo ir socialinį veiksmingumą. Šiuo metodu užtikrinamas grįžtamasis teisės ryšys, prisitaikymas prie besikeičiančių žmogaus teisių apsaugos poreikių ir kt.

Be šio metodo teisė prarastų ryšį su socialine tikrove ir be jo nebūtų aišku, kokių reikia įstatymų konkrečiu laikotarpiu visuomenėje, kaip juos reikia įgyvendinti, kaip reikia tobulinti teisėkūrą ir kt.

Kiti teisės teorijos metodai-

teisės metodas, tai teisės sistemos egzistavimo formų tobulinimo metodas. A.Vaišvila šį metodą piuikiai apibūdina: „ tai „praktikai“ tiesiogiai dirbantis metodas“.

istorinis teisės pažinimo metodas- teisės teorijoje naudojamas kaip teisės normų aiškinimo metodas.

kritikos metodas- tai būdas vertinti kaip teisinis reguliavimas tenkina tam tikros epochos žmogaus teisių saugos poreikius, kuriant naujas vizijas.

A.Vansevičius be tokio metodų skirstymo dar papildomai metodus apjungė į dvi stambias grupes:

Konkretūs teisės pažinimo metodai, prie kurių priskiria konkrečius sociologinius metodus, lyginamąjį teisės metodą, formalų teisės metodą, sisteminį teisės metodą, matematinį, statistikos ir kibernetinį metodą.

Specialūs metodai, kurie skirstomi į žvalgomuosius, aprašomuosius, analitinius.

Kartu su teisės mokslo sukurta metodologija, kurios dėka surandami ir ptikrinami principai, netiesiogiai glūdantys sprendimuose, normose, sąvokose, kitokiose teisės duotyse, buvo sukurta kitokia metodologija, kuria remiantis surandami ir patikrinami faktai teismo procese.

Mokslas nebūtų įmanomas be mokslinio metodo. Kaip teigiama šaltiniuose- mokslas turi būti apibrėžiamas metodologiškai kaip moksline veikla užsiimančių žmonių požiūrių, įsitikinimų, pamatinių tikslų padarinys.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1761 žodžiai iš 3494 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.