Bendroji teisės teorijos charakteristika
5 (100%) 1 vote

Bendroji teisės teorijos charakteristika

ĮVADAS

Ilgus šimtmečius teisės teorija blaškėsi tarp bandymų suformuluoti moralinius ar kokius nors kitokius vertybinius reikalavimus valstybės kuriamai teisei ir su šiais bandymais susijusio jurisprudencijos „supynimo“ su įvairiais socialiniais ir humanitariniais mokslais. Šie bandymai dažnai buvę bevaisiais, nes net ir neteisingiausia, amoraliausia valstybės oficialiai nustatyta tvarka nepraranda teisiškumo. Dėl šios priežasties jurisprudencija turi savo dėmesį sutelkti į teisiškumą, paliekant moralę etikams, istoriją- istorikams ir pan. Taigi, susiformavo nuomonė, kad nėra ir negali būti jokios kitos teisės, išskyrus pozityviąją. „Vienintelė“ teisė, turinti ir galinti būti teisininko profesijos dalyku, kaip tik ir yra teisė, kuriama valstybės.

Efektyvios teisės poreikis primygtinai verčia visuomeninius santykius ir procesus reguliuoti taip, kad šis reguliavimas kuo labiau atitiktų tautos mentalitetą ir giluminius nacionalinio gyvenimo būdo bruožus.

Teisės teorija priskiriama prie visuomeninių mokslų. Jis nagrinėja teisės atsiradimą, jos raidos ir funkcionavimo dėsningumus, teisinę sąmonę, teisės ir valstybės tipus, jų politinę ir bendrą žmogiškąją esmę, turinį, formas, funkcijas.

Teisės teorijos ir apskritai teisės mokslo potencialas Lietuvoje niekuomet nebuvo itin galingas. Tad galime teigti, kad pokyčiai įmanomi tik perimant tai, kas jau sukurta sekant didžiųjų epochos teisininkų nutiesta teisinio argumentavimo linija.

Teisės teorija sprendžia klausimą kas yra teisė ir kokia ji yra, o ne klausimą kokia turi būti. Ji yra teisės mokslas ( jurisprudencija), o ne teisės politika.

Teisė paprastai apibrėžiama kaip normų visuma. Paprastai normos kyla iš ten, kur pripažįstama teisminė teisės kūryba- iš teismo sprendimų. Manau, kad toks teisės apibrėžimas siaurina tyrinėjimus. Veikiančioji teisė apima teisės institutus ir procedūras, teisės vertybes, teisės sąvokas ir mąstymo stilius, taip pat teisės normas. Ji taip pat apima ir žmones, leidžiančius įstatymus, priimančius teisminius sprendimus, administruojančius, dalyvaujančius derybose ir vykdančius kitokio pobūdžio teisinę veiklą. Be abejonės, teisė-gyvas procesas, kuriuo paskirstomos teisės ir pareigos, išsprendžiami konfliktai ir sukuriami bendradarbiavimo ryšiai.

Harold J. Bermanas teisės istoriškumą sieja su jos viršenybės politinių valdžių atžvilgiu sąvoka. Jis teigia, kad „ besivystanti teisės visuma tiek bet kuriuo momentu, tiek ilgoje perspektyvoje kai kurių- nors ir ne visų, ir net nebūtinai daugumos- žmonių suvokiama kaip realybė, saistanti pačią valstybę“.

Vykstant pokyčiams tiek Lietuvoje, tiek Europoje, keičiasi ir individo primatas, valstybės ir jos institucijų paskirtis, kompetencija. Vyksta perėjimas į visiškai kitą vertybių sistemą.

Daugumą atsakymų į teisininkui rūpimus klausimus padeda surasti ne kuris nors kitas mokslas, o teisės teorija. Jai tenka pagrindinis vaidmuo- teoriškai pagrįsti pagrindinius tų procesų teisinio reguliavimo principus, kryptis ir visa tai performuluoti į teisės sampratą, bendrą visiems teisės mokslams.

Taigi, darytina išvada, kad tik žinodami, kas yra teisė, galėsime žinoti, kokie turi būti įstatymai, kad juos galėtume laikyti teisiniais.

Norint suprasti teisės teorijos mokslą, kaip ir bet kurį kitą, būtina nustatyti teisės teorijos objektą, išsiaiškinti kokiu požiūriu ir kokiais metodais tas mokslas tyrinėja, susipažinti su teisės mokslo sistema ir kt. O tai stengsiuosi padaryti savo darbe projekte tiek savo samprata, tiek pasitelkiant įvairių autorių šaltinius.

Darbo tikslas – nustatyti teisės teorijos objektą, išsiaiškinti kokiu požiūriu ir kokiais metodais tas mokslas tyrinėja, susipažinti su teisės mokslo sistema, panagrinėti teisės teorijos funkcijas ir kt.;

Darbo objektas – bendroji teisės teorijos charakteristika;

Darbo uždaviniai:

• nustatyti teisės teorijos objektą;

• Išsiaiškinti teisės mokslo specifiką bei metodus;

• Išanalizuoti teisės teorijos sistemą;

• Apžvelgti teisės teorijos vietą teisės mokslų sistemoje;

• Panagrinėti teisės teorijos funkcijas.

Darbo metodai:

• Mokslinės literatūros analizė.

• Palyginamoji analizė.

1. TEISĖS TEORIJA IR JOS OBJEKTAS, METODAI

Iš istorijos žinome, kad pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikais nebuvo nei valstybės, nei teisės. Šie abu visuomeniniai dariniai atsirado tam tikru visuomenės raidos periodu.

Teisė ir valstybė atsirado ne staiga ir ne tuščioje vietoje.

Ji formavosi tokiu pagrindu pagrindu tuo metu veikusių paprotinių normų ir taisyklių pagrindu . .

Istorijos raidoje didėjant teisės, kaip visuomeninių santykių reguliavimo priemonės, vaidmeniui, pamatinės jos idėjos tapo filosofų, politologų, teisininkų ir kitų sričių mokslininkų tyrinėjimo objektu.

Jų išsakytų minčių, samprotavimų ir argumentų pagrindu atsirado įvairių teorijų, doktrinų, koncepcijų, mokymų, vienaip ar kitaip aiškinančių teisės kilmės (prigimties), esmės (socialinės paskirties), tarnybinio vaidmens ir kitus su teises susijusius klausimus.

Žinomos nuo senų laikų teisės teorijos (pagrindinės idėjos), kurias galime pagal seką

išdėstyti tokiu būdu:

Teologiniai (dieviškieji) teisės mokymai, kur teisės kilmė ir socialinė jos paskirtis kildinama iš Dievo valios

Prigimtinės teisės teorijos, kur teisė kildinama iš įgimto žmonių poreikio siekti „tvarkos“ ir „amžinojo teisingumo“

Istorinė teisės mokykla, kur teisė kildinama iš papročių ir buvo teigiama, kad ji susiformavo lėtai vykstantiems visuomeniniams santykiams

Psichologinė teisės doktrina, kur teisė traktuojama kaip žmonių psichologinio gyvenimo reiškinys

Normatyvizmo doktrina, kur teisė laikoma vientisa, logiška, uždara teisės normų sistema

Teisinio pozityvizmo doktrina, kur teisė kildinama iš būtinybės teisiškai sureguliuoti tam tikrus santykius ir iš įstatymo leidėjo valios, kuria siekiama tuos santykius sureguliuoti

Realizmo doktrina, kur teisės atsiradimas siejamas su poreikiu apginti privačių savininkų interesus

Sociologinė teisės mokykla, kur teisės kilmę sieja su pragmatizmu, visuomenei iškylančiais poreikiais reguliuoti tam tikrus socialinius santykius

Marksistinė teisės doktrina, kur teisės atsiradimas siejamas su visuomenės susiskirstymu į priešiškas klases bei kilusiomis tarp jų rietenomis

Teisės teorija apima:

1. Teisinius santykius ir teisės įgyvendinimą;

2. teisėtvarką ir teisėtumą;

3. teisės sistemą ir formas.

TEISĖS TEORIJA KAIP MOKSLAS NAGRINĖJA

TEISĖS ATSIRADIMĄ

TEISĖS RAIDĄ IR FUNKCIONAVIMO DĖSNINGUMUS

TEISINĘ SĄMONĘ

TEISĖS IR VALSTYBĖS TIPUS

POLITINĘ IR BENDRĄ ŽMOGIŠKĄJĄ ESMĘ, TURINĮ, FORMAS, FUNCIJAS

TEISĖS TEORIJA SIEKIA PAŽINTI:

Tai bendriausi teisės teorijos klausimai, kurie bendrais bruožais aprėžia tolimiausias teisės teorijos interesų ribas. Šiuos procesu lemia:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1058 žodžiai iš 3494 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.