Darbo teisės metodo ypatumai
5 (100%) 1 vote

Darbo teisės metodo ypatumai

11

DARBO TEISĖS METODO SĄVOKA

DARBO TEISĖS METODO YPATUMAI

DARBO TEISĖS REGULIAVIMO METODAS KAIP PAGRINDAS ATRIBOTI DARBO TEISĘ NUO GRETIMŲ DARBO TEISEI TEISĖS ŠAKŲ

IŠVADOS

LITERATŪRA ……………………………………………………………….10

DARBO TEISĖS METODO SĄVOKA

Prieš pradedant kalbėti apie darbo teisės reguliavimo metodą, derėtų prisimint bendrąją teisės teoriją ir prisimint, kas yra teisės metodas apskritai.

Taigi, teisinio reguliavimo dalykas ir metodas yra pagrindas visą teisę skirstyti į šakas. Teisinio reguliavimo dalyko struktūrą sudaro reguliuojamų visuomeninių santykių subjektai ir objektai. Todėl, savaime aišku, kad skirstyti teisę į teisės šakas vien tik pagal reguliavimo dalyką būtų per maža, nes tokiu atveju būtų apibūdinta tik visuomeninių santykių sistema. Todėl neišvengiamai iškyla teisinio reguliavimo metodo, arba tiesiog – teisės metodo, būtinybė.

Teisės metodas – teisės poveikio visuomeniniams santykiams būdas, metodų ir priemonių paveikti reguliuojamus visuomeninius santykius visuma. Dalykas yra materialiosios teisės normų atribojimo pagal šakas kriterijus. Tuo tarpu metodas yra tarsi papildomas, išvestinis iš dalyko.

Būtina pabrėžti, kad teisės reguliavimo metodas kiekvienoje teisės šakoje, žinoma, kad tarp jų ir darbo teisėje, turi savų ypatumų.

Apibūdinę bendrai kas yra teisės reguliavimo metodas, pabandykime atskleisti darbo teisės kaip atskiros teisės šakos reguliavimo metodo ypatumus.

Darbo teisė yra palyginti jauna teisės šaka, susifromavusi gana vėlai. Dar nuo Senovės Romos imperijos laikų buvo manyta, kad atskiros darbo teisės šakos arba tiesiog darbo teisės nėra, o darbo teisiniai santykiai reguliuojami civilinės ir komercinės teisės normomis. Darbo sutartis buvo laikyta tik viena iš daugelio civilinės teisės sutarčių. Tokia koncepcija išliko net iki XIX-XX amžiaus. Ši koncepcija atsisipindėjo net ir 1804 Napaleono civiliniame kodekse ir net 1896 metų Vokietijos imperijos civiliniame kodekse. Darbo jėga ilgą laiką buvo traktuojama kaip prekė, todėl buvo taikoma civilinės ir komercinės teisės normos. Ir tik XIX amžiaus pabaigoje po pramoninių revoliucijų Vakarų Europoje ir JAV susifromavus gausiam gyventojų sluoksniui, kurio pagrindinis pragyvenimo šaltinis tapo darbo jėga, atsirado poreikis ir būtinybė formuotis naujai teisės šakai – darbo teisei.

Todėl savaime yra aišku, kad dėl savo naujumo, jaunumo darbo teisė neturi būdingo tik jai teisinio reguliavimo metodo, kaip nuo senų laikų žinomos tokios teisės šakos kaip civilinė teisės šaka, kuriai būdingas civilinis teisinis reguliavimo metodas, ir baudžiamoji teisė, kurios pagrindinis teisinio reguliavimo metodas yra administracinis teisinis.

DARBO TEISĖS REGULIAVIMO METODO YPATUMAI

Kas gi būdinga darbo teisės reguliavimo metodui? Atsakymas būtų vienareikšmis – darbo teisėje taikomas ir administracinis teisinis, ir civilinis teisinis metodai, būdai ir priemonės.

Galima išskirti tokius pagrindinius darbo teisės reguliavimo metodo ypatumus:

1) savita darbo teisės normų kūrimo tvarka;

2) ypatinga darbo teisinių santykių subjektų teisinė padėtis;

3) specifiniai darbinių teisių gynimo ir darbinių pareigų vykdymo užtikrinimo būdai.

Trumpai apie kiekvieną iš jų.Savita darbo teisės normų kūrimo tvarka. Darbo teisės normų kūrimo tvarką sąlgoja tokios struktūros buvimas kaip darbuotojų profesinės sąjungos. Jos dalyvauja teisės normų, kurios reguliuoja darbo, su darbu glaudžiai susijusius santykius, kūrimo procese. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad “profesinės sąjungos ir jų susivienijimai teikia pasiūlymus valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms dėl norminių aktų darbo, ekonominiais klausimais, priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo.” Taigi, per profesines sąjungas darbuotojai tokiu būdu įgyja teisę įtakoti priimamus norminius aktus, jų turinį, tokiu būdu ginti savo teises, pakreipti norminių aktų leidybą sau palankia linkme.

Ypatinga darbo teisinių santykių subjektų teisinė padėtis. Šį ypatingumą sąlygoja tai, kad darbo teisinių santykių subjektai teisiškai yra lygūs, tačiau viena šalis – darbuotojas – privalo paklusti vidaus darbo tvarkai, tai yra, jis yra darbdavio valdžioje, pavaldus darbdaviui. Taigi, čia sutinkama administracinio teisinio reguliavimo metodo požymių.

Būtina paminėti, kad darbo teisinių santykių atsiradimo momentu abu subjektai – tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys – yra lygūs ir autonomiški. Asmenys į darbą įtraukiami jokiu būdu ne kokiu nors administraciniu paliepimu, o laisvai sudarant su darbdaviu darbo sutartį. Dirbti darbą jokiu būdu nėra pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucija teigia, kad “kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.” Taigi, darbas yra teisė, o ne pareiga. Tai įtvirtina ir Konstitucija: “priverčiamasis darbas draudžiamas” Tiesa, tas pats straipsnis numato ir kas nėra priverstinis darbas. Tai: 1) tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba; 2)
piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais; 3) įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas.

Teisė į darbą labai glaudžiai susijusi su sutarties laisvės principu. Tai reiškia, kad kiekvienas pilietis gali laisvai pasirinkti darbo vietą, rūšį ir už tai gauti tinkamą atlyginimą. Sudarydamos darbo sutartį šalys paritetiniais pagrindais susitaria dėl darbo funkcijos, vietos ir atlygio už darbą bei numato kitas darbo sąlygas.

Teisinių darbo santykių subjektų lygybė pasireiškia dar ir tuom, kad per visą darbo sutarties galiojimo laiką pakeisti sąlygas ir darbo teisinių santykių turinį jie gali tik abipusiu susitarimu, išskyrus įstatymo numatytus išimtinius atvejus. “Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas (pakeisti darbo vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje vietovėje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat pakeisti kitas sąlygas (lengvatas, darbo rėžimą, materialinės atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai keičiama gamyba, jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų darbuotojų darbo sąlygas.” “Perkelti į kitą darbą darbdavio valia, tai yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, taip pat perkelti dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, leidžiama tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus (….) kai įmonei reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrą ar neleisti jam išplisti.”

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1036 žodžiai iš 2025 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.