Elektroninis verslas
5 (100%) 1 vote

Elektroninis verslas

1. Įvadas

Visuomenei keičiantis iš industrinės į informacinę, kartu kinta ir verslo procesai, kurių pagrindu vyksta ekonominis gyvenimas tiek paprasto vartotojo lygmenyje, tiek pasaulinių korporacijų tarpusavio versle. Visame pasaulyje vykstantys verslo pokyčiai pasiekia ir Lietuvą, kur vis daugiau diskutuojama apie elektroninį verslą – verslą, paremtą technologijų galimybių (Interneto) išnaudojimu, ir vis didesne informacijos reikšme verslo procesuose. Vykstančius pokyčius pastūmėjo jau nuo aštuntojo dešimtmečio puoselėjama idėja apie verslą, paremtą informacijos srautais. Tokiam verslui suklestėti pagrindu tapo Interneto atsiradimas apie 1989 metus. Kaip tik nuo tada globalus verslas tapo galimybe kiekvienai kompanijai, nepriklausomai nuo jos dydžio. Paaiškėjo, kad Internete – virtualioje terpėje – galima užsidirbti visai ne virtualaus pelno.

Vargu ar šiuolaikiniame pasaulyje būtų galima apsieiti be Informacinių Technologijų ir Telekomunikacijų (Toliau – ITT). ITT įsiterpė į visas įmanomas žmogaus veiklos sritis: nuo biblioteninkystės iki žiniasklaidos, nuo mokslo iki verslo. Tikriausiai, ITT sektorius yra sparčiausiai besiplėčiantis pastaruoju metu, be to, stipriai įtakojantis ir keičiantis kitų ūkinių sektorių struktūrą, poreikius ir galimybes. Žinoma, šiuo klausimu yra ir skeptiškų nuomonių, kurios vertina smarkų produktyvumo didėjimą ITT sektoriuje tik kaip dar vieną “lyderiaujančio sektoriaus” pavyzdį – inovacijų banga, revoliucionizuojanti produktyvumą tik viename ekonomikos segmente. Šiandienos technologinė revoliucija yra orientuota į universalių informacijos ir mąstymo organizavimo sistemų kūrimą, sistemų, kurios paveiks kiekvieną ekonomikos subjektą, kuris susiduria su informacijos srautais ir tos informacijos apdorojimu. Naujos žinios kyla iš informacijos apdorojimo ir tampa šiuolaikinio verslo pagrindu, nes laikai, kai priimant verslo sprendimus buvo pasikliaunama vien nuojauta, seniai praėjo. Aplamai, terminą „Elektroninė komercija“ galima būtų sieti ne tik su prekių ir paslaugų pirkimu/pardavimu Interneto terpėje (tai būtų tradicinis e-verslo suvokimas), bet ir su elektroninėmis valdymo sistemomis (pvz. SAS® The power to know® , Oracle®, Scala® ir pan.), kurios jungia savyje daugybę valdymo, maktetingo automatizavimo bei verslo efektyvumo vertinimo funkcijų. Viena iš tokių įmonių, UAB „Paspara“, veikianti IT sferoje jau nuo 1991 metų ir atstovaujanti Lietuvoje SAS Institute, siūlo SAS® Solutions verslo vertinimo ir valdymo sistemą, kurios pagrindinės funkcijos yra „Duomenų sandėlių“ (Data Warehouses – DW), Santykių su klientais valdymo (CRM), Rinkodaros automatizavimo (EMA), Informacijos pristatymo portalų (IDP) projektavimas ir diegimas. Bet vis dėlto yra dažnai susiduriama su įmonėmis, kuriose vienintelė informacinė sistema yra buhalterija, sąskaitos spausdinamos naudojant MS Excel, o užduotys ir pavedimai perduodami klijuojant vieni kitiems ant monitoriaus popierinius lipdukus. Kartais tokį neorganizuotumą lemia tiesiog nežinojimas, kokie IT sprendimai įmanomi arba neapsisprendimas, kokiais kriterijais vadovautis juos renkantis, tačiau dažniausia priežastis – resursų trūkumas geresnėms informacinėms sistemoms įsigyti. Todėl galima teigti, kad verslo beveik visiškas automatizavimas aktualus stambesnėms ir „turtingesnėms“ įmonėms. Jau minėtos bendrovės „Paspara“ klientų sąraše yra AB Lietuvos Energija, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, AB Vilniaus bankas, UAB Omnitel, UAB Bitė GSM ir panašūs verslo galiūnai.

Informacinės technologijos versle turi aiškią paskirtį – teikti įmonės darbuotojams bei klientams verslo informaciją ir automatizuoti einamuosius rutininius darbus. Tvarkingos IT sistemos didina visų verslo dalyvių efektyvumą ir motyvaciją, užtikrina įmonės konkurencingumą rinkoje. Sėkmingos ir savalaikės IT investicijos rezultatas – didesnis veiklos operatyvumas, sutaupytos darbo valandos, geresnė darbų kokybė ir be abejo geresnės darbuotojų galimybės dirbti ir uždirbti.

2. E-verslo reiškinys Lietuvoje ir visame pasaulyje

Elektroninės komercijos užuomazgos – dar 1984 metai. Tuo metu buvo sukurtas ir standartizuotas duomenų perdavimo protokolas EDI (electronic data interchange), kurio pagalba dvi kompanijos galėjo atsiskaityti tarpusavyje, bei saugiai sudaryti sandorius. 1992 metais CompuServe Online, www.compuserve.com pasiūlo mažmeninius produktus (programinę įrangą ir pan.) eiliniams vartotojams. Tai žmonėms, prisijungusiems prie Interneto, suteikė pirmą šansą įsigyti prekes per savo kompiuterį. 1995 metais pradėjo veiklą dvi didžiausios elektroninės verslovės: didžiausias pasaulyje virtualus knygynas www.amazon.com, bei elektroninė parduotuvė www.ebay.com. Pagal www.bussiness.com svetainės duomenis, 1998 metais JAV elektroninės komercijos apimtis sudarė 43 mlrd. dolerių, o šiais metais ji išaugo iki 1.3 trilijono dolerių. Šiais metais pasaulinės elektroninės komercijos apimtis pasiekė beveik 3.5 trilijono dolerių.

Kasdieninė Interneto auditorija – šimtai milijonų žmonių. 1993 metais pasaulyje egzistavo vos apie 200 tinklapių, tačiau dabar tinklapių skaičius viršija kelis milijardus ir pastoviai auga. Šių metų kovo mėnesį
statistinių tyrimų kompanijos „eMarketer“ paskelbta ataskaita „Europe Online: Access, Demographics & Usage“ prognozuoja, kad iki metų pabaigos Europoje bus daugiau, kaip 196 mln. Interneto vartotojų. Toks milžiniškas ir pastoviai didėjantis Interneto vartotojų skaičius sudarė puikias sąlygas naujausios ir sparčiai augančios rinkos atsiradimui. Taigi, apibrėžti elektroninę komerciją galima būtų kaip tam tikrų verslo operacijų vykdymą Interneto pagalba siekiant pelno. Galimi ir kiti elektroninės komercijos apibrėžimai, žvelgiant iš skirtingų pozicijų:

1. Iš komunikavimo pozicijos, elektroninė komercija yra pateikimas informacijos, produktų/paslaugų, arba mokėjimų per telefono linijas, kompiuterių tinklus arba kitais būdais.

2. Iš komercinių procesų pozicijos, elektroninė komercija yra technologijos taikymas siekiant automatizuoti komercines operacijas ir darbų srautus.

3. Iš paslaugų pozicijos, elektroninė komercija yra įrankis, kuris tenkina vadybos, firmos, vartotojo norą sumažinti paslaugų kaštus gerinant prekių kokybę ir didinant paslaugos pateikimo greitį.

4. Iš tiesioginio ryšio, operatyvumo pozicijos, elektroninė komercija pateikia galimybę nusipirkti ir parduoti prekes bei informaciją per Internetą ir kitas operatyvaus ryšio paslaugas.

Kalbant plačiau, elektroninė komercija pabrėžia, akcentuoja naujų galimybių komercijoje sukūrimą ir eksplotavimą. Elektroninė komercija siekia pagerinti komercinių operacijų vykdymą per kompiuterinius tinklus. Šie pagerinimai gali duoti geresnes verslo charakteristikas (geresnę kokybę, geresnį vartotojų pasitenkinimą ir t. t. ), didesnį ekonominį efektyvumą (žemesnes kainas), greitesnį pasikeitima (didesnį greitį, realaus laiko sąveiką). Konkrečiau, elektroninė komercija įgalina vykdyti informacija užkrautas operacijas tarp dviejų arba daugiau šalių panaudojant tarpusavyje sujungtus tinklus. Platesnė informacija apie vietinių ir globaliųjų tinklų svarbą šiuolaikinei verslo organizacijai bus pateikta viename iš sekančių skyrių.

E-komercija – tai priemonė sudaryti sąlygas visoms įmonės organizavimo formoms bei jas paremti. Ji leidžia įmonėms efektyviau ir lanksčiau atlikti vidaus operacijas, artimiau dirbti su tiekėjais bei jautriau reaguoti į klientų poreikius ir lūkesčius. Idealios informacinės sistemos atveju elektroninė komercija turi pasireikšti visose įmonės veiklos sferose. Sėkmingi elektroninės komercijos sumanymai gali apimti pirkimus, plėtrą ar produktų projektavimą, vadovavimą produkcijai ar gamybos rinkodarą, pardavimus, aptarnavimą, bendradarbiavimą versle, produktų platinimą, mokslinius tyrimus, informacijos skleidimą, komercinių bendruomenių steigimą, mokymą, renginius ir dar daug kitų verslo sferų.

Tradiciniu elektroninės komercijos atveju, kaip jau buvo minėta, yra laikoma elektroninė prekyba. Pastaruoju metu elektroninė prekyba yra viena iš perspektyviausių ir pažangiausių Interneto technologijų. Elektroninę prekybą galima skaidyti į didmeninę, kai tiekiamas didelis prekių ar paslaugų užsakymas, bei mažmeninę, kai klientas dažniausiai yra tiesioginis vartotojas. Nors šie specialūs atvejai yra didelės ekonominės svarbos, visgi jie lieka tik bendro elektroninio verslo operacijų modelio pavyzdžiais. Kiti ne mažiau svarbūs pavyzdžiai galėtų būti įmonės vidinės transakcijos arba informacijos keitimasis tarp įmonių.

Todėl elektroninė komercija dar įvardijama kaip pasikeitimų technologija. Įmonėms, kurios supras ją tik kaip jau egzistuojančių operacijų priedą, elektroninė komercija teiks ribotą naudą. Tuo tarpu įmonėms, norinčioms keisti savo organizaciją bei verslo procesus, ji atvers naujų galimybių ir duos daugiausia naudos. Lietuvos įmonių atžvilgiu tas teiginys daugiausia liečia ne pačią elektroninę prekybą (kadangi Lietuvoje ji kol kas nėra labai išvystyta), bet plačiai siūlomas verslo valdymo sistemas.

Svarbu paminėti ir tai, jog elektroninė komercija įtraukia tiek elektroninę prekybą materialiais reikmenimis, tiek ir prekybą informacija. Ji apima tokias verslo dalis kaip marketingas, užsakymas, apmokėjimas, logistika, ryšių su klientais palaikymas technologijų pagalba. Elektroninė komercija įprasmina elektroninių paslaugų teikimą, rėmimą, ar teisinę informaciją, teikiamą konsultacijų pavidalu elektroninėje terpėje (Internetu). E-komercija implikuoja elektroninių ryšių tarp kompanijų užmezgimą ir palaikymą.

Pagal statistinių tyrimų duomenis, e-verslo populiarumas didžiausias yra jungtinėse Amerikos valstijose, kadangi JAV ir yra ta šalis, kurioje išsivystė ir buvo pirmą kartą pritaikytas e-verslo modelis.“Novell” ir “Compaq” kompanijų užsakytos ir Didžiosios Britanijos kompanijos “Banner” atliktos apklausos duomenimis, Europoje atsiveria kiek kitoks vaizdas. Mažų bendrovių, sudarančių 7 procentus visų 16 milijonų Europos bendrovių, tyrimas parodė, kad nors daugelyje jų noriai naudojamos kompiuterijos naujovės ir Internetas, elektonine komercija planuoja užsiimti tik maždaug kas aštunta bendrovė. Kokiu tikslu šios bendrovės naudoja arba ketina naudotis Internetu matome sekančiame grafike:

()

Bandymus patekti į elektroninės komercijos voratinklį lietuviai pradėjo jau 1997 spalio mėn., jau tada “Penki kontinentai” ir “Comsoft”

“Infobalt” metu pristatė veikiančias prekybos sistemas. Lietuviško Internetinio portalo www.online.lt verslo skiltyje išdėstytos nuorodos telpa į vieną puslapį. Jei palygintume šią apimtį su analogiškų Vakarų Europos ar JAV svetainių turiniu, pamatytume reikšmingą skirtumą. Tačiau neverta manyti, jog Lietuvos e-verslas beviltiškai atsilikęs. Per pastaruosius 4 metus žymiai išaugo verslo įmonių svetainių skaičius, nors ir ne visos jų siūlo tiesioginės elektroninės prekybos paslaugas. Daug Lietuvos įmonių plėtoja savo verslą Internete:

„Office 1“

raštinės reikmenys, multimedija, kompiuteriai, popierius, rašikliai, biuro baldai, įranga ir t. t.

24×7, užsakymo ir pristatymo paslauga

kompiuterinė, programinė, garso įranga, organizacinė technika, knygos; kompiuterinių sistemų priežiūra; informacinės sistemos mažoms ir vidutinėms verslo įmonėms

http://www.book.lt Elektroninis knygynas

Elektroninės komercijos bazė, www.baze.lt

parduotuvėms galimybė nemokamai reklamuoti savo prekes, pirkėjams – išsami informacija apie prekes, užsakymas, pristatymas

Dovanos internetu, www.dovanos.lt

virtuali dovanų parduotuvė

„Rinkis.lt“

interneto aukcionas Lietuvoje. Galima parduoti ir pirkti

„Biuras.lt“

biuro įrangos parduotuvė internete

Geri žaislai, www.gerizaislai.lt

garsiausių pasaulyje žaislų gamintojų produkcijos pardavimas

„Apsipirk.lt“

interneto parduotuvių tinklas (statyba, gėlės, automobiliai)

UAB „Fibiura raštinės reikmenys“

Elektroninė parduotuvė

www.muge.lt Elektroninė mugė

Aiva.lt

„Aiva.lt“ prekių elektroninė parduotuvė

„Aveniu.lt“

Elektroninė parduotuvė

„E-store“

Čia rasite buities prekių, drabužių, kompiuterių detalių ir daug kitų prekių

ir kt.. {3}

3. E-verslo pranašumai ir informacijos saugumo problema

Jau beveik ketverius metus pasaulis stebi elektroninės komercijos bumą, kurį sukėlė Internetas ir World Wide Web sąsaja, kuri elektroninės komercijos įrankius padarė prieinamus beveik kiekvienai kompanijai. Šios technologijos iki minimumo sumažino kaštus, reikalingus įžengti į elektroninę komerciją.

Kokie gi yra e-verslo privalumai prieš verslą, kuris neegzistuoja Internete arba nenaudoja Interneto kaip pardavimų kanalo ar komunikacijos su klientais ir partneriais priemonės? Išsamų atsakymą vaizduoja sekantis sąrašas:

– Greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais;

– didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas;

– mažesnės kainos;

– produktus ir paslaugas galima prisitaikyti sau;

– taupomi ištekliai;

– mažinami kaštai;

– patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas;

– patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema;

– tobulinama įmonės informacijos sistema;

– atsiveria naujos verslo galimybės

– informacija apie produktus laikoma duomenų bazėje, kas leidžia greit ir patogiai keisti produktus, jų kainas, sandėlio informaciją.

– Užklausos metu iš duomenų bazės generuojami puslapiai, todėl pakeitus duomenis apie produktą, jau kitą sekundę vartotojas gaus atnaujintą informaciją. Visa tai iš kūrėjų nereikalauja statinio puslapių kodo generavimo, tam užtenka tik keisti įrašus duomenų bazėje.

– Sistema priima kreditinės kortelės informaciją ir persiunčią ją pardavėjui elektroniniu paštu kartu su užsakymu užkoduotą PGP kodu. {3}

Pagrindinė kliūtis, dėl ko daugybė Interneto vartotojų neskuba tapti interneto pirkėjais – nepakankama kredito kortelių informacijos apsauga. Taigi saugumo ir privatumo užtikrinimo problemos tinkle išlieka labai aktualios, kadangi būtent dėl jų dauguma Interneto vartotojų nesiryžta išbandyti pirkimo internete galimybės. Akivaizdu, kad svarbiausia elektroninės prekybos atstovų bei kredito kortelių bendrovių užduotis – įtikinti besibaiminančius, kad el. komercija yra saugi. Reikia šviesti interneto vartotojus apie priemones, kuriomis užtikrinamas saugumas pirkimo tinkle metu, priimti bendrą ir vartotojui suprantamai pateikiamą bendrovių politiką dėl privačios klientų informacijos naudojimo bei supažindinti vartotojus su kredito kortelių bendrovių taikomais klientų interesų apsaugos būdais. Kuo greičiau el. komercija užsiimančioms bendrovėms pavyks užsitikrinti vartotojų pasitikėjimą, tuo anksčiau paspartės elektroninės prekybos apimčių augimas. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur elektroninė komercija žengia tik pirmuosius žingsnelius – naujo „SIC rinkos tyrimų“ ir „Taylor Nelson Sofres“ tyrimo duomenimis, internetu prekes nuolatos perka tik 3 % Lietuvos interneto vartotojų. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Statistikos Departamento 2002 metų duomenis, Europoje Interneto vartotojų, kurie perka prekes ir paslaugas per Internetą, dalis, palyginti su visais Interneto vartotojais, yra 44% {5}.

Toks milžiniškas skirtumas turi keletą priežasčių. Lietuvoje nėra realios rinkos elektroninei komercijai, nes pirkėjai Lietuvoje nėra tokie patiklūs, kad galėtų “mokėti per kompiuterį” ir laukti kol kas atneš jiems prekes į namus. Juk vidutiniam Lietuvos piliečiui kur kas lengviau nueiti į parduotuvę ar turgų ir nusipirkti tai, ką jis mato ir gali paliesti. Tačiau vos ne pagrindinė priežastis yra ta, kad privatumo ir asmens duomenys, siunčiami į Internetą, nėra gerai apsaugoti. Tai parodė Lietuvos
kompiuterininkų sąjungos Atviros Lietuvos fondo užsakymu atliktas tyrimas „Privatumas ir saugumas lietuviškame internete“.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2186 žodžiai iš 7161 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.