Es darbo teisė
5 (100%) 1 vote

Es darbo teisė

ES DARBO TEISĖS KONSPEKTAI

Europos parlamentas

Jis atlieka konsultacinę funkciją. Tačiau priimant pirminius teisės aktus jo kompetencija buvo plečiama. Teisės aktų leidyba taip pat jo kompetencijoje. Jis taip pat atleidžia ir skiria Europos Komisijos pirmininką. Priežiūros, biudžetinė funkcija.

Komisija perduoda teisės akto projektą Parlamentui, tam, kad jis pareikštų savo nuomonę dėl šio teisės akto. Jo nuomonė nėra privaloma tarybai. Bet neatsiklausus parlamento būtų pažeista nustatyta procedūra.

Kita svarbesnė parlamento funkcija- bendradarbiavimo procedūra dėl teisės aktų priėmimo.

Komisija teikia siūlymo dėl teisės akto, Taryba prašo parlamento nuomonės, o ją gavus, Tarybą priima bendrą sprendimą, o tuomet vėl teikiamas projektas Parlamentui, o šis per 3 mėn. arba pritaria arba ne, ar siūlo pakeisti. Grąžinus taryba vėl svarsto Projektą. Jai pritariama tai kvalifikuota balsų dauguma. Jei Parlamentas siūlo pakeisti/nepritaria teisės akto projektui Taryba šį teisės aktą gali priimti vienbalsiai.. Svarbu – bendro sprendimo procedūra analogiška bendradarbiavimo procedūrai.

Taryba

Teisės aktų priėmimo procese taryba – pagrindinė institucija. Ji turi sprendžiamąją galią antrinių teisės aktų priėmimo procese. Tarybą sudaro valstybių narių atstovai – po 1. Atstovais džn. Būna ministrai arba ministro lygio, kitaip jie neturėtų balsavimo teisės.

Taryba vykdo EB ekonominius Sprendimus, gali įgalioti Komisiją įgyvendinti sprendimus. Taryba gali priimti sprendimus tik resant parlamento ir Komisijos nuomonei. Tarybos sudėtis nėra pastovi. Tai priklauso nuo sprendžiamo klausimo, nuo srities, temos.

Taryba – nenuolatinis organas. Ji renkasi vieną du kartus per mėnesį. Didžiąją dalį Tarybos darbo atlieka Nuolatiniai atstovai.

Taryba teisės aktų leidime dalyvauja tik priimant sprendimus, kurie gali būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, vienbalsiai arba paprasta balsų dauguma.

Komisija

Ji susideda iš nepriklausomų tarnautojų. Ją sudaro 20 narių. Kiekviena valstybė turi po vieną narį, o didžiosios po 2. tai vadovaujantys darbuotojai, o aparatą sudaro apie 19.000. .

Komisija turi plačius įgaliojimu teisės aktų leidyboje: iniciatyvos teisė. Ji teikia pasiūlymus, bet ir toliau bendradarbiauja bendradarbiavimo ir bendro sprendimo priėmimo procese, teikia išvadas. Ji gali ir savarankiškai priimti teisės aktą, bet tai bus žemesnio lygio teisės aktas.

Komisija taip pat veikia kaip sutarčių sergėtoja. Komisija gali priversti valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus (ieškiniai).Taip pat patariamoji ir atstovaujamojo funkcija, finansų valdymo, administracijos funkcija.

Europos Teisingumo Teismas.

Vienodai aiškina ES teisės aktus., siūlo vienodą jų taikymo praktiką, taip pat teisminių ginčų nagrinėjimo funkcija.

Teismo sudėtis – 15 teisėjų, priklausomai nuo valstybių narių skaičiaus. Teisėjo kadencija – 6 metai. Kadencijų skaičius neribojamas. Teisėjus skiria valstybės – narės. Nėra reikalavimo teisėjo pilietybei. Spec. Reikalavimų teisėjams nėra, jie turi turėti tam tikrą kvalifikaciją, keliamą jų valstybės aukšč. Teismo teisėjui.

Teismo sudėtyje taip pat veikia generaliniai advokatai. Jie neatstovauja savo šaliai, o tik išreiškia savo nuomonę, kuri nėra privaloma teismui. Taip pat yra ir 1-os instancijos teismas. Jo sprendimai gali būti apskundžiami ETT-ui.

ETT gali būti paduoti ieškiniai dėl įsipareigojimų nevykdymo, personalo bylos, nuostolių atlyginimai , nacionaliniai teismai gali prašyti išvados ETT – o.

3) Ieškiniai dėl neveikimo. Atsakovas – EB institucijos.Ieškovas – valstybės narės, fiziniai, juridiniai asmenis, organzacijos.

4) Personalo bylos sprendžia kilusius ginčus tarp EB institucijos ir jos tarnautoju.

5) Ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo , kai ES institucijos pareigūnai savo neteisėta veikla padaro žalą .

6) Ieškiniai dėl išankstinės išvados . Tikslas – aiškinti ES teisės normas užtikrinti ES teisė būtų vienodai taikoma (jei neaiškumai ta dėl taikymo). Prašymus teikia valstybės narės, teismai , kai kyla neaiškumų nagrinėjant konkrečias bylą (dėl pačios teisės nomos turinio, ar pats teisės aktas teisėtas, nepreištarauja ES teisei).

Jei teisės aktas pripažįstama neteisėtu , anaikinama .

Į ETT kreipiamasi tada kai byla nagrinėjama teisme , kurio sprendimas neapskundžiamas apeliacine tvarka.

ETT negali atsisakyti priimti bylos išvadai . ETT išaiškinimas yra privalomas nacionaliniams teismams.

7) prieštaravimai dėl neteisėtumo.Priima bendro pobūdžio taikymo teisės aktai .Ginti juridinių ir fizinių asmenų teises nuo neteisėto ES ir nacionalinių teisės aktų.

Darbuotojo samprata

EB sut. 39str.1d.- “ne vėliau kaip iki pereinamojo laikotarpio pabaigos darbuotojms turi būti užtikrinta judėjimo laisvė”.

Tačiau nebuvo apibrėžta darbuotjo samprata. Iš esmės galima darbuotoją apibrėžti kaip dirbanti pagal sutartį. Tačiau tada kaip traktuoti tuos kurie dirba nevisą darbo diną ar atlieka praktiką .

Darbuotojo samprata suformavo ETT sprendimai.

Lewin byla 1981 m Nr.53. Ieškovas D. Brit. pilietis ( jo žmona nepiletė) 1978m. kreipėsi į Olandijos kompetetingas institucijas dėl leidimo žmonai gyventi Olandijoje , tačiau jų leidimas buvo neišduotas motyvuojant , kad jo žmona nedirba, o
kai žmona įsidarbino ½ dienos , institucijos atmetė prašyma motyvuodamos , kad gaunamos nepakankamos pajamos.

ETT – dirbantisis apima ir tuos asmenis kurie dirba ribotai , bet jų darbas realus , vykdo darbą turinti ekonominę vertę . Šis principas taikomas tiek tada kai asmuo pilnai save išlaiko , tiek tada kai gauna mažiau nei nustatyta minimali alga .

Kempf byloje 139/85 Vokietijos muzikants Olandijoje dirbo muzikos mokytoju nepilną darbo dieną ir gaudavo pašalpas iš valstybės .Vėliau susirgo ir negalėjo dirbti , jo prašmas dėl leidimo apsigyventi buvo atmestas , nes Olandijos istaigos nelaikė jo dirbančiu.

ETT- nesvarbu ar papildomų lėšų pragyvenimui yra gaunama iš privačių šaltinių ar valstybės .

Steymann byloje 196/87 Vokietijos pilietis dirbo Olandijoje religinėje bendruomenėje ir pasibaigus leidimui jis nebuvo pratęstas , nes Olandijos valdžia jo nelaikė dirbančiuoju .Tai motyvavo , kad minėtas asmuo negaudavo algos , tačiau religinė bendruomenė aprūpindavo ji maistu drabužiais gyvenamuoju plotu , kišenpinigiais .

ETT – už darbą bendruomenė teikė paslaugas , o pats darbas pasireiškė reilia veikla.

Bettray byloje 344/87 Vokietijos pilietis 1980-83 gyveno Olandijoje , leidimas nuolat gyventi neišduotas , nes nebuvo dirbantysis.Ieškovas dalyvavo specialioje programoje reabilitacinėje programoje narkomanams ir dirbo kiek pajėgė.

ETT – valstybė apmokamas darbas , kaip reabilitacinė programa nereiškia ekonominės veiklos.

Taigi darbuotojas – asmuo atliekantis tam tikrą ekonominią veiklą vadovaujamas kitų asmenų ir už tai gaunaatlyginimą .

Dėl praktikantų Lawrie – Blum byloje 66/85 D. Brit. pilietei išlaikius egzaminą nebuvo leista atlikti pradinių klasių klasių pedagoginės praktikos . Motyvuojant , kad pagal Vok. Žemių įstatymus atlikti pedagoginę praktiką galima tik vokietijos piliečiams , o atliekantys praktyka nėra dirbantieji.

ETT – bandomąją praktiką atliekanti mokytoja dirbo vadovaunama , prižiurima mokyklos . Ji teikė ekonomines paslaugas ir už tai gavo atlyginimą.

Darbuotojas – bet kuris faktiškai ir realiai dirbantis asmuo , net jei dirba ne visą darbo dieną , arba jo atlyginimo tarifas mažesnis nei minimumas ar iš viso jo nėra.

Darbuotojo laisvo judėjimo sąlygos

Sąlygos :

1) EB narės pilietybė

2) mokėti atatinkamą valstybės narės kalbą (šis reikalavimas taikoma tik tam tikrom profesijom ir pareigom.Sąrašą profesijų nustato valstybės narės norėdamos išssaugoti kalba ir kultūrą)

3) pasas, ID kortelė

4) sveikatos reikalavimai (dir. Nr.221 1964m.)

Šios sąlygos susijusios su EB sut. 39str. .Šio str 1 d. įtvirtinta: “ne vėliau kaip iki pereinomojo laikotarpio pabaigos bendrijoje turi būti garantuota darbuotojų judėjimo laisvė”

2d.- “siekiant tai užtikrinti reikia panaikintibet kokią valstybių narių piliečių diskriminaciją dėl pletybės kai tai susije su darbu, atlyginimu ir kitomis darbo bei įdarbinimo sąlygomis .“

3d.- suteikia teisę, taikant apribojimus , pateisinamus viešąja tvarka , visuomenės saugumu arba jos sveikata :

a) įsidarbinti pagal pasiūlymus;

b) šiuo tikslu laisvai judėti valstybių narių teritorijoje;”

c) pasilikti valstybėj narėje po darbinių santykių nutraukimo

4d. – šios nuostatos netaikomos valstybės tarnyboje.

EB 40str. Taryba turi išleisti atatinkamus teisės aktus įtvirtinančius konkrečias priemones susijusias su darbo teise .

Teisė įsidarbinti

Reglamentas 1612/68 1str.- bet kurios valstybės narės piliečiai nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos turi teisę ieškoti ir dirbti kitoje valstybėje narėje , kaip ir toje valstybėje narėje.

1973 m. ieškinis prieš Pranc..Pranc. galiojo įstatymai kad jos laivuose gali dirbti tik ¼ svetimšalių.

ETT- tai konstatavo tai kaip pažeidimą.

Valstybė narė negali diskriminuoti kitų šalių piliečių , negali riboti prašymų dėl įsidarbinimo , riboti laisvų darbo vietų skelbimo , specialiais konkursais ar kitais būdais. Valstybė narės neturi teisės skaičiais ar procentais riboti kitų valstybių narių piliečių įsidarbinimo.

Reglamento 5str. : valstybė narės piliečiams turi būti suteikiamos , ieškant darbo tokios pat teisės kaip ir tos valstybės piliečiams .

Išimtis: reglam. 3str.1d. – reikalavimas kalbos mokėjimui.

Europos Teisingumo Teismo byla ’87m. Groener byla – sprendimas atsakovo naudai. Pagal Airijos įstatytus profesinių mokyklų mokytojai turi mokėti airių kalbą ir būti išlaikę kalbos egzaminą. Tačiau jei l.trūktų mokytojų švietimo ministras turi teisę padaryti išimtį. Olandijos pilietė nebuvo išlaikiusi airių kalbos testo. ETT nustatė, kad nuolatinėms mokytojo pareigoms reikia mokėti airių kalbą.

2) Įsidarbinimas ir lygybė. Teisė į vienodas darbo sąlygas nustato reglamento 7 str., EB 30 str. Darbininkui turi būti sudarytos tos pačios įdarbinimo ir darbo sąlygos, nepriklausomai nuo tautybės.apima ir tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją.

Ugliola byloje Vokietijos įst. skaičiuojant darbo stažą atsižvelgia į tarnybą kariuomenėje. Atsakovas – Italijos pilietis dirbo Vokietijos įmonėje, o karinę tarnybą atliko Italijoje. Vok. įmonė atsisakė atsižvelgti į jo tarnybą. ETT konstatavo, kad EB teisė nesikiša į valstybių narių sprendimą teikti tokio pobūdžio privilegijas su sąlyga , kad įst. nepažeidžia
piliečių teisių. Vok. buvo įpareigota taikyti savo teisės aktus taip kad būtų atsižvelgta į objektyviai skirtingą dirbančiųjų iš kitų šalių padėtį. (Netiesioginė diskriminaciją, nes nuo d.stažo priklausė atlyginimas)

Sotgiu byloje Italijos pilietis dirbo Vok. ir kaip ir dirbantieji turintys Vok. pilietybę gaudavo “gyvenimo atskirai nuo šeimos pašalpą”. Tačiau vėliau pašalpa buvo padidinta tiems kas įsidarbinimo metu gyveno Vokietijoje, o tiems kurie gyveno užsienyje liko galioti senas tarifas. ETT nustatė kad toks poelgis yra nesuderinamas su EB teise, bei ignoravo pilietybės pagr. ir gyvenamąją vieta.

3) Teisė į socialines ir mokesčių garantijas. 1968m. reglamento Nr.16/12 7str. 2d. ”darbuotojas turi turėti tą pačią teisę ir sąlygas kaip ir vietiniai piliečiai, taikomos tos pačios socialinės ir mokesčių garantijos. ETT aiškino:

Fiorini byla 1975m. pgl. Prancūzijos įst. šeimos su 3 vaikais iki 18 m. turi teisę gauti nuolaidų kortelę traukininiams. Vyras kreipėsi dėl šios kortelės, tačiau jam žuvus per pramoninę avariją, po jo mirties žmonai buvo atsakyta remiantis tuo kad ji yra Italijos pilietė. ETT remdamasis lygybės principu, reglamento 7str. 2d. turi apimti visas soc. ir mokesčių garantijas tiek susijusias, tiek nesusijusias su darbo sutartimi. Teisė į lengvatas išlieka net ir tuo atveju jeigu dėl jų ir buvo kreiptasi jau po darbuotojo mirties.

1978m. Even byloje ETT konstatavo, kad garantijos dirbantiems apima visas lengvatas, kurios paprastai suteikiamos tos valstybės-narės darbuotojams ryšium su jų objektyviu darbuotojo statusu ar dėl to kad gyvena toje v.-narėje palengvinti darbuot. Judėjimą visoje bendrijoje.

Reina byloje atsakovas (bankas) teikia beprocentes paskolas gimus vaikui, jei bent vienas sutuoktinis – vok. pilietis ir jų pajamos neviršija tam tikros nustatytos ribos. Italų šeimai dirbančiai Vokietijoje buvo atsakyta beprocentė pašalpa. ETT bylą išsprendė ieškovo naudai. 7(2)st. apima ir tokias garantijas kaip: pašalpa asmenims su negalia; garantuota min. pragyvenimo pašalpa; bedarbystės pašalpa jauniems; garantuotos min. pajamos senyvo amžiaus asm. Visomis garantijomis gali pasinaudoti tiktai dirbantys, o ne šiaip į šalį atvykę ar ieškantys darbo. Prancūzijos pilietė visą laiką gyveno Belgijoje išskyrus 2 metus kai dirbo Prancūzijoje. Ji kreipėsi dėl minimalios pragyvenimo pašalpos, grisdama savo prašymą tuo kad ji šiuo metu ieško darbo. Tačiau ETT konstatavo, kad numatytomis reglamento 7(2) str. garantijomis gali pasinaudoti tik dirbantys asmenys, o ne atvykę į šalį ir ieškantys darbo. Taigi šioje byloje ETT išskyrė asmenis, kurie teisėtai įgijo teisę “nuolatinai” apsigyventi, kadangi įsidarbino, ir asmenis kurie yra leidžiama laikinai apsigyventi valstybėje ieškant darbo. Tik pirma kategorija asmenų turi teisę į visas garantijas ir visos apimties.

4) Teisė į profesinį mokymą. Pgl. 7(3) str. dirbantieji turi teisę į mokymą profesinėse mokyklose bei persikvalifikavimo centruose tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir dirbantieji – tos valstybės piliečiai. Apima ir stipendijas bei pašalpas. Tai sudaro problemų nes valstybėse pragyvenimo lygis skiriasi. Taip pat skiriasi ir sąlygos ir stojant į aukštąsias ir profesines mokyklas, todėl reikia užkirsti kelią piktnaudžiavimui. ETT nustatė kad dirbančiojo statusas negali būti tapatinamas su soc. lengvata.

Brown byloje vyras turėjęs dvigubą – Pranc. Ir Brit. pilietybę išvyko dirbti į Škotiją su sąlyga kad įstos į universitetą. Remdamasis reglamento 7(3) str. jisai kreipėsi kad jam būtų suteikta pragyvenimo kompensacija tokiomis pačiomis sąlygomis kaip suteikiama studentams – Brit. piliečiams.

Lair byloje prancuzė norėjo studijuoti kalbas vokietijoje, kur dirbo jau daugiau kaip 5 metus su priverstinėmis bedarbystės pertraukomis. Ji kreipėsi kompensacijos, kuri pgl. vok. įst. buvo prieinama tik užsieniečiams kurie gyveno ir nuolat dirbo vok. paskutiniuosius 5 metus.

Abiem atvejais buvo atsakyta. ETT nustatė, kad abiem atvejais klausimas nebuvo susijęs su mokymu profesinėje mokykloje. Kita vertus Teismas pripažino jog ieškovų abiejose bylose pretenzijos gali reikšti teisę į socialinę lengvatą pgl. 7(2) str.Brown byloje Teismas pripažino, kad nors ieškovas ir galėjo būti laikomas dirbančiuoju, jis neturėjo teisės reikalauti kompensacijos kaip soc. lengvatos, kadangi jis įgyjo dirbančiojo statusą vien tik dėl to, kad buvo priimtas į universitetą. Lair byloje ETT išskyrė dirbančiųjų – kitų valstybių narių piliečių kategorijas:

Ų Dirbantysis priverstinai esantis bedarbis (teisėtai gyvena šalyje), tačiau turintis teisę reikalauti sugrąžinti į darbą lygiai taip pat kaip ir dirbantieji – tos valstybės narės piliečiai. Turi tokias pačias garantijas kaip ir dirbantieji tos val.narės piliečiai.

Ų Dirbantysis, atsisakęs darbo toje valstybėje dėl to kad nori mokytis toje valstybėje, kurioje dirbo. Gali reikalauti soc. garantijų tik tuo atveju jei egzistuoja ryšys tarp studijų ir ankstesnio darbo.

Buvo nustatyta ir tai kad jeigu asmuo atvyko į šalį turėdamas tikslą pasinaudoti (trupai padirbėjus) toje valstybėje egzistuojančia studentų rėmimo sistema, tokio pobūdžio piktnaudžiavimas pašalina galimybę taikyti 7 (2) ir (3) str. punktus.

5) Aukštojo mokslo
diplomų pripažinimas ES. Yra išleista direktyva dėl bendros aukšt. mokslo diplomų, išėjus bent 3m. profesinio mokymo ir rengimo kursą pripažinimo sistemos.

Tikslas – suvienodinti diplomų pripažinimo sistemą kas palengvintų darbuotojų judėjimą. Kai darbuot. nori dirbti pgl. darbo sutartį ar užsiimti savarankiška veikla kitoje v.narėje negali jam atsisakyti išduoti leidimą dirbti jei jis jau turi:

Ų Turi diplomą

Ų Prašytojas ta profesine veikla per paskutinius 10m. vertėsi ištisai 2m. kitoje v. narėje.

Aukštojo mokslo trukmė nemažesnė 3m. Jei trupesnė ar priimančioje valstybėje ilgesnė, tai asmuo turi pateikti profesinės patirties įrodymą (t.y. darbas prižiūrint specialisto, gali reikalauti profesinės patirties iki 4m.)

Jei asmuo turi diplomą tačiau jame pažymėta kad asmuo yra išklausęs nepilną kursą arba ne tų dalykų, kurie yra būtini norint veikti ar dirbti, tuomet v. narė gali reikalauti prisitaikymo laikotarpio (iki 3m.) arba kvalifikacijos egzamino. Tačiau yra išimtis – jei asmuo nori užsiimti veikla, kuri reikalauja teisinių žinių tai v. narė pati nustato kas asmeniui paskiriama t.y. neleidžia rinktis. Be to gali pareikalauti ir geros reputacijos įrodymo (ar nebuvo patrauktas baudž. atsakomybėn, ar nebaustas..) Įrodymas – kilmės šalies išduotas dokumentas, o jei toks neišduodamas tai gali budi priesaika ar notarinis patvirtinimas.

Analogiška schema ir pripažįstant profesinės kvalifikacijos pažymėjimą. Mokymosi trukmė ne mažesnė kaip 1 metai. O jei trumpesnis tai tokios pačios procedūros kaip ir su diplomais.

Profesinės sąjungos ir teisė į gyvenamąjį plotą

Reglamentas 1612/68 (šis reglamentas reguliuoja įsidarbinimo galimybes ir sąlygas)

8 str.: darbininkas valstybės narės ir dirbantis valstybėje narėje turi teisę tapti profesinės sąjungos nariu ir naudotis profesinių sąjungų nariams suteikiama teisėmis : balsavimo teisė, teisė dalyvauti valdymo organuose, užimti postą įstaigose, teisė būti išriktam į įmonės valdymo organus.

Kiekviena valstybė narė turi teise šias teises išplėsti.

Teisė į gyvenamąjį plotą – 9 str.: darbininkas valstybės narės pilietis , dirbdamas valstybės narės teritorijoje , turi visas teises ir privilegijas kurias turi vietiniai darbininkai , tame skaičiuje ir dėl būsto.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2804 žodžiai iš 9328 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.