Ilgalaikis nematerialusis turtas
5 (100%) 1 vote

Ilgalaikis nematerialusis turtas

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………….3

1.Ilgalaikis nematerialusis turtas……………………………………………………………………………………….4

2.Patentai……………………………………………………………………………………….…..5

2.1.Patento sąvoka……………………………………………………………………………………………………………5

2.2.Patento registravimo pricedura……………………………………………………………………………………..5

2.3.Patentai Lietuvoje………………………………………………………………………………5

2.4.Patentų išdavimas……………………………………………………………………………..6

2.5.Patentabiluko kriterijai………………………………………………………………….….….6

2.6.Išradimai……………………………………………………………………………….…..…..7

3.Autorių teisės………………………………………………………………………………………………………………….9

3.1.Autorių teisė……………………………………………………………………………………………………………….9

3.2.Autorių teisė Lietuvoje…………………………………………………………………………………………………9

3.3.Galiojimas………………………………………………………………………………………………………………….9

3.4.Autorių teisių pasibaigimas…………………………………………………………………………………………10

4.Prekės ženklas……………………………………………………………………………………..11

4.1.Prekių ženklas………………………………………………………………………….….…..11

4.2.Ženklų rūšys……………………………………………………………………………….…..12

4.3.Prekių ženklas ir firmos vardas………………………………………………………………..13

5.Įmonės prestižas………………………………………………………………………………….14

6. Licencija………………………………………………………………………………………….15

6.1.Finansų maklerio licencija…………………………………………………………………….15

6.2.Programos licencija……………………………………………………………………………15

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………18

INFORMACIJOS ŠALTINIAI…………………………………………………………………19

ĮVADAS

Savo darbe aš rašysiu apie verslo ilgalaikį nematerialųjį įmonės turtą.. Kas priskiriama šiam turtui: patentas, licenzija, autorinės teisės, prekės ženklas, įmonės prestižas, kompiuterinės programos, plėtros darbai ir kt. Aš smulkiau aprašysiu apie patentą, autoriaus teises, licenziją, prekės ženklą, įmonės prestižą. Pasistengsiu kuo aiškiau ir trumpiau pateikti svarbiausią informaciją. Šį darbą rašysiu remdamasi internetine medžiaga, vadovėliais ir savo turimais užrašais.

1. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Įmonė savo veikloje gali disponuoti ne tik materialiuoju, bet ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu. Ilgalaikis turtas, kuris nėra fiziškai apčiuopiamas, o pagrįstas teisėmis ar privilegijomis, vadinamas ilgalaikiu nematerialiuoju turtu (INT). Nematerialusis turtas per tam tikrą laikotarpį įmonei padeda sukurti reikšmingus ir naudingus santykius bei ryšius su jos išorine aplinka.

Pagrindiniai INT požymiai yra šie:

 tikėtina, kad įmonė ateityje iš turto gaus ekonominės naudos;

 šis turtas neturi materialaus (daiktinio) turinio;

 turi vertę, kurios būtina išraiška – už tą turtą sumokėta kaina;

 suteikia jo savininkui tam tikras teises ir privilegijas;

 šis turtas naudojamas ilgą laiką (ilgiau nei vienerius metus).

Prie ilgalaikio nematerialiojo turto priskiriama:

 Teisė į išradimus (patentas). Patentas – išradėjui valstybės suteikiamos monopolinės teisės tam tikrą laiką naudotis savo išradimu (gaminti, parduoti, nuomoti ir kitais būdais gauti iš jo pelną).

 Autorių teisės – išimtinė teisė naudotis savo intelektualios veiklos produktu – knyga, muzikos kūriniu ar jo įrašu ir kt.

 Licencijos. Licencija – leidimas panaudoti verslo tikslams išradimą, naudingą modelį, prekės ženklą, gamybos paslaptį. Licencijos įgalina verslininkus palankiu būdu įteisinti patento naudojimą ir kontroliuoti santykius tarp įmonių.

 Prekės (firmos) ženklas.

 Plėtros darbai (pavyzdžiui, naujo modelio gaminių projektavimo, konstravimo ir išbandymo prieš pradedant gaminti išlaidos; įrankių pavyzdžių projektavimo pagal naujas technologijas išlaidos; naujų alternatyvių medžiagų, įrangos, produktų, procesų ar paslaugų projektavimo išlaidos
ir t. t.).

 Įmonės prestižas. Prestižas – skirtumas tam tikru laiku tarp įmonės rinkos vertės ir jos turto balansinės vertės. Pavyzdžiui, jei kita įmonė nori įsigyti šią įmonę, įmonės prestižas yra kaip priemoka, kurią pirkėjas pasirengęs sumokėti už įmonės prekybos sutartis, reputaciją, patyrimą, kvalifikuotus darbuotojus, valdymo privalumus. Prestižas atspindimas tik įmonės pirkimo ar pardavimo atveju. Atskirai prestižo nusipirkti neįmanoma – jį galima įgyti tik tuo atveju, kai nusiperkama veikianti įmonė, turinti gerą vardą, kartu ir prestižinę vertę.

 Kompiuterių programos ir kt.

2. Patentas

2.1. Patentas (lot. patere ‘atskleisti, pasakyti atvirai’) – valstybės išradėjui suteikiamos išskirtinės teisės į jo kūrinį.

Tai mainai tarp visuomenės ir išradėjo. Išradėjas atskleidžia išradimą, o visuomenė jam suteikia riboto laikotarpio monopolį („išskirtines teises“) komercinės naudos gavimui. Prieš keletą šimtmečių išradėjas turėjo slėpti idėją, norėdamas gauti ekonominės naudos. Pavyzdžiui, – jei kažkas sukūrė naują vaistą, jis niekada nepasakys kitiems, kaip jis tai padarė. Tokiu būdu, atsitikdavo taip, kad išradėjai nusinešdavo vertingas žinias su savimi į kapą.

Patentų sistemos paskirtis – skatinti informacijos skleidimą visuomenei, atlyginant išradėjams už jų pastangas. Visuomenė saugo išradėjo teises, o išradėjas atskleidžia išradimo smulkmenas. Mainais už išradimo paskelbimą, patento įstatymas suteikia išradėjui riboto laikotarpio monopolį naudotis išradimu. Tuo metu patento savininkas turi išskirtinę teisę į išradimą (šiuo metu tai yra 20 metų laikotarpis). Ribotas patento saugojimas atitinka visuomenės interesus ir skatina kuo greičiau realizuoti išradimus. Pasitelkiant patentą išradėjui atlyginama už sugaištą laiką, skatinami tyrimai. Praėjus tam laikui, išradimas priklauso visuomenei.

2.2. Patento registravimo procedūra

Pagrindinę patento registravimo procedūrą reguliuoja 1883 metų Paryžiaus pramoninės nuosavybės konvencija. Patentavimo procedūra buvo vis labiau standartizuojama įvairiose tarptautinėse patentų žinybose. Patento gavimas pakankamai ilgas ir sudėtingas verslas, kadangi išradimą aprašanti paraiška turi būti atidžiai patikrinama oficialiose patentų žinybose. Patentų paraiškų tikrinimo procedūra įvairiose šalyse skiriasi.

Patento pareiškėjas sudaro išradimo aprašymą. Pareiškėjui sudarant aprašymą, dažnai reikalinga patentų agento arba patikėtinio pagalba. Paprastai paraišką sudaro specialus prašymas, aprašymas, išradimo apibrėžtis, referatas, brėžiniai, schemos ir kita išradimą apibūdinanti medžiaga. Paraiška pateikiama patentų žinybai. Paraiškos padavimo data yra oficiali išradimo prioriteto data. Paraiškos ekspertizės procedūra įvairiose šalyse skirtinga.Pateiksime patentavimo procedūrą tarptautinėms (PCT) ir Europos (EPC) paraiškoms. Patentų žinybos atlieka preliminarią ekspertizę ir paiešką. Paraiška publikuojama kartu su paieškos ataskaita. Pareiškėjas sprendžia, ar reikia atlikti patentabilumo ekspertizę, t.y. ekspertizę iš esmės.Jei paraiška priimama, ji publikuojama dar kartą. Mokesčiai mokami kiekvienoje fazėje. Daugumoje nacionalinių patentų sistemų naujumo paieška ir ekspertizė iš esmės sudaro vieną fazę. Išradimo paraiška turi būti pateikiama į kiekvieną šalį, kurioje ruošiamasi apsaugoti išradimą. Šios paraiškos turi būti pateikiamos į kiekvieną šalį per 12 mėnesių nuo paraiškos prioriteto datos.

2.3. Patentai Lietuvoje

Pagal Lietuvos Respublikos Patentų įstatymą, patentas yra išradimų apsaugos forma. Lietuvoje patentus išduoda Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Patentų teisės normos yra skirtos pramonės intelektinės nuosavybės objektų apsaugai, pramoninei bei mokslinei nuosavybei apsaugoti. Pramoninės nuosavybės samprata pateikiama 1883 m. tarptautinėje Paryžiaus konvencijoje. Yra laikoma, kad pramoninę nuosavybę sudaro:

• išradimų patentai;

• naudingieji mokslai;

• pramoniniai pavyzdžiai;

• prekių bei paslaugų ženklai;

• firmų pavadinimai;

• kilmės šalys (geografinės nuorodos);

• apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos.

2.4. Patentų išdavimas

Patentų įteisinimo procedūra paprastai turi šiuos etapus:

1. Patentinio pareiškimo užpildymas (pildo pats išradėjas arba pareiškėjas).

2. Pareiškimo įforminimas (pasirašo išradėjas ar pareiškėjas), paprastai kartu pateikiamas ir prašymas.

3. Patentų biuras pateikia ankstesnių išradimų registre paieškos ataskaitą.

4. Publikavimas praėjus 18 mėnesių nuo anksčiausios prašymo užpildymo datos. JAV paraiškų teikėjai gali prašyti neviešinti, jei prašymas buvo užpildytas JAV teritorijoje.

5. Atliekama ekspertizė. Esant reikalui susisiekiama su pareiškėju pataisyti paraiškos formuluotes.

6. Patento išdavimas (jei atitinka patentabilumo kriterijus) ir publikavimas.

7. Prieštaravimo periodas, kurio metu bet kas (pvz., kitos kompanijos) gali ginčyti patento suteikimą. Tai netaikoma JAV, kur naudojamos kitos procedūros (perleidimas ir peržiūra). Keletoje šalių prieštaravimus galima pateikti prieš patento suteikimą.

Patentai išduodami pagal konkrečios valstybės įstatymų nuostatas, todėl patentui

suteikiamos teisės galioja tik konkrečios valstybės teritorijoje. Absoliučioje daugumoje valstybių šias teises gina civilinės teisės institutai, t.y. rūpinasi patys savininkai.

Patentų teisė, skirtingai nuo kitų intelektinės apsaugos metodų pasižymi tuo, jog:

1. teisinė apsauga yra trumpalaikė (palyginti su literatūros, muzikos ar kt.);

2. teisinė apsauga užtikrinama tik po to kai autoriai ar teisių perėmėjai savo nuosavybės objektą įtvirtina atitinkamoje žinyboje (dažniausiai patentų biure);

3. tam, kad galiotų apsauginiai dokumentai, jų savininkai privalo per visą galimą šių dokumentų galiojimo laiką mokėti mokesčius.

2.5. Patentabilumo kriterijai

Patentuojamas išradimas turi atitikti tam tikrus kriterijus. Beveik visose valstybėse patentabilumo kriterijai yra:

1. Naujumas

2. Neakivaizdumas (išradimo lygis)

3. Pramoninis pritaikomumas

Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje.

Naujumo kriterijus gali būti:

1. Vietinis/lokalus – išradimu pripažįstamas sprendimas, kuris yra naujas tik toje valstybėje. Naujas – jei jis iki prioriteto datos nebuvo viešai naudotas.

2. Santykinis/reliatyvus – tikrinamas pagal viešą paskelbimą ir naudojimą ne tik konkrečioje valstybėje, bet ir viešą paskelbimą užsienyje (taikoma JAV, Japonijoje).

3. Absoliutus – viešai paskelbiamas ir naudojamas ne tik konkrečioje valstybėje bet ir užsienyje (taikoma Anglijoje, Prancūzijoje).

Neakivaizdumo kriterijus reiškia, kad sprendimai turi skirtis nuo kito sprendimo gauto žinomais konstatavimo būdais ar gautas tos srities specialistams neįprastu būdu. Sprendimas turi būti aukštesnio lygio už ankstesnius. Išradimas yra išradimo lygio, jeigu jis nežinomas atitinkamos srities specialistui technikos lygiu [LRPat].

Pramoninis pritaikomumas – beveik visuose valstybėse reiškia, kad sukurtas sprendimas turi būti naudingesnis už analogiškus. Naudingumą reikalaujama įrodyti ar apibūdinti.

2.6. Išradimai

Taigi išradimas – vidutinio lygio specialistui neakivaizdus, naujas bet kokios problemos techninis sprendimas, kurį galima naudoti pramonėje ar kitose srityse. Daugelyje valstybių išradimais pripažįstami tik techniniai sprendimai, kiti sprendimai laikomi nepatentabiliais. Nepatentabiliais laikomi ir tie techniniai sprendimai, kurie prieštarauja įstatymams, papročiams ir pan. Yra šalių, kur nepatentabiliais laikomi gydymo diagnostikos būdai, selekcijos rezultatai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1529 žodžiai iš 4954 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.