Komercinės teisės subjektai
5 (100%) 1 vote

Komercinės teisės subjektai

KOMERCINĖS TEISĖS SUBJEKTAI

Komercinės teisės atribojimo kriterijus – reglamentuojamų santykių subjektų teisinis statusas.

Teisės subjektais apskritai vadinami žmonės (piliečiai) ir jų įsteigti organizaciniai dariniai. Teisės doktrinoje, norminiuose aktuose ir teisinėje praktikoje pirmieji vadinami fiziniais asmenimis, o kai kurie jų įsteigti organizaciniai dariniai – juridiniais asmenimis arba šio statuso neturinčiomis organizacijomis.

Iš kitų civilinės teisės subjektų komercinės teisės subjektai išsiskiria tuo, kad jiems įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė verstis komercine – ūkine veikla ir dalyvauti su ja susijusiuose teisiniuose santykiuose.

Komercinės teisės subjektai yra visi:

1.fiziniai asmenys

2.juridiniai asmenys,

kurie savo asmeniniu ar firmos vardu dalyvauja rinkos santykiuose su tiekėjais, pirkėjais, užsakovais ir kitais subjektais. Tokie asmenys visose valstybėse įteisinami (legalizuojami) registracine ar kitokia įstatymų nustatyta tvarka. Po įteisinimo jie įgyja komercinės teisės subjekto teisinį statusą ir kartu teisę dalyvauti materialinių vertybių gamyboje ir/ar prekių bei paslaugų apyvartoje.

Pagrindiniai kriterijai, skiriantys komercinės teisės subjektą nuo kitokio teisės subjekto taip pat turinčio teisę sudaryti teisinius sandorius ir juridinę prievolę atsakyti už savo įsipareigojimus savo turtu, yra šie:

1. komercinės teisės subjekto veikla (gamyba, prekyba, paslaugų teikimas, darbų atlikimas ir kt.) turi būti atskirai įteisinta;

2. šią veiklą komercinės teisės subjektas atlieka savo vardu, tuo tarpu kai kiti asmenys komercines operacijas gali atlikti ir kito vardu;

3. savo veiklą komercinės teisės subjektas plėtoja profesiniu pagrindu (kaip nuolatinį ar pagrindinį verslą);

4. šia savo veikla komercinės teisės subjektas siekia pelno (materialinės naudos).

Apibendrinant išvardintus požymius, darytina išvada, kad komercinės teisės subjektas (verslininkas, komersantas) yra fizinis ar juridinis asmuo, legaliai profesiniu pagrindu praktikuojantis gamybinę, paslaugų teikimo ar kitokią komercinę – ūkinę veiklą, siekiant iš jos pelno ar kitokios materialinės naudos ir tuo tikslu sudarantis savo vardu komercinius (t.y.pelno siekiančius) sandorius.

Visų komercinės teisės subjektų komercinis – ūkinis subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas) atsiskleidžia per jiems tenkančias tam tikras teises ir pareigas.

Komercinės teisės subjektai klasifikuojami į:

1. Viešosios teisės

2. Privatinės teisės

Viešajai teisei būdinga tai, kad jos teisės normos reguliuoja pavaldumu grindžiamus santykius, kurių bent viena šalis yra valstybė, jos institucija ar pareigūnas.

Privatinės teisės normos reguliuoja iš esmės santykius, kurie grindžiami lygybės principu, o jiems reguliuoti taikomas dispozityvinis metodas.

Viešosios teisės ir privatinės teisės subjektai atskiriami vienas nuo kito iš esmės pagal akto (dokumento), kurio pagrindu jie steigiami ir kuriame užfiksuota steigėjo valia, prigimtį.

Viešosios teisės subjektai steigiami valstybės organo priimto akto: įstatymo, Vyriausybės, ministro, savivaldybės ar kitokio viešosios prigimties akto pagrindu. Jame nustatomos jo teisnumo bei veiksnumo ribos, bendrojo pobūdžio tikslai ir uždaviniai.

Privatinės teisės subjektai steigiami privačių fizinių asmenų ar jų grupių iniciatyva ir jų privataus steigiamojo akto (sutarties, įstatų) pagrindu.

Fiziniai asmenys

Juridiniai asmenys

Fiziniai asmenys:

Fiziniai asmenys yra natūralūs asmenys, t.y. žmonės. Jie gali turėti civilines teises ir pareigas nuo gimimo iki mirties. Pagal priklausomybę tam tikrai valstybei fiziniai asmenys skirstomi į:

1. Piliečius – fizinius asmenis, turinčius Lietuvos Respublikos pilietybę;

2. Užsieniečius – fizinius asmenis, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

Pagal galėjimo įgyti teises laipsnį fiziniai asmenys skirstomi į:

1. Visiškai veiksnius – tai fiziniai asmenys, sulaukę pilnametystės; fiziniai asmenys, įstatymų nustatytais atvejais sudarę santuoką anksčiau negu jiems sueis 18 metų; nepilnamečiai fiziniai asmenys, teismo tvarka pripažinti visiškai veiksniais (emancipuoti);

2. Turinčius dalinį veiksnumą – nepilnamečiai fiziniai asmenys nuo 14 iki 18 metų bei fiziniai asmenys, kurių civilinis veiksnumas apribotas teismo tvarka;

3. Neveiksnius – nepilnamečiai fiziniai asmenys iki 14 metų bei fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo samprata

Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys

1. Fiziniai asmenys vadovaujantis įstatymais gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą, teisę verstis ūkine komercine veikla, steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis,

paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines neturtines teises.

2. Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi
ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.

3. Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas, turintis teisinį interesą asmuo, bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo atsiradimas ir išnykimas

Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus.

Fizinių asmenų civilinis veiksnumas

1. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.

2. Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja.

Neleistinumas apriboti fizinių asmenų civilinį teisnumą ar veiksnumą įstatymuose nenumatytais pagrindais

1. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.

2. Sandoriai, valstybės ar savivaldybių institucijų ir pareigūnų aktai, kuriais apribojamas civilinis teisnumas ar veiksnumas, negalioja, išskyrus atvejus, kai tokius sandorius ar aktus leidžia įstatymai.

2.Juridinių asmenų sąvoka, samprata,

Pradedant kalbėti apie juridinius asmenys, reikėtu aptarti, kas gi yra juridiniai asmenys.

CK-se pateiktas juridinio asmens apibrėžimas (CK 2.33 str.).

Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teisės bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Prie juridinių asmenų priskiriamos įvairios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, valstybinės įstaigos ir įmonės, visuomeninės organizacijos ir pan. Pagal naują Civilinį kodeksą juridiniai asmenys, kurie buvo įsteigti ir įregistruoti iki įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui (įsigaliojo 2001, liepos 1diena) laikomi ir toliau juridiniais asmenimis. Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kurios buvo įsteigtos ir įregistruotos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, laikomos neribotos atsakomybės juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo.

Juridinio asmens požymiai gali būti:

1. pirminiai ir

2. išvestiniai.

Pirminiai požymiai apibrėžia juridinį asmenį. Juridinio asmens pirminiai požymiai yra organizacinis vieningumas, civilinis veiksnumas, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas.

Išvestiniai požymiai papildo, detalizuoja pirminius juridinio asmens požymius. Išvestinių požymių raiška gali būti įvairi – tai priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos. Išvestinis juridinio asmens požymis yra ir atskiras juridinio asmens turtas. Jis leidžia juridiniam asmeniui įgyvendinti tikslus, kuriems jis yra įsteigtas.

CK 2.59 straipsnyje yra užslėpta uždara juridinių asmenų sistema, įtvirtinta Lietuvoje “juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka”, t.y. juridinis asmuo gali atsirasti tik tuomet, kai tai apibrėžta įstatymu, savo laisva valia įkurti betkokį juridinį asmenį negalima. Išlyga – kvazi juridiniai asmenys – advokatų kontora, įsteigta partnerystės pagrindu.

Ne mažiau svarbus yra juridinio asmens teisinis statusas – apibūdinama tam tikra būklė, kuri nesusiję su pagrindine veikla – pvz. likviduojama, bankrutuojanti, reorganizuojama ir šis statusas turi būti nurodytas registre firminiuose blankuose).

Civilinis veiksnumas – tai galėjimas savo veiksmais įgyti ir įgyvendinti tokias teises bei savo veiksmais susikurti pareigas ir jas vykdyti (CK 2.5 str.).

Civilinis teisnumas – tai galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų numatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.1 str.).

Skirtingai nei fizinių asmenų, juridinių asmenų veiksnumas ir teisnumas atsiranda tuo pačiu metu, įsteigus juridinį asmenį.

Be civilinio veiksnumo ir civilinio teisnumo yra dar civilinis procesinis veiksnumas, leidžiantis įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (CPK 32-33 str.) ir civilinis procesinis teisnumas, suteikiantis galėjimą turėti civilines teisės ir pareigas.

Kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį galima būtų atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridiniai asmenys neturi teisės naudotis svetimu firmos vardu. Firmos vardas individualizuoja juridinį asmenį, leidžia jį išskirti iš kitų juridinių asmenų.

Juridinio asmens steigėjai – asmenys, sudarantys steigimo sutartį arba steigimo aktą arba teisės aktas, jeigu jį steigia viešas asmuo. Steigėjas, įregistravus juridinį asmenį, tampa juridinio asmens dalyviu – akcininku, pajininku, profsąjungos nariu ir pan.

Juridinio

dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.

Steigimo dokumentai pirmiausia reiškia įstatus, steigimo sandorį, po to finansinius dokumentus.

Juridinio asmens steigimo dokumentai – veiklos dokumentai

1.įstatai arba

2.steigimo sandoris arba

3.bendrieji nuostatai.

Steigimo dokumentų turinį reglamentuoja:

1.CK 2.47 str.

2.Atskiros juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai

3.Dalyviai

Juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes.

Filialai – tai struktūriniai juridinio asmens padaliniai, kurie atlieka juridinio asmens funkcijas kitoje vietoje. Už filialo sudarytus sandorius atsakingas juridinis asmuo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1581 žodžiai iš 5225 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.