Komercinės teisės subjektai
5 (100%) 1 vote

Komercinės teisės subjektai

1121314151

KOMERCINĖS TEISĖS SUBJEKTAI

Komercinės teisės atribojimo kriterijus – reglamentuojamų santykių subjektų teisinis statusas.

Teisės subjektais apskritai vadinami žmonės (piliečiai) ir jų įsteigti organizaciniai dariniai. Teisės doktrinoje, norminiuose aktuose ir teisinėje praktikoje pirmieji vadinami fiziniais asmenimis, o kai kurie jų įsteigti organizaciniai dariniai – juridiniais asmenimis arba šio statuso neturinčiomis organizacijomis.

Iš kitų civilinės teisės subjektų komercinės teisės subjektai išsiskiria tuo, kad jiems įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė verstis komercine – ūkine veikla ir dalyvauti su ja susijusiuose teisiniuose santykiuose.

Komercinės teisės subjektai yra visi:

1.fiziniai asmenys

2.juridiniai asmenys,

kurie savo asmeniniu ar firmos vardu dalyvauja rinkos santykiuose su tiekėjais, pirkėjais, užsakovais ir kitais subjektais. Tokie asmenys visose valstybėse įteisinami (legalizuojami) registracine ar kitokia įstatymų nustatyta tvarka. Po įteisinimo jie įgyja komercinės teisės subjekto teisinį statusą ir kartu teisę dalyvauti materialinių vertybių gamyboje ir/ar prekių bei paslaugų apyvartoje.

Pagrindiniai kriterijai, skiriantys komercinės teisės subjektą nuo kitokio teisės subjekto taip pat turinčio teisę sudaryti teisinius sandorius ir juridinę prievolę atsakyti už savo įsipareigojimus savo turtu, yra šie:

1. komercinės teisės subjekto veikla (gamyba, prekyba, paslaugų teikimas, darbų atlikimas ir kt.) turi būti atskirai įteisinta;

2. šią veiklą komercinės teisės subjektas atlieka savo vardu, tuo tarpu kai kiti asmenys komercines operacijas gali atlikti ir kito vardu;

3. savo veiklą komercinės teisės subjektas plėtoja profesiniu pagrindu (kaip nuolatinį ar pagrindinį verslą);

4. šia savo veikla komercinės teisės subjektas siekia pelno (materialinės naudos).

Apibendrinant išvardintus požymius, darytina išvada, kad komercinės teisės subjektas (verslininkas, komersantas) yra fizinis ar juridinis asmuo, legaliai profesiniu pagrindu praktikuojantis gamybinę, paslaugų teikimo ar kitokią komercinę – ūkinę veiklą, siekiant iš jos pelno ar kitokios materialinės naudos ir tuo tikslu sudarantis savo vardu komercinius (t.y.pelno siekiančius) sandorius.

Visų komercinės teisės subjektų komercinis – ūkinis subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas) atsiskleidžia per jiems tenkančias tam tikras teises ir pareigas.

Komercinės teisės subjektai klasifikuojami į:

1. Viešosios teisės

2. Privatinės teisės

Viešajai teisei būdinga tai, kad jos teisės normos reguliuoja pavaldumu grindžiamus santykius, kurių bent viena šalis yra valstybė, jos institucija ar pareigūnas.

Privatinės teisės normos reguliuoja iš esmės santykius, kurie grindžiami lygybės principu, o jiems reguliuoti taikomas dispozityvinis metodas.

Viešosios teisės ir privatinės teisės subjektai atskiriami vienas nuo kito iš esmės pagal akto (dokumento), kurio pagrindu jie steigiami ir kuriame užfiksuota steigėjo valia, prigimtį.

Viešosios teisės subjektai steigiami valstybės organo priimto akto: įstatymo, Vyriausybės, ministro, savivaldybės ar kitokio viešosios prigimties akto pagrindu. Jame nustatomos jo teisnumo bei veiksnumo ribos, bendrojo pobūdžio tikslai ir uždaviniai.

Privatinės teisės subjektai steigiami privačių fizinių asmenų ar jų grupių iniciatyva ir jų privataus steigiamojo akto (sutarties, įstatų) pagrindu.

Fiziniai asmenys

Juridiniai asmenys

Fiziniai asmenys:

Fiziniai asmenys yra natūralūs asmenys, t.y. žmonės. Jie gali turėti civilines teises ir pareigas nuo gimimo iki mirties. Pagal priklausomybę tam tikrai valstybei fiziniai asmenys skirstomi į:

1. Piliečius – fizinius asmenis, turinčius Lietuvos Respublikos pilietybę;

2. Užsieniečius – fizinius asmenis, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

Pagal galėjimo įgyti teises laipsnį fiziniai asmenys skirstomi į:

1. Visiškai veiksnius – tai fiziniai asmenys, sulaukę pilnametystės; fiziniai asmenys, įstatymų nustatytais atvejais sudarę santuoką anksčiau negu jiems sueis 18 metų; nepilnamečiai fiziniai asmenys, teismo tvarka pripažinti visiškai veiksniais (emancipuoti);

2. Turinčius dalinį veiksnumą – nepilnamečiai fiziniai asmenys nuo 14 iki 18 metų bei fiziniai asmenys, kurių civilinis veiksnumas apribotas teismo tvarka;

3. Neveiksnius – nepilnamečiai fiziniai asmenys iki 14 metų bei fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo samprata

Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys

1. Fiziniai asmenys vadovaujantis įstatymais gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą, teisę verstis ūkine komercine veikla, steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis,

paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines neturtines teises.

2. Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi
ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.

3. Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas, turintis teisinį interesą asmuo, bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo atsiradimas ir išnykimas

Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus.

Fizinių asmenų civilinis veiksnumas

1. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.

2. Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja.

Neleistinumas apriboti fizinių asmenų civilinį teisnumą ar veiksnumą įstatymuose nenumatytais pagrindais

1. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.

2. Sandoriai, valstybės ar savivaldybių institucijų ir pareigūnų aktai, kuriais apribojamas civilinis teisnumas ar veiksnumas, negalioja, išskyrus atvejus, kai tokius sandorius ar aktus leidžia įstatymai.

2.Juridinių asmenų sąvoka, samprata,

Pradedant kalbėti apie juridinius asmenys, reikėtu aptarti, kas gi yra juridiniai asmenys.

CK-se pateiktas juridinio asmens apibrėžimas (CK 2.33 str.).

Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teisės bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Prie juridinių asmenų priskiriamos įvairios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, valstybinės įstaigos ir įmonės, visuomeninės organizacijos ir pan. Pagal naują Civilinį kodeksą juridiniai asmenys, kurie buvo įsteigti ir įregistruoti iki įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui (įsigaliojo 2001, liepos 1diena) laikomi ir toliau juridiniais asmenimis. Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kurios buvo įsteigtos ir įregistruotos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, laikomos neribotos atsakomybės juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo.

Juridinio asmens požymiai gali būti:

1. pirminiai ir

2. išvestiniai.

Pirminiai požymiai apibrėžia juridinį asmenį. Juridinio asmens pirminiai požymiai yra organizacinis vieningumas, civilinis veiksnumas, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas.

Išvestiniai požymiai papildo, detalizuoja pirminius juridinio asmens požymius. Išvestinių požymių raiška gali būti įvairi – tai priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos. Išvestinis juridinio asmens požymis yra ir atskiras juridinio asmens turtas. Jis leidžia juridiniam asmeniui įgyvendinti tikslus, kuriems jis yra įsteigtas.

CK 2.59 straipsnyje yra užslėpta uždara juridinių asmenų sistema, įtvirtinta Lietuvoje “juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka”, t.y. juridinis asmuo gali atsirasti tik tuomet, kai tai apibrėžta įstatymu, savo laisva valia įkurti betkokį juridinį asmenį negalima. Išlyga – kvazi juridiniai asmenys – advokatų kontora, įsteigta partnerystės pagrindu.

Ne mažiau svarbus yra juridinio asmens teisinis statusas – apibūdinama tam tikra būklė, kuri nesusiję su pagrindine veikla – pvz. likviduojama, bankrutuojanti, reorganizuojama ir šis statusas turi būti nurodytas registre firminiuose blankuose).

Civilinis veiksnumas – tai galėjimas savo veiksmais įgyti ir įgyvendinti tokias teises bei savo veiksmais susikurti pareigas ir jas vykdyti (CK 2.5 str.).

Civilinis teisnumas – tai galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų numatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.1 str.).

Skirtingai nei fizinių asmenų, juridinių asmenų veiksnumas ir teisnumas atsiranda tuo pačiu metu, įsteigus juridinį asmenį.

Be civilinio veiksnumo ir civilinio teisnumo yra dar civilinis procesinis veiksnumas, leidžiantis įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (CPK 32-33 str.) ir civilinis procesinis teisnumas, suteikiantis galėjimą turėti civilines teisės ir pareigas.

Kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį galima būtų atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridiniai asmenys neturi teisės naudotis svetimu firmos vardu. Firmos vardas individualizuoja juridinį asmenį, leidžia jį išskirti iš kitų juridinių asmenų.

Juridinio asmens steigėjai – asmenys, sudarantys steigimo sutartį arba steigimo aktą arba teisės aktas, jeigu jį steigia viešas asmuo. Steigėjas, įregistravus juridinį asmenį, tampa juridinio asmens dalyviu – akcininku, pajininku, profsąjungos nariu ir pan.

Juridinio

dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.

Steigimo dokumentai pirmiausia reiškia įstatus, steigimo sandorį, po to finansinius dokumentus.

Juridinio asmens steigimo dokumentai – veiklos dokumentai

1.įstatai arba

2.steigimo sandoris arba

3.bendrieji nuostatai.

Steigimo dokumentų turinį reglamentuoja:

1.CK 2.47 str.

2.Atskiros juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai

3.Dalyviai

Juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes.

Filialai – tai struktūriniai juridinio asmens padaliniai, kurie atlieka juridinio asmens funkcijas kitoje vietoje. Už filialo sudarytus sandorius atsakingas juridinis asmuo.

Atstovybės tai pat steigiamos ne juridinio asmens buvimo vietoje. Jos juridinio asmens vardu atlieka atskirus teisinius veiksmus, tokius kaip: sutarčių sudarymas, atsiskaitymas ir pan. Filialai ir atstovybės yra juridinio asmens padaliniai.

Juridinių asmenų rūšys

Juridiniu asmeniu gali vadintis tik tas susivienijimas ar organizacija, kuri turi visus juridinio asmens požymius.

Juridiniai asmenys gali būti skirstomi (klasifikuojami) remiantis įvairiais kriterijais : – pagal veiklos pobūdį jie gali būti skirstomi į įmones, įstaigas ir organizacijas:

Įmonė – tai susivienijimas, užsiimantis ūkine komercine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos, jos steigėjams.

Įstaiga – yra susivienijimas, vykdantis įstatymu nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, švietimo mokslo, kultūros, sporto ar kituose panašiuose srityse, kurio tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, pvz., viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga ir kt.

Organizacija – yra bet kuris kitas susivienijimas, skirtas jį sudariusių narių poreikiams tenkinti ir tikslams įgyvendinti (visuomeninė organizacija, politinė partija ir pan.).

Kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti civilinį teisnumą ir civilinį veiksnumą.

– pagal veiklos sritį į juridinius asmenis,užsiimančius komercinę, ūkine, kultūrine, socialine, sportine mokslo ir kitokia veiklą;

– pagal turtinės atsakomybės apimtį – į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenys;

Atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles tenkant ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams, juridinis asmuo vadinamas neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. Prie jų priskiriamos individualios įmonės, ūkinės bendrijos. Neribotos civilinės atsakomybės asmenimis nebus vadinami asmenys, kurių dalyviai atsako dėl to, kad šitaip yra numatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose.

– pagal steigimo būdą – į egzistuojančius (pvz. KT, teismai ir kt.), steigiamus teisės aktu, registruojamus, egzistuojančius atsiradus tam tikrom aplinkybėm ir kt.

– pagal teisines formas (individuali įmonė, akcinė bendrovė, uždara akcinė bendrovė, viešoji įstaiga, asociacija ir t.t.)

Nauja CK-se 2.34 str. juridinių asmenų skirstymas į viešuosius ir privačiuosius yra vienas iš skirstymo būdų, turinčių reikšmę kaip kurioms juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Du dalykai svarbūs šiai kvalifikacijai: 1. specialus teisnumas (ultra vires principas taikomas viešajam juridiniam asmeniui); 2.kompetencija (sandoris dudarytas vadovo, viršijus juridinio asmens įgaliojimą arba be jo – sandoris niekinis).

Viešieji ir privatieji asmenys

1. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).

2. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Viešieji juridiniai asmenys

Viešieji juridiniai asmenys steigiami kompetentingos valstybės institucijos akto pagrindu. Tai gali būti įstatymas,Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministro, savivaldybės aktas įsteigti atitinkamą juridinį asmenį. Toks steigimo aktas ir atitinkami įstatymai nulemia viešojo juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą, jo organizacinę struktūra.

Viešieji juridiniai asmenys turi valdinius įgalinimus, tačiau civiliniuose teisiniuose santykių dalyvauja kaip lygiateisiški civilinės teisės subjektai. Jie negali kitų asmenų priversti su jais sudaryti sandorių, pasinaudodami valdiniais įgalinimais kitai sutarties šaliai primesti savo sąlygų. pvz. Lietuvoje teismas savo sprendimais kartais įpareigoja ginčo šalis arba vieną iš šalių sudaryti sutartį. Tai ydinga praktika. Visi sandoriai turi būti sudaromi laisva šalių valia.

Viešosios teisės juridinių asmenų materialinę bazę sudaro valstybei arba savivaldybei nuosavybes teise priklausantis turtas, kurį šie juridiniai asmenys valdo, naudoja ir disponuoja jį patikėjimo teise. Viešieji juridiniai asmenys nesiekia naudos sau, jų tikslas – tenkinti
viešuosius interesus. Viešiesiems juridiniams asmenims būdingas specialusis teisnumas.Sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens organai pažeisdami savo kompetenciją, nusikelia prievolių juridiniam asmeniui (CK 2.84 str.), viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, negali būti pertvarkytas į privatųjį juridinį asmenį.

Viešojo juridinio asmens steigėjas negauna jokios materialios naudos iš jo įsteigto juridinio asmens. Materialioji nauda gali pasireikšti nebūtinai pinigine forma. Tai gali būti paslaugų teikimas.Viešojo juridinio asmens dalyvis ar valdymo organų narys gali pirkti ar gauti paslaugas iš viešojo juridinio asmens, tačiau tik vienodais pagrindais ir tik teisingai atlygindamas arba kompensuodamas ją įnašais į turtą.viešasis juridinis asmuo gali turėti ir siekti pelno, bet viešojo juridinio asmens dalyvis negali gauti pelno dalies, jeigu viešojo juridinio asmens veikla pelninga, negali gauti likviduojamo viešojo juridinio asmens turto dalies, viršijančios dalyvio įnašus į turtą. Viešojo juridinio asmens dalyviui, jei tai valstybė ar savivaldybė, tenkanti turto dalis likvidavimo atveju gali atitekti visa. Turto panaudojimo klausimas turi būti sprendžiamas formuojant ir tvirtinant valstybės ar savivaldybės biudžetą.

Valstybė ir savivaldybė, kaip juridiniai asmenys, priskiriamos prie viešųjų juridinių asmenų, t.y. valstybė gali įgyti tik tokias civilines teises ir prisiimti tik tokias civilines pareigas, kurios neprieštarauja LR Konstitucijai,o savivaldybės – tokias, kurios neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems įstatymams.

Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teisės, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.

Prie viešųjų juridinių asmenų taip pat priskiriamos valstybės įmonės, biudžetinės įstaigos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, politinės partijos, profesinės sąjungos ir panašiai. Įstatymai, reglamentuojantis konkrečias juridinių asmenų teisinęs formas, gali nustatyti viešųjų juridinių asmenų veiklos ypatumus tiek, kiek leidžia Civilinis kodeksas. Reglamentuojant viešųjų juridinių asmenų veiklą būtina atsižvelgti į jos ypatybes ir tinkamai detalizuoti teisės aktuose. Ta pati teisinė forma, neatsižvelgiant į ypatybes, neturėtų būti taikoma ir viešajam, ir privačiajam juridiniam asmeniui.

Valstybės ir savivaldybės įmonės kaip viešieji juridiniai asmenys

Valstybė ir savivaldybės

1. Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių buvimą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra juridiniai asmenys įstatymų nustatytais atvejais. Valstybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.

Savivaldybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2647 žodžiai iš 5225 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.