Konstitucinė teisė ir kitos teisės šakos labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Konstitucinė teisė ir kitos teisės šakos labaratorinis

1121

ĮVADAS

Visos teisės šakos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Tačiau svarbiausioji kiekvienos šalies teisės šaka yra konstitucinė teisė, kai kur dar vadinama valstybinė teisė.

Konstitucinė teisė laikoma svarbiausiąja teisės šaka todėl, kad jos normos įtvirtina valstybės politinius, socialinius, ekonominius ir administracinės teritorinės santvarkos pagrindus, valstybinės valdžios institucijų organizavimo principus ir funkcionavimo tvarką, valstybinės valdžios įgyvendinimo mechanizmą, teisinę piliečių padėtį ir santykius tarp valstybės, visuomenės ir piliečių. Kitaip tariant, ji labiausiai įtakuoja visoms kitoms teisės šakoms. Bet konstitucija gali būti teisinio gyvenimo centras tik tuo atveju, kar ir civilinės, baudžiamosios, darbo, finansų, proceso ir kitų teisės sričių mokslininkai supras jos reikšmę. Žemiau, kaip pavyzdį, nurodysiu 4-5 tokius atvejus.

KONSTITUCIJOS SAMPRATA

Iš pradžių reikia pasakyti keletą žodžių apie konstituciją ir konstitucinę teisę apskritai. Konstitucija apima ir esamybę, ir privalomybę. Konstitucionalizme ryški ir politologinė dimensija, kur kalbama apie esamybę. Todėl apima abu. Teisininkui-tai, kas turėtų būti; politologui-kaip veikia konkrečioje šalyje.Taigi čia atsiranda skirtumas tarp faktinės ir juridinės konstitucijos. Riomeriui konstitucija yra gyva ir nuolat besikeičianti. Arba jos koegzistuoja, vienu metu labiau vadovaujantis faktine, kitu-formaliąja konstitucija.

Lane rašo apie 2 konstitucijos sąvokas (prasmes):

1. Konstitucija-dokumentas, nustatantis valstybės funkcionavimo pagrindus; bet yra valstybių, kurios jo neturi (Saudo Arabija) arba turi išskaidytą konstituciją (Švedija, Anglija). Ne tik rašytinis dokumentas, bet ir papročiai, tradicijos. Galim prieštarauti teiginiui, kad konstitucija yra pagrindinis įstatymas, nes juo gali būti ir konstitucija plius sutartys, aktai ir pan.

2. Konstitucija-faktinis režimas tam tikroj valstybėj. Tarp faktinės ir juridinės konstitucijos visada yra skirtumas, nes faktinė visada yra besikeičianti. Juridinė visada gražesnė nei faktinė konstitucija. Tačiau ne visais atvejais, nes diktatoriai karstais nevengia net pačias bjauriausias nuostatas įtvirtinti konstitucijoje. Leninas sakė, kad faktinė konstitucija visuomet yra iškraipyta. Gali būti, kad faktinė konstitucija bus demokratiškesnė nei juridinė (pvz. SSRS žlugimo pradžioje). Juridinė-normos ir principai, faktinė tokia, kurioje šios normos adekvačiai ar ne adekvačiai realizuojamos. Jei atotrūkis tarp šių konstitucijų labai didelis, kabame apie fiktyvinę (fasadinę) konstituciją.

Bendriausias apibrėžimas: konstitucija – valdymo aktas, nustatantis valdymo tvarką.

KONSTITUCIJOS TAIKYMO PROBLEMA

Konstitucija gali būti taikoma tiesiogiai ir netiesiogiai (per kitus aktus), kai nuostata tokia bendra, kad ji neveikia, kol nėra susmulkinama kitais aktais (tokių nuostatų buvo SSRS-referendumas). Tiesioginio taikymo pranašumas-kiekvienas gali ginti savo teises, remdamasis konstitucija. Daugelis konstitucijos nuostatų-abstrakčios, jas reikia sukonkretinti. Vis labiau įsigali tendencija, kad konstitucijos yra tiesiogiai taikomos. Lietuvos konstitucija šiuo atžvilgiu pakankamai subalansuota-pvz. nusakomi Seimo principai, o detalizuojama jau seimo statutu.

KONSTITUCINĖS TEISĖS REGULIAVIMO SRITYS

Konstitucijos ir konstitucinės teisės veiklos šiuo atveju sutampa.

Lyginant su “kitomis” teisės šakomis, konstitucinė teisė apibūdinama kaip mažiau konkreti. Tačiau ji yra virš kitos teisės, tai ji turi nustatyti tik pagrindus. Kai kur konstitucijos reguliavimas yra toks bendras, kad gali kilti abejonių dėl reguliavimo turinio. Ne visų valstybių konstitucijos vienodai reguliuoja tuos pačius santykius ir net ne visus tuos pačius santykius.

Konstitucinio reguliavimo sritys:

1. Žmogaus teisės (Buvo konstitucijų, kuriose žmogaus teisų nėra, tačiau dabar tokių mažai)

2. Rinkimų sistema

3. Valstybės organų veikla

4. Savivalda

5. Teisingumo vykdymas (teismai)

6. Užsienio politika

KONSTITUCIJOS ĮTAKA TEISĖS DOKTRINOS RAIDAI IR TEISĖKŪRAI

Pirmiausia apžvelgsime konstitucijos įtaką teisės doktrinos (ją suprantant kaip vyraujančias šalyje teisės idėjas, teorijas, koncepcijas) raidai. Pati konstitucija yra teisinės minties kūrinys, tam tikrų teisinių vertybių išraiška. Jos normos ir principai, jų taikymo praktika daro įtaką teisės mokslui, skatina tyrinėjimus ar net tam tikra linkme juos nukreipia.

Konstitucijos, svarbiausio teisės šaltinio, įtaka jaučiama visoje teisės sistemoje, visose teisinio reguliavimo srityse. Visi teisekūros subjektai privalo laikytis konstitucinio imperatyvo: negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 d.). Koks modernios Konstitucijos poveikis teisėkūros procesui? Ar galima kalbėti apie akivaizdžią jos konstitucionalizacijos tendenciją?

Konstitucijos poveikį teisėkūrai galima tyrinėti įvairiais aspektais. Konstitucijoje nustatytos valstybės valdžios institucijų kompetencijos ribos, taip pat ir šių institucijų teisėkūros galimybės. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 2 p. Seimas leidžia įstatymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 str. 1 d. Nustatyta, kad Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia priimdama
nutarimus.

KONSTITUCINĖ TEISĖ IR VALSTYBINĖ TEISĖ

Šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai. Mokslui ir disciplinai apibūdinti vartojama ne tik konstitucinės, valstybinės teisės, bet ir viešosios bei konstitucinės teisės ir politiniai institutai. Šie terminai prigijo priklausomai nuo istorinių aplinkybių. Paskutinis terminas atspindi sąsają tarp politikos mokslų ir teisės.

Sovietmetį nuo vartotos valstybinės teisės pereita prie konstitucinės. Tradiciškai konstitucinė suprantama kaip teisės šaka, reguliuojanti visas kitas. Hayek konstitucinė teisė – visos teisės pagrindas. Tai atskira teisės šaka-valstybinė teisė (taigi matyt siūlo 2 dimensijas), reguliuojanti santykius, kurių nereguliuoja kitos šakos. Valstybinė teisė-“institucinė teisė”: ji reguliuoja santykius, susijusius su valstybės institucijų kūrimu, formavimu, su valstybės teritoriniu sutvarkymu. Tačiau jei taip, tai į institucinę teisę nepakliūna pilietybės santykiai, dėl to institucinės teisės sąvoka nėra labai tiksli. Apie konstitucinę teisę galima kalbėti plačiąja (konstitucinė teisė plius žemesnės galios valstybiniai aktai), siaurąją-konstitucinė teisė.

Esmė, kad konstitucinė teisė skiriasi nuo kitų teisės šakų ne horizontaliai, o vertikaliai-yra virš kitų. Apie tų pačių santykių reguliavimą bus galima kalbėti konstituciniu ir teisminiu lygmenimis. Konstitucijos kaip šaltinio paskirtis yra būti virš visų teisės aktų…

Konstitucinė teisė kaip teisės sritis neturi kito šaltinio kaip tik konstituciją. Įstatymai, poįstatyminiai aktai šį principo negali būti laikomi konstitucine teise, nes pagal juos niekas netikrinama. Lietuvoje yra tradicija konstituciją aiškinti įstatymais. Konstitucinė teisė nėra teisės šaka, ji yra šakų pagrindas.

KONSTITUCINĖ TEISĖ IR TARPTAUTINĖ TEISE

Šiuo metu Europoje bene labiausiai yra paplitusi vadinamoji paralelinė tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema, kuri grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys transformuojamos šalies teisės sistemoje (inkorporuojamos į ją). Toks tarptautinių sutarčių vykdymo būdas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra ypatingas tarptautinės teises šaltinis, kurio tikslas kitoks nei daugumos tarptautinės teisės aktų. Šis tikslas yra visuotinis – ginti fizinius asmenis nuo šalių tam tikrų valdžios organų neteisingų veiksmų. Šiuo, tai yra tikslo, požiūriu Konvencija atlieka tokią pat funkciją kaip ir konstitucinės žmogaus teisių garantijos, nes Konstitucija įtvirtina šias garantijas šalyje, o Konvencija – tarptautiniu lygiu. Kaip tik dėl to labai svarbu įvertinti ir nustatyti Konvencijos ir Konstitucijos santykį.

Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir jos tarptautinės sutartys (šiuo atveju – Konvencija). Priešingu atveju Lietuvos Respublika negalėtų užtikrinti Konvencijoje pripažįstamų teisių ir laisvių teisinės gynybos, kas yra numatyta jos 13 straipsnyje, sudarančiame Konvencijos nuostatų įgyvendinimo kiekvienos valstybės vidaus teisinėje sistemoje pagrindą. O Konstitucijos 138 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta: “Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis”. Tačiau Konvencija, kaip ir kitos tarptautinės sutartys, atskirose teisinės veiklos srityse taikomos nevienodai. Konkrečius jų taikymo būdus ir formas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

KONSTITUCINĖ TEISĖ IR CIVILINĖ TEISĖ

Nagrinėdami civilinio proceso kursui skirtą veikalą, pastebėsime, kad teisės šakos ir konstitucinės teisės ryšys atskleidžiamas ir aptariant bendruosius civilinio proceso klausimus, ir gilinantis į konkrečias problemas. Pažymima, kad “…konstitucinės teisės normos įtvirtina daugumą civilinio proceso teisės principų (Konstitucijos 30, 109, 110, 114, 117 straipsniai)”. Konstitucijos kaip teisės šaltinio vaidmuo itin svarbus 6 str., įtvirtinančiu tiesioginio Konstitucijos taikymo principą. Šis principas labai reikšmingas sprendžiant civilines bylas, nes teismas gali užpildyti teisės spragą ar išspręsti kolizinį klausimą tiesiogiai vadovaudamasis Konstitucija. Neretai nagrinėjamame Civilinio proceso kurse konstitucinis reguliavimas atskleidžiamas pasinaudojant konstitucinės kontrolės institucijos sprendimų analize.

KONSTITUCINĖ TEISĖ IR POLITINIS PROCESAS

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1370 žodžiai iš 2718 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.