Kova su skurdu ir darbo srities teisės
5 (100%) 1 vote

Kova su skurdu ir darbo srities teisės

11

Reikšminga yra pažvelgti į iššūkį sumažinimui ir galutiniam skurdo panaikinimui iniciatyvos, sukurti vyrams ir moterims žmoniškas darbo vietas, požiūriu. Toks požiūris padės sukaupti valdžios dėmesį, nuo vietinio iki globalinio lygio, socialinių partnerių ir atitinkamų visuomenės grupių į tai, kaip priversti, kad institucijos ir rinkos efektyviau tenkintų poreikius tų žmonių, kurie yra didžiausiame pavojuje atsidurti skurde.

Institucijos, rinkos ir vystymasis

Debatuose apie tai, kaip gaminti ir išlaikyti palankų skurstantiems augimą, vis daugiau dėmesio skyriama klausimui, kaip sukurti viešųjų ir privačiųjų institutų tinklus, kurie pagerintų decentralizuotų sprendimų priėmino mechanizmų, būdingų rinkoms, funkcionavimo lygį, taip pat mechanizmų, esančių vyriausybių ir draugijų dispozicijoje, skirtų, priemonių siekti ekonominius ir socialinius tikslus, koordinavimui. Taip pat vėl į susidomėjimo priekį siūlomas draugijų vaidmuo ar “socialinis kapitalas” ir sąlygos, kuriose įvairios susijungimų formos prisideda prie tam tikrų grupių, ypač skurstančiųjų, padėties pagerinimo, kaip ir prie visos ekonominės ir socialinės veiklos.

Tas faktas, kad skurdas vis dar egzistuoja dideliu mastu, liudija apie tai, kad daugelyje šalių institucijų veikla, įskaitant institucijas reguliuojančias darbo rinkas, lieka neefektyvi dideliam žmonių skaičiui. Problema yra ta, kad reikia įvesti formalias taisykles, kurios jungia savyje plačiai akceptuojamas vertybes ir besikeičiančias neformalias normas tam, kad sumažinti nesaugumo ir nepasitikėjimo laipsnį, kas padidintų rinkų funkcionavimo efektyvumą.

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) strategijoje, kaip užtikrinti žmonišką darbą, siūloma kompleksinė struktūra, kaip skatinti keitimąsi tarp įstaigų, pagrįstą universaliomis vertybėmis, kas gali suteikti valstybėms pagalbos darbo rinkos valdymo sistemos formavime siekiant sukurti vyrams ir moterims produktyvaus užimtumo galimybes laisvės, lygybės, saugumo ir žmogaus orumo gerbimo sąlygose. Tai – sudėtingas procesas ne paskiausiai dėl to, kad institucijos skirtos šiandienos problemų sprendimui yra pagrįstos praeityje nustatytais principais.

Svarbiausia TDO užduotis yra padėti narių grupėms spręsti dažnai ignoruojamas darbo rinkų valdymo srities problemas.

Teisės darbo srityje ir vystymasis

Svarbia ir tradicine TDO veiklos dalimi yra svarstymas ir nustatymas principų, kuriuos vyriausybė, darbdaviai ir darbuotojai gali išnaudoti formuojant darbo rinkos sistemas, turinčias teisingumo elementus.

Tiriant pasaulio šalių įstatymus ir praktikas darbo santykių srityje akivaizdžiai matomas yra TDO normų įtakos išsiplėtimas. Taip yra dėl to, kad šios normos atspindi plačiai pripažįstamas vertybes.

1998 metų TDO Deklaracija apie pagrindinius darbo srities principus ir teises įpareigojo visus Organizacijos narius laikytis, dalyvauti pritaikyme ir sąžiningai atitinkant Įstatymą įgyvendinti pagrindines teises liečiančius principus, tai yra:

a) Jungimosi laisvė ir veiksmingas teisės į kolektyvinių derybų vedimą pripažinimas;

b) Visų priverstinio ar privalomojo darbo formų panaikinimas;

c) Veiksmingas vaikų darbo panaikinimas;

d) Diskriminacijos darbo ir užimtumo srityje panaikinimas.

Šių tarptautiniame lygyje pripažintų pagrindinių žmogaus teisių darbo srityje gerbimas laikomas yra viena iš svarbiausių sąlygų norint užtikrinti lygybę, socialinią pažangą, skurdo panaikinimą ir atitikimą prie visuotinio ir ilgalaikio pasaulio.

TDO Deklaracijoje apie pagrindinius principus ir teises darbe išreiškiamos vertybės yra sudėtine laisvių dalimi, kurios tuo pat metu yra kaip pagrindinis tikslas ir kaip svarbiausias vystymosi instrumentas.

Pagrįstas žmoniško darbo koncepcija įsitikinimas, kad sąlygų, kuriose žmonės gali realizuoti savo sugebėjimus, sukurimas yra pagrindiniu vystymosi tikslu ir esmine priemone norint išnaikinti skurdą.

Pagrindinių darbo principų ir teisių laikymasis yra sąlyga kūriant teisines normas ir kolektyvinius susitarimus, kuriais remiantis užtikrinamas darbo rinkų ir darbo vietų valdymas.

Darbo rinkos neformalioje ekonomikoje: strategija norint pagerinti valdymą

Neformalumas – tai, iš esmės, valdymo klausimas. Tinkamo pagrindo nebūvimas, valdant rinkas apskritai ir atskirai darbo rinkas, sukuria nesaugumo sąlygas, kas kliudo fizinio, finansinio, žmogiško ir socialinio kapitalo susikaupimui. Be strategijos, nukreiptos į laipsnišką išplėtimą taisyklių, galiojančių realioje ekonomikoje, kad patenkinti besivystančiose šalyse neformalios ekonomikos dirbančiųjų ir įmonių poreikius, pasaulio skurstančiųjų produktyvus potencialas ir toliau nebus pilnai išnaudojamas, kas laikoma kliutimi ekonominiam augimui ir augančios socialinės įtampos šaltiniu.

Nusikaltimai ir korupcija – tai svarbiausios problemos, su kuriomis neformalioje ekonomikoje susiduria dirbantieji ir įmonės. Veiksmingų mechanizmų nebūvimas, taikant pagrindinius įstatymus, apsaugojančius žmones nuo vagysčių ir prievartos, kliūdo produktyvaus užimtumo augimui.

Užsitesęs progresas kelyje į pripažintą ir apsaugotą žmonišką darbą gali būti įmanomas tik tada, kai bus išaiškintos ir pašalintos tikros neformalių santykių atsiradimo priežastys. Svarbiausia kliūtimi įeinant į pagrindinę
ekonominių ir socialinių santykių sferą yra nesugebėjimas neformalios ekonomikos dirbančiųjų ir darbdavių pareikšti savo esmines teises, kurios yra būtinos efektyviam ir teisingam darbo rinkų funkcionavimui.

Neformalios ekonomikos augimą dažnai gali iššaukti nenaudingi, neefektyvūs, klaidinantys ar blogai įgyvendinami įstatyminiai ir instituciniai rėmai ir nepakankamas bei neveiksmingas politikos ir įstatymų įgyvendinimas. Išėjimas iš neformalių santykių ir skurdo reikalauja politinių sąlygų, kurios skatina atsakingų įmonininkų kultūros vystymąsi ir ypač mikro-, mažų ir vidutinių įmonių įsteigimą efektyvios teisinės sistemos rėmuose.

Nėra lengvų sprendimų tarptautinėms ir nacionalinėms problemoms, susijusioms su nesėkmėmis valdymo srityje, kurios privedė besivystančiose šalyse iki masinio neformalios ekonomikos sistemų augimo. Todėl vyriausybėms yra būtina sukurti ir taikyti kompleksinį priėjimą prie pagalbos suteikimo neformalios ekonomikos įmonėms ir dirbantiems, įveikiant kliūtis, kurios neleidžia jiems naudotis pirmenybėmis, susijusiomis su saugumu įmonių vystymosi procesui ir žmoniškų darbo vietų sukūrimui, kurį užtikrina teisinis jų veiklos pripažinimas.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 924 žodžiai iš 1688 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.