Lietuvių kalbos raida
5 (100%) 1 vote

Lietuvių kalbos raida



Sunaikink ją (kalbą)-sunaikinsi santaiką ir gerovę.

Sunaikink ją-užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasau-

lio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę…

M.Daukša

Lietuvių kalba savo raidos laikotarpyje patyrė begalę sunkumų, bei

pokyčių.Tačiau nuo XIX a.antrosios pusės ji paskelbta bendrine Lietuvos kal-ba.Ir mūsų dienomis ją drąsiai, nieko nebijodami, galime vadinti savo gimtąja kalba!

Lietuvių kalba, kaip ir jos artimiausia giminaitė latvių kalba, yra išriedėjusi

iš baltų prokalbės rytinės šakos.Pati baltų prokalbė savo ruožtu yra kilusi iš indo-

europiečių prokalbės (Jau XIX a. Pirmojoje pusėje buvo nustatyta, kad daugelis Europos (čia nekalbama apie suomių, estų, vengrų, baskų ir kai kurias šiaurines Rytų Europos kalbas) ir dalis Azijos (pirmiausia Irano ir Indijos) kalbų sudaro vieną didžiulę šeimą: ją imta vadinti indoeuropiečių kalbų šeima.Šiandien beveik pusė pasaulio žmonių (apie 1200 mln.) kalba indoeuropiečių kalba.), kurios dialektai IV-III tūkstantmetyje pr. Kr. dėl genčių migracijos ir kitų priežasčių išsiskyrė ir ilgainiui suskilo į atskiras giminiškų kalbų grupes bei kalbas.Matyt, anksčiausiai išsiskyrė anatolų, paskui tocharų ir graikų-armėnų-indoiranėnų dialektai.Kadangi baltų,germanų ir slavų kalbas sieja daug senoviškų bendrybių, iš to daroma išvada, kad šios kalbos kitados sudarė vad. šiaurinę indoeuropiečių dialektų grupę ir III tūkstantmetyje pr. Kr. dar galėjusios būti labai artimos.Kur buvo pirminė tos dialektų grupės teritorija, iki šiol diskutuojama.Viena yra aišku, kad II tūkstantmečio pr. Kr. pirmoje pusėje baltų protėviai gyveno dideliuose plotuose, apimančiuose Dauguvos, Nemuno, Priegliaus baseiną, pieti-niasi pakraščiais siekusį Pripetę bei žemutinę Vyslą.Tokią prielaidą patvirtina baltiškos kilmės hidronimai.Ją remia ir archeologijos duomenys.Jie rodo, kad IV-II tūkstantmetyje pr. Kr. Vidurio ir Rytų Europoje pasirodė vadinamoji virveli-nės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūra, tapatinama su indoeuropiečiais, kurie savo ruožtu buvo suskilę į atskiras grupes.viena tokių grupių ir buvo baltų protėviai, gyvenę minėtoje teritorijoje.II-I tūkstantmetyje pr. Kr. baltų gyvena-mas plotas buvo didesnis negu tuometinių slavų ir germanų ir maždaug šešis kartus didesnis negu dabartinių baltų, t.y. lietuvių ir latvių.Ilgainiui baltų teritorijoje susiformavo atskiros dialektų grupės.Apie rytinėse teritorijose baltų dialektus tikslių duomenų nėra.Aišku, kad šie vėliau suslavėję baltai savo kalbos ypatybėmis skyrėsi nuo tų baltų dialektų, kuriais kalbėjo lietuvių, latvių ar prūsų protėviai.

Kazimiero Būgos nuomone, kuriai pritaria ir kiti tyrinėtojai, I tūkstantme-

čio pr. Kr. viduryje pradeda ryškiau išsiskirti dvi baltų dialektų grupės, kurios ne

1

vėliau kaip IV-III a. pr. Kr. galutinai išsiskiria į “prūsų prokalbę” ir “lietuvių-latvių prokalbę” , dabartiniais terminais-į vakarų ir rytų baltus (nereikia pai-nioti pastarųjų su dar toliau rytuose gyvenusiais ir vėliau išnykusiais Dniepro baltais).Pagal Vytauto Mažulio sudarytą schemą vakarų baltai yra kilę iš peri-ferinių, o rytų baltai-iš centrinių baltų arealo dialektų.Jano Otrebskio nuomone, rytiniai baltai atsiskyrė nuo vakarinių dėl to, kad tarp jų įsiterpė kažkokia finų gentis(ar gentys).Svarbiausios kalbinės ypatybės, skyrusios vakarų ir rytų baltus, buvo šios: dvibalsio ei tarimas (vakarų baltų plote šis dvibalsis išliko nepakitęs,

o vakariniame kirčiuotas suvienbalsėjo, t.y. buvo monoftongizuotas, ir vėliau iš

jo išsirutuliojo ie ); priebalsius š, ž vakarų baltai pavertė s, z; tl, dl, rytų baltai pavertė kl, gl; rytų baltai neišlaikė daiktavardžių bevardės giminės; aiškiai skyrėsi vakarų ir rytų baltų įvardžiai; nemaža būta ir leksikos skirtumų.

Rytų baltai, atsiskyrę nuo vakarų baltų, beveik tūkstantį metų sudarė ga-

na vientisą kalbinį vienetą.Didesnė diferenciacija prasidėjo I tūkstantmečio vi-duryje

Maždaug I tūkstantmečio po Kr. viduryje rytinių baltų ploto šiaurinės

dalies kalba greičiausiai dėl finų (estų, suomių, lybių protėvių) įtakos ėmė smar-kiai kisti.Čia susiformavo kuršių, žiemgalių, sėlių ir latgalių kalbos.Pietinėje rytinių baltų dalyje senovinė baltų kalba išliko archajiška, nedaug kito.Joje maždaug nuo VII a. Susiklostė sistema, gavusi būdingąsias lietuvių kalbos ypatybes ir ilgainiui imta vadinti lietuvių kalba!

Vakaruose tad lietuviai siekėsi su kuršiais, kurių dalis vėliau sulietuvėjo ir tai lėmė nemaža dabartinės žemaičių tarmės, ypač tos, kuri atsirado kuršių plote, ypatybių.Šiaurėje lietuviai ribojosi su žiemgaliais, sėliais, ir latgaliais.Šių kalbų reliktų išlaikė mūsų paribio vandenvardžiai ir vietovardžiai.Pietiniai lietuvių kai-mynai-vakarinių baltų gentys prūsai ir jotvingiai, kurių kalba buvo labai archajiška, dar mažiau nutolusi nuo baltų prokalbės negu lietuvių.Tas archajiš-kumas veikė lietuvių kalbą.Dėl to artimesnės lietuvių tarmės daugiau už kitas turi senovės ir iš čia kilusi bendrinė kalba tapo lyg savotiška mūsų tarmių prokal-be, suteikusia lietuvių kalbai labai archajiškos kalbos aureolę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 837 žodžiai iš 2706 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.