Naujosios teisės v europoje atsiradimas bruožai ir reikšmė
5 (100%) 1 vote

Naujosios teisės v europoje atsiradimas bruožai ir reikšmė

1121

Turinys

Naujosios teisės atsiradimas ir pagrindiniai principai………………………………………3

Revoliucinės valdžios įkūrimas Anglijoje (1640- 1642)……………………………………3 1647- 1648 m. Levelerių judėjimas…………………………………………………………………………….4

Agrariniai revoliucijos įstatymai………………………………………………………………………………..4

1789 m. Prancūzijos revoliucijos rezultatas- Steigiamasis susirinkimas ir jo

priimti įstatyminiai aktai……………………………………………………………………………………………5

1791 m. konstitucija………………………………………………………………………………………………….5

1793 m. jakobinų politika………………………………………………………………………………………….6

Pagrindinės naujosios teisės raidos tendencijos…………………………………………………………….6

Naujosios teisės atsiradimas ir pagrindiniai principai. Esminį poveikį teisės raidai padarė XVII- XVIIIa. politiniai įvykiai Anglijoje, Š. Amerikoje ir ypač Prancūzijoje, istorinėje literatūroje neretai vadinami revoliucijomis, net didžiosiomis.

Šiuo pavadinimu norima pabrėžti tų įvykių svarbą, parodyti, kad tai ne įprasti valstybės perversmai ar sukilimai, kurių istorija žino begales ir kurie visuomenės raidoje nepaliko pastebimesnių pėdsakų. Šios reviliucijos- tai iš esmės galingi perversmai, per kuriuos visa iki jų gyvavusi feodalinių politinių, teisinių, ekonominių, religinių, kultūrinių ir kitų visuomeninių santykių, institutų, pažiūrų, vertybių, tikslų sistema buvo atmesta naujų- kapitalistinių visuomeninių santykių labui. Kiekvienas perversmas lėmė fundamentalius, reikšmingus visuomeninės sistemos pokyčius. Minėti pokyčiai pasižymėjo ne tik naujumu, bet ir tuo, kad buvo staigūs, tarsi sprogimai, nors iš tikrųjų truko nuo 5 metų Prancūzijoje iki beveik 50 metų Anglijoje.

Šios revoliucijos vyko tada, kai feodalinės teisės sistema pasirodė esanti pernelyg nepaslanki ir negalinti tinkamai reaguoti į pakitusias gyvenimo sąlygas. Todėl jiems vykstant teisė buvo gerokai atnaujinta, pritaikyta naujiems poreikiams arba net iš esmės atsisakyta senosios ir sukurta, galima sakyti, nauja teisė.

Teisės keitimas pirmiausia priklausė nuo to, kiek senoji,ikirevoliucinė teisė atitiko naujus reikalavimus. Teisės pakeitimo lygmuo taip pat atspindėjo revoliucijos sėkmę: ten, kur prieš feodalizmą buvo kovojama nepakankamai ryžtingai, mėginta daryti sandėrį tarp naujo ir seno, ten senąją teisę stengtasi pritaikyti naujiems poreikiams.

Revoliucinės valdžios įkūrimas Anglijoje (1640- 1642). Socialinį Ilgojo parlamento pobūdį lėmė žemvaldžiai. Čia vyravo naujieji, ekonomiškai aktyvūs dvarininkai. Buržuazijai atstovavo stambūs pirkliai, teisininkai, Sičio finansininkai. Parlamento politikai įvykių pradžioje daugiausia įtakos turėjo susitelkusi revoliucinė dauguma, dar nediferencijuota, nesusiskaidžiusi klasių sąjungininkių opozicija.

Ilgojo parlamento nariai, amžininkų pripažinimu, tapo prieš absoliutizmą nukreiptos mašinos “vyriausiais architektais”. Opozicijos lyderis Dž. Pimas, žymus Londono pirklių elito veikėjas, džentrių kilmės, priešingai Karoliui I buvo vadinamas “karaliumi Pimu”.

Išskirtiniu parlamentinio valdymo bruožu nuo pat revoliucijos pradžios ir vėliau buvo Bendruomeninių rūmų ir karūnos tradicinių tarpusavio santykių išlaikymas. Vykdydamos savo priemones, bendruomenės siekė gauti karaliaus sankciją.

Visoje šalyje liaudis savo viltis siejo su parlamentu- revoliuciniu centru, pritarė jam ir skatino jo ryžtą. Ginkluoti Londono gyventojai saugojo Vestminsterį ir budėjo prie Vaitholo karaliaus rūmų. Puritonai, išėję iš pogrindžio, atvirai sakė pamokslus prieš vyskupus, plito liaudies sektantų judėjimas.

Parlamentas palaipsniui konsentravo savo rūmuose aukščiausią valstybės valdžią- ir įstatymų leidžiamąją, ir vykdomąją. Jis steigė nuolatinius komitetus, laikinąsias komisijas įvairiems klausimams. Parlamentas likvidavo absolutizmo baudžiamuosius įrankius- Žvaigždžių rūmus ir Aukštąją komisiją, nušalino “kvailius Karolio patarėjus”, patraukė į teismą karaliaus favoritą- “juodąjį tironą” Strafordą, Lodą ir kitus absoliutizmo politikos vykdytojus. Parlamentas taip pat uždraudė karaliui savavališkai vykdyti rikliavas, panaikino Stiuartų patentus monopolijoms, o jų savininkus pašalino iš rūmų, išlaisvino iš kalėjimų absoliutizmo savivalės aukas. Ilgainiui parlamentas įkūrė specialų komitetą Airijos reikalams, siekdamas sustiprinti joje anglų viešpatavimą ir iš feodalinės karališkosios kolonijos padaryti buržuazinės dvarininkės Anglijos kolonija.

Pirmuosius revoliucinius pertvarkymus pagal bendrąją opozicijos programą parlamento dauguma įvykdė vieningai. Tačiau liaudies revoliucionizmas sujaukė buržuazinės dvarininkės opozicijos gretas. Ji išsigando, kad iš inercijos viesuotinė neapykanta nepaliestų jų pačių ir jų nuosavybės. Ypač parlamentą neramino ginkluota valstiečių kova prieš aptvėrimus rytuose. 1641 m. naujoji valdžia
neliečiamomis paskelbė tvoras, pastatytas iki Ilgojo parlamento sušaukimo.

1647- 1648 m. Levelerių judėjimas. Politinėje revoliucijos scenoje leveleriai išryškėjo dar 1645 m. kaip smulkiaburžuazinės demokratijos ideologai, tačiau tik 1647 m. jie sutelkė apie save gausius šalininkus ir įsiformino kaip savarankiška srovė. Politinės jų grupuotės anksčiausiai ėmė kurtis Londone, o vėliau išplito po visą šalį. Žymiausi levelerių veikėjai ir teoretikai buvo R. Overtonas, V. Uolvinas. Tikruoju jų vadu tapo Džonas Lilbernas.

Politinės levelerių idėjos rėmėsi prigimtinės teisės teorija, kuri kiekvieno žmogaus laisvę ir visų lygiateisiškumą skelbė kaip savaime suprantamą teisę. Liaudies viršenybė, aukščiausios valstybinės valdžios priklausymas “laisvais gimusiems anglams”- tai svarbiausios politinio levelerių mokymo mintys. Jie stojo už respubliką, kurioje visa valdžia priklauso vienerių rūmų parlamentui, renkamam kas dveji metai.

Leveleriai tvirtai gynė privatinės nuosavybės principą. Socialinėje ekonominėje savo programos dalyje jie taip pat įrašė mokesčių sistemos reformą, visų monopolijų likvidavimą, dešimtinės panaikinimą, aptvėrimų uždraudimą, teisėtvarkos ir teisenos demokratizavimą. Religijos sferoje leveleriai laikėsi visiškos tikėjimo laisvės ir bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principo.

Agrariniai revoliucijos įstatymai. Jie, būdami buržuaziniai, tapo tvirtu jos iškovojimu. Dvarininkų valdu pavertimas faktiškai buržuazine teisine nuosavybe buvo paskelbtas agrariniu 1646 m. įstatymu ir du kartus patvirtintas: 1656 ir 1660 m. Agrariniai pertvarkymai, valstybės rodomos globos pramonei ir prekybai susilpnėjimas, didesnė savininkų veiklos ir konkurencijos laisvė, įsitvirtinusi nuvertus absoliutizmą, per revokiuciją įgyvendintos protekcionistinės priemonės,- visa tai vėliau sudarė sąlygas kapitalistinei visuomenės pažangai. Revoliucijos veikiama, Anglija ilgainiui tapo klasikinės kapitalistinės ekonomikos, aiškiai išreikštos buržuazinės visuomenės socialinės struktūros, taip pat išvystyto buržuazinio parlamentarizmo šalimi. Didžiulis revoliucijos poveikis vėliau buvo matomas visose be išimties visuomeninio Anglijos gyvenimo sferose, sąlygojo mokslo, ideologijos, kultūros suklestėjimą. Revoliucijos eigoje buvo pradėta demokratinė tradicija. Vėlesniais amžiais ji pasireiškė įvairiuose anglų tautos kovos dėl demokratinių pertvarkymų etapuose.

Anglijos revoliucijos užmojis, gilus jos turinys davė istoriškai pažangių rezultatų ne tik pačiai Anglijai. Jos poveikį tuometiniam pasauliui patyrė ir kiti amžininkai.

1789 m. Prancūzijos revoliucijos rezultatas- Steigiamasis susirinkimas ir jo priimti įstatyminiai aktai. Bastilijos paėmimas buvo Prancūzijos revoliucijos pradžia ir pirmoji jos pergalė. Pastarąją sutvirtino galingas liaudies judėjimo pakilimas. Paryžiaus įvykių paskatintas, šis judėjimas antrojoje liepos mėn. pusėje apėmė apėmė visą Prancūziją.

Revoliucinis pakilimas stipriai išjudino kaimą. Dideli valstiečių sukilimai įsiliepsnojo R.Prancūzijoje. Jie degino feodalinių prievolių aprašus, griovė pilis, atiminėjo senjorų užgrobtas bendruomenių žemes. Nuo 1789 m. vasaros iki 1793 m. valstietija buvo pagrindinis revoliucijos ramstis ir stipri varomoji jėga.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1134 žodžiai iš 2264 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.