Įžanga
Pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai. Tik jie ir viskas tik vardan jų. Šiandien svarbiausias „daiktas“, be kurio nė vienas šios žemės gyventojas neįsivaizduoja žmonijos egzistavimo, yra būtent ne televizorius, kaip pasakytų dažnas ikimokyklinio amžiaus vaikas, o pinigai. Juk tik jie šiandien atneša laimę, sveikatą, pripažinimą, šlovę. Jų pamatu kyla milžiniški pastatai, neapsakomo grožio kūriniai. Atrodo, jog pinigai daro stebuklus, tačiau kiekvienas šviesulys turi ir tamsių pusių. Vardan pinigų veliamasi į klastingas ir painias aferas, žlugdoma asmens reputacija, sąžinės jausmas, moralės principai, pagarbos jausmas. Pinigai gimdo neapykantą, pavydą, nesantaiką tarp artimųjų, šeimos narių. Nepaisant to, tiek senovėje dėl aukso ir kitų materialiųjų dalykų vykdavo tam tikros moralinės ir fizinės kovos, tiek ir šiandieniniame pasaulyje dėl pinigų galimos bet kokios kovos. Visi tai puikiai suprantame ir žinome, kad pinigai svarbūs visais aspektais, tačiau ar susimąstome, kas yra pinigai, iš kur jie atsirado ir pan.?
Tad šio darbo pavadinimas „Pasaulio pinigai“ informuoja, kad darbe visas dėmesys bus sukoncentruotas būtent į pinigus. Šio darbo tikslas – giliau pažvelgti į pinigų sąvokos apibrėžimą. Nusikelti į kitas pasaulio šalis ir susipažinti su tų šalių valiutomis, istorine raida.
Pagrindiniai uždaviniai – kuo daugiau sužinoti apie pagrindinį šiandienos atsiskaitymo šaltinį – pinigus, jų sampratą, atsiradimą, raidą, pagrindines savybes. Paliesti itin šiandien aktualios valiutos temą – euro įvedimą.
Svarbu paminėti ir problemos aktualumą, nes pinigai, jų valdymas yra gan sudėtinga operacija. Pinigų naudingumas žmogui senovėje ir šiandien. Valiutos perėjimas prie euro. Tai yra ganėtinai svarbu.
Dėstymas
Pinigai – tai neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Šią sąvoką girdime ne tik kasdien, bet dažnai ją ir vartojame. Tačiau įdomu tai, ar kiekvienas žmogus išsamiai atsakytų, kas yra pinigai? Kasdieniniame gyvenime pinigais vadiname grynuosius pinigus, kuriuos vartojame kasdieniniuose mokėjimuose ir atsiskaitymuose. Tačiau ekonomika neapsiriboja vien grynaisiais pinigais, nes čekiniai indėliai atlieka tas pačias funkcijas – jais galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Taigi, čekiniai indėliai turėtų būti įtraukti į pinigų apibrėžimą. Tačiau yra prieštaravimas, kuris neleidžia besąlygiškai indėlius vadinti pinigais – čekiai juk negali sumokėti už smulkias prekes ar paslaugas (pvz., troleibuso bilietą). Bet kitu atveju, operuojant didelėmis sumomis (pvz., perkant vertybinių popierių už kelis milijonus dolerių), grynieji pinigai nėra ir negali būti naudojami. Šiuo atveju jau grynieji pinigai negali atlikti pinigų funkcijos. Pinigų apibrėžimą galėtų sutapatinti su turtu. Sakydami jis „turi daug pinigų“, turime omeny, kad jis yra turtingas. Jeigu toks apibrėžimas būtų vartojamas ekonomikoje, tai nekilnojamas turtas, akcijos ir kitas turtas būtų vadinamas pinigais, o tai reikštų, kad ignoruojami pinigams būdingi bruožai. Kita sąvoka – pinigų sutapatinimas su pajamomis. „Kiek jis uždirba pinigų?“ Reiškia kokios jo pajamos. Bet pajamos yra tik pinigų srautas per tam tikrą laikotarpį, ir negali atspindėti pinigų kiekio. Ekonomistai atmeta pernelyg siaurą pinigų apibrėžimą, reiškianti grynuosius pinigus, ir pernelyg platų, reiškiantį turtą. Pinigai yra apibūdinami pagal jų funkcijas: pinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vertės matas, kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip likvidi kaupimo priemonė.
Atsiskaitymo priemonių raida
Prekyba turbūt atsirado dar pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje. Jau tada žmogus negalėjo pats visko pasigaminti ir iškilo būtinybė prekiauti. Žinoma, tokių pinigų, kokius mes įpratę naudoti dar nebuvo. Prekyba vyko elementariausiu būdu – mainų pagrindu. Pavyzdžiui, egiptiečių pirkliai, atplaukdami į Siciliją, prieskonius iškeisdavo į bronzą ir t.t. Didelis nepatogumas buvo tai, kad pasikeičiant prekėmis turėjo sutapti iš karto abiejų pusių interesai.
Žmonija ieškojo patogesnių atsiskaitymo būdų. Reikėjo tokios priemonės, kuri būtų patogi ir universali. Tam buvo naudojama daugybė daiktų, pavyzdžiui, finikiečiai atsiskaitinėdavo kriauklelėmis, šiaurės gentys – kailiais ir pan. Vėliau Europoje tam tikslui buvo naudojami prieskoniai. Bet tai dar nebuvo tie daiktai, kurie atitiktų visus aukščiau išvardytus reikalavimus (prieskoniai buvo labai vertingi Europoje, bet beveik neturėjo vertės Indijoje, kur jie buvo auginami, taigi ten jie negalėjo atitikti mainų tarpininko vaidmens). Geresnis problemos sprendimas buvo, mainams įgyvendinti, naudoti brangiuosius metalus (jie buvo vertingi visame pasaulyje). Labiausiai buvo paplitęs atsiskaitymas auksu, sidabru, variu… Žmogus buvo užtikrintas, kad gaudamas užmokestį už parduotas prekes metalu, jis bet kurio metu galės už tą patį metalą vėl atgauti parduotas prekes ar pirkti kitas jam naudingas prekes ir paslaugas. Kadangi buvo nepatogu kiekvieną kartą sverti metalą ir nustatinėti jų vertę, iš brangiųjų metalų dar senovėje imta kaldinti monetas. Monetos buvo fiksuoto svorio ir pagamintos iš tokios pat kokybės (vertės) metalo. Kad pastarosios nebūtų padirbinėjamos, būdavo
žymimos sudėtingais piešiniais ar ženklais (dažniausiai valstybės herbu, ar valdovo atvaizdu). Taip atsirado pirmosios valiutos.