Pinigai kaip ekonominė kategorija dokumentas
5 (100%) 1 vote

Pinigai kaip ekonominė kategorija dokumentas

Pinigai kaip ekonominė kategorijaISTORINIS ASPEKTAS

Prof. Alfonsas Žilėnas

Pinigai yra toks ekonomikos elementas, be kurio žmonės bei įvairūs jų susivienijimai ne tik šiais laikais, bet ir gilioje senovėje negalėjo apsieiti. Pinigai yra viena seniausių ekonominių kategorijų.

Kyla klausimas, kada ir kaip atsirado pinigai ir kaip nusakoma ekonominė pinigų kategorija?

Pinigų pirmtakai, kilę iš mainomųjų daiktų, atsirado prieš daugelį tūkstančių metų, dar nesusidarius didesniems ūkiniams bei politiniams valdymo vienetams.

Kad pinigai atsirado iš daiktų mainų, kai paprastai vienas ar kitas daiktas tapo mainų įrankiu, patvirtina ir vėlyvesnė pinigų lotyniško pavadinimo kilmė pecunia nuo lotynų kalbos žodžio pecus, oris – galvijas, gyvulys (I. Ch. Dvoreckij. Latinsko – russkij slovarj. Moskva. Izdatelstvo Russkij jazyk, 1976, s. 734–735).

Toks mainų įrankis turi būti ir vertės matas, kitaip nebūtų įmanoma nustatyti įvairių mainomų daiktų tarpusavio vertės pagrindo. Su šiomis dviem mainų įrankio ir mainomųjų daiktų vertės mato funkcijomis glaudžiai susijusi ir mokėjimo priemonės funkcija, nekalbant apie tuometinę taupymo ir kaupimo funkciją. Mokėjimo priemonės funkcija tapo ypač reikalinga atsiradus atskiroms visuomenės valdymo grupėms bei galiausiai valstybei, nustatant kai kurias finansines prievoles natūra. Be natūrinių pinigų trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį negalėjo egzistuoti ir žmonių ekonominis gyvenimas.

Daugiau ir istoriškai tiksliau galima pasakyti apie tauriuosius metalus ir metalinius pinigus, pakeitusius natūrinius pinigus.

Pagrįstai manoma, kad metalinius pinigus jau 4000–2000 m. prieš Kristų žinojo Babilonijos žemėje gyvenę šumerai, o babiloniečiai 2500 m. prieš Kristų mokėdavo metaliniais pinigais.

Metaliniai pinigai, be abejo, buvo patogesni už natūrinius ir ypač užsienio prekyboje. Paprastai kiekviena valstybė, nekalbant jau apie kunigaikštijas bei miestus – respublikas, turėjo savo piniginį vienetą ir jo pavadinimą (denaras, taleris, guldenas, florinas, grašis, kapa, pinigėlis, zlotas, auksinas, markė, svaras, rublis ir t. t.). Pagrindinė ir tobuliausia metalinių pinigų forma ilgainiui tapo moneta – apskritos formos tam tikro svorio ir prabos metalinis valstybės ženklas valstybei ar kitam leidėjui garantuojant pažymėtą joje vertę.

Auksinių ir sidabrinių monetų pažymėtam nominaliam turiniui tolstant nuo realaus svorio metalinius pinigus vis daugiau pradėjo keisti nustatytos privalomos mokėjimo galios popieriniai pinigai. Jie XIII a. atsirado Kinijoje, XVII a. – Švedijoje, JAV, XVIII a. pradžioje – Prancūzijoje, XVIII a. pab. – Lenkijos – Lietuvos valstybėje, XIX a. antroje pusėje – Rusijoje (Finansovo – kreditnyj slovarj. Tom I. Moskva. Finansy i statistika, 1984. s. 139. Žilėnas Afonsas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės finansų pagrindai. Antroji dalis. Vilnius. 1999, p. 46.).

Bankų leidžiami popieriniai pinigai vadinami banknotais (vok. e Banknote, r Geldschein, s Papiergeld, angl. bank-note), o valstybės leidžiami kartais vadinami iždo pinigais.

Pinigai yra viena iš sunkiausiai apibrėžiamų ekonominių kategorijų. Neretai ekonomistai nesutaria ir dėl pinigų funkcijų, kuriomis bandoma apibrėžti ir pinigų kategoriją. Ne visi ekonomistai – finansininkai pinigų vertės, mato funkcijas pripažįsta pirmaeile funkcija. Pinigai, be mainų įrankio, vertės mato ir mokėjimo priemonės funkcijų, atlieka kapitalų judėjimo tarpininko, lobių kaupimo ir taupymo priemonės funkciją. Kai kurių pinigų funkcijų, pavyzdžiui, lobių kaupimo, turinys keičiasi. Šias pinigų funkcijas patvirtina gyvenimo praktika ir pinigų, kaip ekonominės kategorijos, istorinė raida.

Aišku, kad ekonominė pinigų kategorija neatskiriamai susijusi su pinigų funkcijomis.

Mano nuomone, pinigų kategorijai apibrėžti pirmaeilėmis pinigų funkcijomis tikslinga laikyti: 1) mainų įrankio, 2) vertės mato ir mokėjimo priemonės; antraeilėmis: 3) kapitalo judėjimo tarpininko, 4) taupymo priemonės bei lobių kaupimo funkcijas.

Dėl pinigų funkcijų eiliškumo ir net jų skaičiaus toli gražu nėra vieningos ekonomistų nuomonės. Kai kurie ekonomistai, pavyzdžiui, Petras Šalčius, apsiriboja trimis pagrindinėmis pinigų funkcijomis: 1) mainų priemonės, 2) mainomųjų gėrybių mato ir 3) teisėtos mokėjimo priemonės ir didelio valstybės vaidmens pinigų tvarkyme. (Petras Šalčius. Ekonomikos pagrindai. Kaunas. 1933, p. 232–233.)

Pinigai P. Šalčiaus apibrėžiami taip: Pinigais vadiname tokias gėrybes, kurios mainų apyvartoje tarnauja kaip visuotinė mainų priemonė ir drauge yra mainomųjų gėrybių matas. (Petras Šalčius. Ekonomikos pagrindai. Kaunas. 1933, p. 232.) Paprastai ir pernelyg bendrai pinigų kategoriją nusako vokiečių ekonomistas K. Helfferichas: Pastovusis ekonominio žmonių santykiavimo tarpininkas vadinasi pinigai. (Helfferich K. Das Geld. VI Auflage. Leipzig. 1923. Pagal V. Jurgutis. Pinigai. Kaunas. 1938, p. 249.) Įdomu, kad V. Jurgutis K. Helffericho sukurtą pinigų apibrėžimą laiko geru dėl to, kad jis: 1) neužbėga už akių jokiai pinigų teorijai, 2) per pinigų funkcijas pagauna pačią pinigų esmę ir lengvai gali būti pritaikomas bet kuriai pinigų teorijai (Jurgutis V. Pinigai. Kaunas. 1938, p. 249.). Tai tikrai įdomus tokios
originalios ir visaapimančios pinigų kategorijos nusakymo įvertinimas. Dar lakoniškiau pinigų kategoriją nusako V. Jurgutis savo veikalo Pinigai autoriaus žodyje: Mūsų dienų politikos raktas yra ekonomika, ekonomikos raktas yra pinigai (Jurgutis V. Pinigai. Kaunas. 1938, p. V.). Tad pinigų kategorija supolitinama. Jei jau ekonomika yra politikos raktas, tai joje sunku susigaudyti be pinigų supratimo. Gal kiek per stipriai, bet daug tiesos pasakyta. O nuodugniau ekonominę pinigų kategoriją būtų galima nusakyti taip: ekonominę pinigų kategoriją sudaro valstybės garantuoti nustatytos vertės metaliniai ir popieriniai piniginiai ženklai, atliekantys pinigų funkcijas. Žinoma, šitaip nusakant pinigų kategoriją nesiekiama visapusiško apibrėžimo, apimančio pinigų istorinę raidą. Taip yra dėl to, kad: 1) pateikiamas pinigų kategorijos nusakymas neapima valstybės metalinių ir popierinių pinigų pirmtakų natūrinių pinigų ir 2) neapima kur kas plačiau suvokiamos pinigų esmės.

Šiuo metu Jūs matote 40% šio straipsnio.
Matomi 894 žodžiai iš 2257 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.