Sisteigimo teisė
5 (100%) 1 vote

Sisteigimo teisė

112131

Kauno kolegija

Ekonomikos ir teisės fakultetas

Teisės katedra

ĮSISTEIGIMO TEISĖ EUROPOS SĄJUNGOJE IR LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Savarankiškas darbas

Atliko: gr. studentas

Dėstytojas:

Įvertinta:

Kaunas, 2003

Turinys

Įvadas 3

1.ĮSISTEIGIMO TEISĖ IR EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTYSE 4

2. ĮSISTEIGIMO TEISĖ PAGAL EUROPOS SUTARTĮ SU LIETUVA 4

3. ĮSISTEIGIMO TEISĖ PAGAL EUROPOS SUTARTIS 5

4. Lietuvos teisės nuostatų derinimas

su Europos Sąjungos teise įsisteigimo teisės srityje 7

4.1. Fizinių asmenų įsisteigimo teisė 7

4.2. Juridinių asmenų įsisteigimo laisvė Lietuvoje 9

Įšvados 12

Literatūra 13

ĮVADAS

Referatas skirtas įsisteigimo teisės pagal EB sutarties 43 (buv. 52) straipsnio nuostatas įgyvendinimo Lietuvos teisės aktuose problemoms. Įsisteigimo teisė sudaro Europos vidaus rinkos pamatinį pagrindą. Ši teisė yra labai svarbi ne tik Europos Bendrijų valstybėms narėms, bet ir Europos Sąjungos asocijuotoms valstybėms. Tai rodo faktas, kad įsisteigimo teisę įtvirtinančios nuostatos yra visose Europos (asociacijos) sutartyse, kurios nustato Europos Bendrijų ir asocijuotųjų šalių tarpusavio santykių pagrindus. Taip pat ir Europos sutarties su Lietuva IV skyriaus II skirsnis yra skirtas steigimuisi. Tačiau Lietuvos Derybinėje pozicijoje beveik visiškai nenagrinėjami Europos Bendrijų valstybių narių subjektų įsisteigimo Lietuvoje klausimai, todėl logiškai kyla klausimas, ar Lietuvos teisės aktai, susiję su užsienio subjektų įsisteigimu, yra nepriekaištingai suderinti su Europos Bendrijų įsisteigimo srities teisės aktais, ar paprasčiausiai Lietuvoje įsisteigimo teisei skiriamas per mažas dėmesys.

Pasirengimas narystei ES yra pagrindinis Lietuvos vidaus reformų komponentas. Narystė Europos Sąjungoje lemtų Lietuvos ekonomikos ir visuomenės modernizaciją, būtų visaverčio dalyvavimo tarptautiniame gyvenime prielaida. Reikia pripažinti, kad Europos integracijos veiksniai vis labiau lemia Lietuvos ūkio ir visuomenės gyvenimą.

Nicoje Europos Sąjungos valstybės suteikė svarbų politinį postūmį, sutardamos dėl ES institucijų reformų ir išreikšdamos viltį, kad pirmosios naujos ES narės suspės į Europos Parlamento rinkimus 2004 m. pavasarį. ES plėtros strategijoje numatyta, kad derybos su labiausiai pasirengusiomis šalimis gali baigtis 2002 metais. Vadinasi, naujas Europos Sąjungos plėtimasis yra galimas 2003 m. pabaigoje -2004 m. pradžioje.

1.Įsisteigimo teisė ir Europos Sąjungos sutartyse

Įsisteigimo teisė priskiriama prie pagrindinių laisvių pagal Europos Bendrijos sutartį. Iš EB sutarties 43 (buv. 52) straipsnio aišku, kad įsisteigimo teisė reiškia savarankiškos veiklos pradėjimų ir vykdymų. Europos Bendrijų valstybių narių piliečiai gali įsikurti ir vykdyti savo profesinę veiklą kiekvienoje valstybėje narėje. Tokia pati teisė laiduojama bendrovėms pagal EB sutarties 48 straipsnį. Siekiant užtikrinti bendrovių veiklą, EB sutarties 43 straipsnio nuostatos taip pat apimavadovavimą bendrovėms, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra teisiškai savarankiškos bendrovės, ar tik teisiškai nesavarankiškos bendrovių dalys (bendrovių padaliniai). Europos Teisingumo Teismo (ETT) nuomone, įsisteigimo sąvoka pagal EB sutarties 43 straipsnį apima faktinį ekonominės veiklos atlikimų, įsikūrus kitoje valstybėje narėje neribotam laikui.

Kadangi įsisteigimo teisė sudaro Europos vidaus rinkos pamatinį pagrindą, jos įgyvendinimas turi didžiulę reikšmę Vidurio ir Rytų Europos šalims integruojantis į Europos Sąjungą. Todėl įsisteigimo teisę įtvirtinančių nuostatųyravisose Europos (asociacijos) sutartyse, kurios nustato Europos Bendrijų ir asocijuotųjų šalių tarpusavio san-tykių pagrindus.

2. Įsisteigimo teisė pagal Europos sutartį su Lietuva

Europos sutartis, steigianti asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, buvo pasirašyta 1995 m. birželio 12 d. ir įsigaliojo 1998 m. vasario 1 dieną. Šios sutarties preambulėje pripažintas galutinis Lietuvos tikslas tapti Europos Sąjungos nare ir įtvirtintas šalių siekis sukurti naują palankesnę aplinką tarpusavio ekonominiams santykiams. Ši sutartis ir iš jos išplaukiantys abiejų sutartį pasirašiusių šalių įsipareigojimai yra labai svarbūs Europos Sąjungos teisės požiūriu, nes vadinamosios Europos sutartys sudaro Europos Sąjungos teisės dalį.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio trečiąją dalį Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis, Europos sutartis taip pat laikytina sudedamąja nacionalinės teisės dalimi, ojos nuostatos dėl nacionalinės teisės subjektų teisių ir pareigų turi būti tiesiogiai taikomos. Be to, šiuo požiūriu labai svarbi 1999 m. birželio 22 d. Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies nuostata: įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl Lietuvos nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms
prieštaraujant Europos sutarciai, viršenybę turi Europos sutarties nuostatos.

Europos sutarties su Lietuva IV skyriaus II skirsnis yra skirtas steigimuisi: 44 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintas Lietuvos įsipareigojimas nuo Europos Sutarties įsigaliojimo momento palengvinti Bendrijos bendrovėms ir piliečiams sąlygas steigtijų veiklą savo teritorijoje, taip pat Lietuvoje įsteigtų Bendrijos bendrovių padalinių ir filialų veiklai suteikiamas ne mažiau palankus statusas, negu tas, kuris taikomas jos pačios bendrovėms arba kiekvienos trečiosios šalies bendrovės filialams ir padaliniams Lietuvoje.

Be to, Europos sutarties 69 straipsnyje (įstatymų suderinimas) nustatyta, kad svarbi Lietuvos ekonominio integravimosi į Bendriją sąlyga yra dabartinių ir būsimų Lietuvos įstatymų suderinimas su Bendrijos teisės aktais, taip pat įtvirtintas Lietuvos įsipareigojimas užtikrinti, kad jos įstatymų bazė būtų palaipsniui suderinta su Bendrijos teisės aktais. Reikia pasakyti, kad Lietuvoje Europos Sąjungos teisės nuostatos yra reikšmingos ne tik rengiant ir priimant teisės aktų projektus, bet ir teismų praktikoje. Neabejotinai aptariamas nacionalinės teisės dermimas su ES teise bei nacionalinės teisės aiškinimas ir taikymas, atsižvelgiant į ES teisės nuostatas, aprėmia ir įsisteigimo sritį.

3. Įsisteigimo teisė pagal Europos sutartis

Kadangi daugelis Vidurio ir Rytų Europos valstybių, įskaitant Latviją ir Estiją, taip pat yra asocijuotosios Europos Sąjungos narės, sudariusios su Europos Bendrijomis ir jų valstybėmis narėmis Europos sutartis, tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus pagal Europos sutartį padeda suvokti šios ir kitų Europos sutarčių nuostatų, įtvirtinančių įsiteigimo teisę, lyginamoji analizė. Ją atliekant taip pat svarbūs Europos sutarčių teisinės galios ir aiškinimo klausimai.

Europos sutarčių nuostatos, reguliuojančios įsisteigimo teisę, paprastai užtikrina tokį patį elgesį su valstybių narių piliečiais, norinčiais įsikurti kitoje valstybėje narėje, kaip ir priimančiosios valstybės piliečiais, drausdamos bet kokį diskriminavimų pilietybės pagrindu, kuris trukdytų pradėti profesinę veiklą ar vykdyti ją priimančiojoje valstybėje, bet tai nereiškia, kad asocijuotųjų valstybių piliečiai gali laisvai patekti į Europos Sąjungos darbo rinką (šių sutarcių nuostatos tik skatina tam sudaryti palankesnes sąlygas). Pavyzdžiui, pagal Europos sutarčių su Lenkija ir Vengrija 44 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, Lenkija ir Vengrija laiduoja Europos Sąjungos valstybių narių bendrovėms ir piliečiams įsisteigiantb ne mažiau palankų statusą, negu yra suteiktas priimančiosios valstybės bendrovėms ar piliečiams. Nuo Europos sutarties įsigaliojimo tokia pati nuostata taikoma anksčiau įsisteigusių Lenkijoje ir Vengrijoje Europos Sąjungos valstybių narių bendrovių bei piliečių veiklai. Šios nuostatos įtvirtina vienodo elgesio su užsieniečiais ir vietiniais piliečiais principų. Abiejų sutarčių 44 straipsnio nuostatos negalėtų būti laikomos apribojimų draudimu, kaip yra suprantama įsisteigimo teisė pagal EB sutarties nuostatas, nes sutarcių 45 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena susitariančioji šalis gali reguliuoti bendrovių ir piliečių įsisteigimą ir veiklą savo teritorijoje, jei šis reglamentavimas nediskriminuoja kitos valstybės bendrovių ir piliečių, lyginant su vietinėmis bendrovėmis ir piliečiais. Be to, įsisteigimo teisė yra susijusi su apsigyvenimu priimančiojoje valstybėje ir atvykimu į priimančiąją valstybę. Pabrėžtina, kad pagal minėtų Europos sutarčių nuostatas Europos Sąjungos valstybėms narėms leidžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su fizinių asmenų atvykimu, apsigyvenimu ir įsisteigimu, žinoma, jeigu jos nesumenkina ir nepanaikina minimose sutartyse įtvirtintų principų.

Nors literatūroje teigiama, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos Europos sutarčių nuostatos, susijusios su įsisteigimo teise, iš esmės yra identiškos, tačiau butų galima nurodyti kelis vienos ar kitos sutarties ypatumus. Palyginę Lietuvos ir Estijos Europos sutarčių nuostatas dėl įsisteigimo teisės, nesunkiai pastebėtume, kad Lietuva įsipareigoja valstybių narių bendrovių steigimui suteikti ne mažiau palankų statusą, taip pat ir Lietuvoje įsteigtų valstybių narių bendrovių padalinių ir filialų veiklai suteikti ne mažiau palankų statusą“ (pagal šią nuostatą piliečiams toks statusas nėra suteikiamas), tuo tarpu Estija įsipareigoja suteikti ne mažiau palankų statusą, valstybių narių bendrovių steigimui, įsteigtų valstybių narių bendrovių padalinių ir filialų veiklai ir valstybių narių piliečių steigimuisi ir profesinės veiklos vykdymui. Tai reiškia, kad Estija, skirtingai nei dauguma asocijuotų šalių, valstybių narių piliečiams suteikė didžiausio palankumo statusą bepereinamojo laikotarpio. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad Estijos Europos sutarties nuostatos dėl įsisteigimo teisinio aiškumo požiūriu yra suprantamesnės, palyginti su Lietuvos Europos sutarties nuostatomis.

Taip pat reikia paminėti, kad Lietuva įsipareigoja palengvinti Bendrijos bendrovėms ir piliečiams sąlygas pradėti veiklą savo teritorijoje, tačiau su išimtimis: įsigyjant žemę Lietuvos teritorijoje, įsigyjant mmeralines iškasenas bei gamtos
išteklius, organizuojant lošimus ir loterijas ir kitų panašios veiklos sričių. Tokios sektorinės išimtys yra būdingos daugeliui Europos susitarimų ir yra specifinis šių susitari-mų bruožas, nes EB sutartis tokių išimčių nenumato.

4. Lietuvos teisės nuostatų derinimas su Europos Sąjungos teise įsisteigimo teisės srityje

4.1. Fizinių asmenų įsisteigimo teisė

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šiame įstatyme numatyti užsieniečių atvykimo ir išvykimo, apsigyvenimo Lietuvoje ir darbo Lietuvoje klausimai. Tačiau įstatyme iki šiol nėra įtvirtinta specialių, paprastesnių sąlygų atvykti ir apsigyventi bei dirbti Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kaip to reikalaujama daugelyje Europos Sąjungos direktyvų, susijusių su įsisteigimo laisve.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 28 d. nutarime ,,Dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimojoje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo“ nustatyta užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimojoje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos reikalavimai, taip pat institucijų, užtikrinančių jų laikymąsi, kompetencija.

Užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimo laikinųjų taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2000 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 245,8 punkte numatyta, kad užsieniečiai savo gyvenamąją vietą privalo deklamoti ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje teritorijoje pakeitimo arba iki išvykimo iš gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje dienos. Tačiau užsieniečiams, pažeidusiems šį reikalavimą (ar kitas nuostatas dėl apsigyvenimo) neturėtų būti skiriamos neproporcingos sankcijos (pernelyg didelė bauda).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 1 d. nutarime ,,Dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo bei panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ reglamentuojami leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, taip pat šias funkcijas vykdančių valstybės institucijų kompetencijos klausimai. Šiame nutarime nėra atsižvelgta į Europos (Asociacijos) sutarties nuostatas dėl Bendrijų piliečių įsisteigimo Lietuvoje teisės.

Europos Bendrijų antrinės teisės nuostatos numato labai liberalią tvarką ir paprastas sąlygas įgyti leidimą apsigyventi. Pagal Tarybos direktyvos 73/148/EEB dėl valstybių narių piliečių gyvenamosios vietos ir jos keitimo Bendrijoje apribojimų, susijusių su įsisteigimu ir paslaugų teikimu, panaikinimo 4 ir 6 straipsnius, kaip teisės į gyvena-mąją vietą patvirtinimas Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams išduodamas dokumentas, vadinamas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio leidimu apsigyventi kurio galiojimo laikas yra ne mažiau kaip penkeri metai nuo išdavimo dienos ir automatiškai atnaujinamas šiam terminui pasibaigus. Valstybė nereikalauja iš pareiškėjo, norinčio įgyti leidimą apsigyventi jokių kitų dokumentų, išskyrus identifikacijos kortelę ar pasą, su kuriuo jis atvyko į priimančiosios valstybės teritoriją, bei įrodymo, kad jis priklauso asmenų, besinaudojančių įsi-steigimo laisve, kategorijai. Išimtiniu atveju, kai leidimo apsigyventi prašančio asmens šeimos narys yra ne valstybės – narės pilietis, valstybė gali reikalauti pateikti minėtų asmenų giminystės ryšį paliudijančių dokumentų arba atitinkamų vizų.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1996 žodžiai iš 3789 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.