Smulkus verslas
5 (100%) 1 vote

Smulkus verslas

Turinys

I.Smulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacija. 2 – 5 psl.

1.Laisvosios rinkos teorija.

2.Marksistinė teorija.

3.Žaliasis judėjimas.

4.Atskiros motyvacijos teorijos ir koncepcijos.

II.Verslo esmės ir turto samprata. 6 – 9 psl.

III.Verslo klasifikavimo formos ir kriterijai. 10 – 14 psl.

1.Verslo klasifikavimo pagrindai.

2.Europos bendrijos verslo standartinė klasifikacija.

3.Komercinio verslo ypatumai ir klasifikacija.

4.Smulkaus verslo tipizavimo ypatumai užsienyje.

IV.Smulkaus verslo plėtros Lietuvoje tendencijos ir galimybės. 15 psl.

V.Smulkaus verslo integracija į tarptautines rinkas. 16 – 17 psl.

VI.Išvados. 18 psl.

VII.literatūra.

I.Smulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacija.

Smulkus verslas užsienio šalyse paskutinį XX a. dešimtmetį tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo tokie įspūdingi, kad buvo svarbu išsiaiškinti tokio reiškinio priežastis. Ypač tai svarbu mūsų Respublikoje, kur ekonomika dažnai suprantama kaip monopolistinė didelių įmonių bei mastų pramonė, energetika, telekomunikacijos priemonės. Ir smulkios bei vidutinės įmonės iki galo nėra įvertinamos kaip efektyvi priemonė išeiti iš krizės.

1980 m. atgimęs smulkusis verslas tapo politinių ir ekonominių debatų centru. A. Gossas šių debatų varžovus suskirstė į tris skirtingas “stovyklas”.

1.Laisvosios rinkos teorija.

Smulkiosiose įmonėse buvo nauja verslo kultūra ir tvarka, atsisakanti kolektyvizmo bei vyriausybinio ekonominio kišimosi. R. Reaganas smulkųjį verslą pasveikino kaip Amerikos ekonomikos išsigelbėjimą, M. Thatcher paskelbė tai laisvės barometru, tvirtindama:”kuo laisvesnė visuomenė, tuo daugiau smulkaus verslo”. Laisvosios rinkos ekonomika, skatinama teisingumu, remiasi plintančia konkurencija, dėl kurios atsiranda naujos jungtinio verslo (ventūros) bei mažesnės kompanijos, trukdančios monopolistiniam didelių organizacijų plitimui.

2.Marksistinė teorija.

Pagal marksizmo teoriją, kapitalizme dominuoja nedidelis monopolistinių kompanijų skaičius, o visuomenė poliarizuojasi tarp tų, kurie valdo didelius produkcijos kiekius, ir tų, kurie ją gamina. Smulkių įmonių atgimimas aiškinamas kaip neišvengiamos tendencijos reiškinys. Smulkusis verslas pristatomas kaip subtili dominuojančios ekonomikos forma bei darbo išnaudojimo “įrankis”.

Taigi smulkiųjų įmonių augimas 1980 m. suprantamas kaip strategijos dalis, pagal kurią didžiosios įmonės sunkiu metu perduoda savo nelabai pelningą veiklą smulkiosioms įmonėms. Veikiama žemesnių kaštų pagrindu, mažesnėmis komandomis bei paprastesnėmis darbo sąlygomis. Smulkiųjų įmonių formavimo tendencijos didėjimas depresijos metu rodo, kad didysis verslas naudojasi smulkiuoju kaip antraeiliu sektoriumi, savotiška “pagalve” rinkos svyravimams išlyginti. Šis sektorius gali išsilaikyti, nes išnaudoja neorganizuotą darbo jėgą, gaunančią mažesnį darbo užmokestį ir besitenkinančią prastesnėmis darbo sąlygomis.

3.Žaliasis judėjimas.

Masinė produkcija”, “biurokratija”, ‘centralizacija’ bei “trumpalaikis materialus pelnas’ – tapo žodžiais, apibūdinančiais industrinės visuomenės krizę, kurią panaikinti gali sugrįžimas prie “natūralumo”. Tai yra šio “alternatyvaus” judėjimo smulkaus verslo ideologijos išraiška. Fritzo Schumacherio priimtas šūkis “maža yra gražu” atspindi nuomonę, kad gyvenimo kokybę turi nusakyti ne tik materialūs didžiojo verslo motyvai. Smulkiosios įmonės atrodo demokratiškesnės ir atsakingesnės visuomenei nei nutolusios didžiosios organizacijos, vykdančios augimo strategijas, kurioms labiau rūpi turto kaupimas ar vieta bendruomenėje.

Pinigai, prekės ir žmonės turėjo judėti iš rinkos į rinką, nestabdomi ideologinių ar protekcinių barjerų. Vakarietiška gerovė turėjo lietis į Rytus ir Vakarus, praturtindama visų šalių pramonę bei vartotojus. Galima teigti, kad iš minėtų verslo teorijų geriausiai pasitvirtino laisvosios rinkos teorija.

4.Atskiros motyvacijos teorijos ir koncepcijos.

Motyvacija yra faktorių kompleksas, verčiantis žmones (dirbančiuosius, darbdavius, vartotojus) veikti.

Karlas Vesperis išskiria šiuos verslo kūrimo motyvus ir veiksmus:

 Stiprus poreikis daryti taip, kaip patys norime;

 Džiaugsmas kurti;

 Poreikis matyti konkrečius savo veiklos rezultatus;

 Ekonominė nauda;

 Nerimas dėl dabartinio darbo;

 Stimuliavimas atliekamomis sudėtingomis ir rizikingomis užduotimis;

 Poreikis vadovauti kitiems;

 Poreikis pačiam ir kitiems įrodyti savo sugebėjimus ir išmanymą;

 Poreikis dominuoti.

Amerikiečių įmonių kūrimo motyvas pats trumpiausias – “mes tuo verčiamės savo džiaugsmui ir pelnui”.

Svarbiausios įmonių įkūrimo priežastys yra šios:

 Asmeninė laisvė ir nepriklausomybė;

 Savirealizacija;

 Verslo galimybių įgyvendinimas;

 Skirtumas tarp gaunamos algos ir tų pajamų, kurias tikimasi gauti.

Pagal klasikinę bei neoklasikinę ekonomikos rinkos santykių teorijas, būtinybė apjungti individualius verslininkus į tam tikras ekonomines struktūras atmetama, kadangi esant pakankamai informacijos apie rinką, kiekvienas jų gali siekti savo tikslų parduodamas produkciją savarankiškai ir
pavieniui.

Iškyla verslo kūrimo ir organizavimo aiškinimo problema, kurios kainų mechanizmo veikimas negali išspręsti. Tai atskirų verslo faktorių susiejimo kaštai. Faktoriai gali būti siejami nuolatos ir kaskart iš naujo, tuo didinant kiekvieno faktoriaus paieškos ir panaudojimo kaštus. Kad verslininkui be atvangos nereikėtų aiškintis kainų, ieškoti vis naujų išteklių, pakanka sukurti tokį organizacinį vienetą, kuris sandorių pagalba tiek jo vidaus struktūrą, tiek išorės aplinką susietų nuolatos veikti. Šiais sandoriais apibrėžiamos verslininko valdžios (galios) ribos ir esamo faktoriaus panaudojimas už tam tikrą mokestį. Taip besikartojantys veiksmai ir operacijos vietoj daugelio vienkartinių susitarimų ir sutarčių yra valdomos vienu ilgalaikiu kontraktu. Kontraktus sudarant ilgesniam laikui, sumažėja klientų, partnerių, darbo jėgos, kapitalo paieškos, išteklių kainų nustatymo ir derybų kaštai. Tačiau pirkėjas ar klientas, nepriklausomai, ar tai būtų pats verslininkas ar atskiras asmuo, dažnai nori ir siekia trumpalaikių susitarimų, nes besikeičianti aplinka, kainos, mada ir kiti veiksniai nuolatos kelia vis naujus reikalavimus. Verslininkas, naudojantis išteklius ir tenkinantis visuomenės poreikius, stengiasi, kad šių pokyčių įtaka būtų minimali, o kontraktai ilgalaikiai. Nemažų problemų verslininkams kelia ir ilgalaikių prognozių netikslumas, nepatikimumas.

Smulkiame versle yra mažiau galimybių mažinti kontraktų sudarymo kaštus, nes čia ilgalaikiai ir palankūs kontraktai yra beveik neįmanomi: stambūs partneriai ir klientai diktuoja savo sąlygas, kiti smulkūs partneriai yra gana nepatikimi arba nepajėgūs prisilaikyti ilgalaikių kontraktų sąlygų.Antra vertus, auginant įmonėms, didėja ir kaštai už per įmonę praeinančius informacinius srautus. Jei šių srautų organizacijos kaštai viršija tuos, kurie būtini koordinuoti ekonominį aktyvumą savo vidaus rinkoje, tai tolesnis įmonių augimas yra ekonomiškai nepagrįstas.

Remiantis teorija apie kontraktų sudarymo kaštus, galima paaiškinti, kodėl atsiranda smulkių arba didelių ūkio struktūrų. Pelno ypatumai bei veiklos sąlygos šiuo atveju nėra tokie svarbūs, nors ir tarpusavyje susiję.

Remiantis verslo motyvacijos teorija, galima teigti, kad įmonės veikia ne tik dėl vienintelio ar dominuojančio tikslo – maksimalaus pelno ir pajamų.Įmonių atsiradimas ir jų mastai gali atitikti ir kitus veiklos motyvus. Taigi dažniausiai pasitaikantis naujos įmonės kūrimo motyvas – nepriklausomybės, veiklos bei sprendimų priėmimo laisvės siekimas, saviraiška ir savo galimybių išbandymas, paveldėjimo ar šeimos tradicijų tęsimas. Tokie motyvai paprastai sudaro prielaidas atsirasti smulkaus ir vidutinio ūki struktūrų įvairovei.

Kitas motyvas – baimė laikui bėgant prarasti darbą kompanijoje. Darbuotojų, turinčių daugiametę patirtį, vadinamųjų “pramonės kapitonų”, bet kokioje įmonėje reikia vis mažiau nei jaunų, energingų vykdytojų. Todėl , jei žmogus gamykloje išdirbo 10 metų ir neužėmė vadovaujančios pozicijos, tai jis neišlaikys jaunų, perspektyvių darbuotojų konkurencijos – anksčiau ar vėliau jį atleis iš darbo.Be to, formuojasi nuomonė, kad gabus išradingas žmogus, daugybę metų išdirbęs samdomą darbą, galiausiai privalo pasirūpinti savo ir savo šeimos ateitimi. Tačiau darbuotojas, sugebėjęs įsteigti savo verslą, anksčiau ar vėliau praranda darbdavių autoritetą ir gali patekti į atleidžiamų kandidatų sąrašą. Toks žmogus gali prarasti ir tolimesnės karjeros galimybes, todėl savo verslo įkūrimas gali tapti būtinybe toliau išlaikyti savo šeimą ir atgauti visuomenės pripažinimą.

Privataus verslo ėmimosi motyvai gali būti įvairūs:

 Stengimasis išvengti kasdienio samdomo darbo;

 Noras tapti savo verslo šeimininku;

 Asmens laisvė ir nepriklausomybė;

 Noras pakelti savo pragyvenimo lygį;

 Skirtumas tarp gaunamos algos ir tų pajamų, kurių tikimasi gauti;

 Dabartinio darbo nuobodumas;

 Sugebėjimas pasiūlyti savo prekę ar paslaugą, turinčią pakankamą paklausą;

 Savirealizacija;

 Verslo galimybių įgyvendinimas;

 Pablogėję santykiai su darbdaviu ar įmonės vadovu.

II.Verslo esmės ir turto samprata.

Vartojimo reikmenų ir kitų prekių gamybos ir paslaugų sferos augimas, jų asortimento plėtimas lemia prekių ir piniginių srautų didėjimą, ūkinių sutartinių ryšių tvirtėjimą, sudėtingus gamintojų ir vartotojų rinkų pokyčius.

Sudėtingas pasiūlos ir paklausos mechanizmas, jo veiklos pasaulinė patirtis rodo, jog pagaminti prekę, pateikti paslaugą yra daug lengviau nei ją parduoti.

Pirma, pagamintos prekės vertės išraiška yra mažesnė, nes retai apimami gatavos produkcijos transportavimo, laikymo sandėlyje, komplektavimo, reklamos ir kiti pridėtiniai kaštai, susiję su prekės pateikimu pirkėjui ir jos pardavimu.

Antra, esant paprastiems ūkiniams santykiams, kai gamintojas pats atlieka daug tarpininkavimo funkcijų, dalį laiko bei sąnaudų būtina skirti pirkėjui (vartotojui) aptarnauti. Tokia situacija susidaro, kai yra mažai gamintojų, tarp jų nėra konkurencijos, silpna infrastuktūra, prastas darbo pasidalijimas tiek pramonėje, tiek ir visame ūkyje.laikinai tokia padėtis susidaro krizių ir pokriziniais laikotarpiais, po
masinių gamybos ir aptarnaujančios sferos įmonių bankrotų, kai sena ūkio struktūra suyra, o nauja veikia nepakankamai efektyviai.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1518 žodžiai iš 4809 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.