Smulkusis verslas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Smulkusis verslas Lietuvoje

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

Verslo administravimo specialybės

I kurso AD 4/3 grupės studentė Justina Vikšrytė

SMULKUSIS IR VIDUTINIS VERSLAS LIETUVOJE

Kursinis darbas

Vadovas : L. Juozaitienė

ŠIAULIAI 2003

SANTRAUKA

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje: verslo administravimo specialybės I kurso 1 grupės studentė L. Bernotaitė. Darbo vadovė – asistentė S.Tiškutė; Šiaulių universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Vadybos katedra. – Šiauliai, 2003. – darbo apimtis 35 p.

Savo kursiniame darbe plačiau išnagrinėsiu SVV Lietuvoje. Apžvelgsiu veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių kaitos tendencijas. Taip pat atskleisiu mažų ir vidutinių įmonių reikšmę. SVV privalumus ir trūkumus bei jo reikšmę ekonomikos plėtrai.

Plačiau apžvelgsiu planus, kuriose išdėstytos mintys apie SVV plėtrą iki 2004 m., taip pat strategines kryptis bei plėtros priemonių įgyvendinimo rezultatus.

Išnagrinėsiu smulkių ir vidutinių įmonių finansinius rodiklius: pajamas ir grynąjį pelną. Taip pat smulkių ir vidutinių įmonių užsienio politiką. Ir tai kokią įtaką įmonės veiklai daro eksportas, importas bei kaip pasikeitė eksporto ir importo santykis per pastaruosius keletą metų.

Pateiksiu informacijos apie tai, kokia parama yra teikiama smulkaus ir vidutinio verslo vystymuisi. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo būdai Lietuvoje.

Taip pat plačiau išnagrinėsiu SVV rūšis, tai: lizingas, franšizė ir faktoringas. Aptarsiu, kokias funkcijas jos atlieka. Stengsiuosi paminėti, kiekvienos rūšies privalumus ir trūkumus bei populiarumą Lietuvoje.

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………….…..5

1.SVV SAMPRATA IR REIKŠMĖ…………………………………………………6

1.1.SVV samprata Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje……………………….6

1.2.SVV klasifikavimas Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje…………………7

1.3.Veikiančių smulkiųjų ir vidutinių įmonių skaičiaus kaitos tendencijos…….9

1.4.SVV reikšmė ekonomikos plėtrai….………………………………………10

1.5.Mažųjų ir vidutinių įmonių reikšmė………………………………….…….11

2. SVV PLĖTRA…………………………………………………………………….12

2.1.SVV plėtros prielaidos ir skatinantys veiksniai…………………………….12

2.2.SVV plėtros strateginės kryptys……………………………………………15

2.3.SVV plėtra iki 2004 metų……………………………………….………….16

2.4.SVV plėtros priemonių įgyvendinimo rezultatai………………….…..…..18

3.SMULKIŲJŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ FINANSINIAI RODIKLIAI………….20

3.1.Pajamos…………………………………………..………………………..20

3.2.Grynasis pelnas……………………………………………………………20

4.SMULKIŲJŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ UŽSIENIO PREKYBA………………21

4.1.SVĮ eksportas…………….………………………………………………..21

4.2.SVĮ importas……………………………………………………………….22

5.PARAMA SMULKIAM IR VIDUTINIUI VERSLUI……………………….…..23

5.1.Finansinės paramos SVV subjektams gerinimas………….……….……….23

5.2.SVV skatinimo būdai Lietuvoje……………………………………………24

6.SVV VERSLO RŪŠYS……………………………………..……………………26

6.1.Lizingas…………………………………………………………………….26

6.2.Franšizė……………………………………..……………………………..27

6.3.Faktoringas…………………………………………………………………29

IŠVADOS……………………………………………………….………………….30

LITERATŪRA…………………………………………..………………………….31

PRIEDAI:

1priedas. Lietuvos įmonių sandara pagal darbuotojų skaičių 1999-2002 m……………….………32

2priedas. Dirbančiųjų dalis atskirose įmonių grupėse Lietuvoje ir ES 2000 m……………………32

3priedas. Veikiančių SVĮ skaičius 1999-2002 m………………………………………………….33

4priedas. SVĮ pajamų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas struktūra pagal veiklos rūšis 1999-2001 m…………………………………………………………………………….…………33

5priedas. SVĮ grynasis pelnas pagal veiklos rūšis………………………………………………….33

6priedas. SVĮ eksporto dalis 1999-2001 m. bendroje šalies eksporto apimtyje………….………..34

7 priedas. SVĮ eksporto apimtys pagal apskritis……………………………………………………34

8priedas. SVĮ dalis, importavusi prekes ir paslaugas, pagal veiklos rūšis 1999-2001 m………….35

9priedas. Importuojančių SVĮ sandara pagal apskritis……………………………………………..35

ĮVADAS

Žvelgdami į Europos ir viso pasaulio pirmaujančių šalių patirtį negalime nepastebėti, kad jų rinkos ekonomikos sistemoje konkurencingumą bei su juo susijusį
ekonomikos augimą skatina smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Šis ūkio sektorius sugeba greičiausiai pajusti paklausos – pasiūlos pokyčius rinkoje, prisitaikyti prie jų, kurti naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. Kadangi SVV yra pagrindinis naujų darbo vietų kūrėjas, valstybė stengiasi teikti paramą, skatina SVV plėtrą bei steigia verslo konsultacijos centrus ir inkubatorius.

Savo darbe plačiai kalbėsiu apie SVV plėtrą, paramą, SVĮ finansinius rodiklius, užsienio prekybą bei smulkiojo ir vidutinio verslo reikšmę ekonomikai. Taip pat paminėsiu smulkaus ir vidutinio verslo rūšis. 2001 m. 78 proc. SVV subjektų buvo reikalinga parama iš šalies. Labiausiai parama buvo reikalinga įmonėms, turinčioms 10-49 darbuotojus (81,3 proc.), veikiančioms 3-5 metus (79,7 proc.), dirbančioms transporto srityje (86,3 proc.), įsikūrusioms Tauragės (83,4 proc.) ir Alytaus (83,3 proc.) apskrityse. Parama reikalinga tiek IĮ (76 proc.), tiek AB, UAB, ŪB ir kt. įmonėms (80,1 proc.). Iš tų verslininkų, kuriems parama iš šalies buvo reikalinga, į paramą teikiančias institucijas per paskutinius 12 mėn. kreipėsi tik 29,6 proc. Pagrindinės priežastys, dėl kurių respondentai nesikreipė į šias institucijas yra tokios: trūksta informacijos apie paramą teikiančias institucijas ir jų teikiamos paramos pobūdį (39,8 proc.); paramą teikiančios institucijos kelia per didelius reikalavimus SVV subjektui, norinčiam gauti paramą (26,4 proc.); tai per brangu (17,9proc.).Verslo informacijos stoką labiausiai jaučia mikroįmonės (25,6 proc.), įmonės, vykdančios veiklą ne ilgiau negu 2 metus (27,6 proc.), dirbančios paslaugų (23,1 proc.) srityje bei įsikūrusios Utenos (26,3 proc.), Vilniaus (23 proc.), Panevėžio (22,5 proc.) ir Telšių (22 proc.) apskrityse. 63,9 proc. respondentų, paklausti, kokias jie žino institucijas, teikiančias paramą SVV, nežinojo nei vienos. Išvardinus šias institucijas, daugiausia verslininkų žinojo darbo biržą, Prekybos pramonės ir amatų rūmus, apskričių viršininkų administracijas, verslo konsultacinius centrus. Labiausiai verslininkai informuoti Alytaus ir Marijampolės apskrityse.

SVV sąlygas pagerintų bendros mokesčių naštos mažinimas. Kaip svarbias priemones, pagerinsiančias SVV sąlygas šalyje, galima paminėti: valstybės finansinę paramą, mokesčių administravimo tobulinimą ir valstybės techninę paramą, teikiant subsidijas konsultavimui, mokymui, informacijos paslaugoms.

Pagrindinis mano tikslas yra plačiau susipažinti su smulkaus ir vidutinio verslo padėtimi Lietuvoje. Darbui parašyti buvo naudotasi moksline literatūra, verslo ir vadybos vadovėliu, periodine spauda, informacija internete bei statistine informacija. Taip pat rėmiausi įstatymais susijusiais su smulkiuoju ir vidutiniu verslu.

1.SVV SAMPRATA IR REIKŠMĖ

1.1.SVV samprata ES šalyse ir Lietuvoje

Visų pirma norėčiau trumpai apžvelgti, kas yra verslas, verslininkas bei įmonė. Verslininkystė apibūdinama kaip idėjos brandinimas ir organizacijos sukūrimas tai idėjai įgyvendinti, o verslas – tai veikla, teikianti naudą verslininkui ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems prekių mainų sistemoje. Verslas gali būti apibūdinamas ir kaip užsiėmimas, kurio dėka gaminant prekes arba teikiant paslaugas kitiems vartotojams yra uždirbami pinigai. Verslo apibrėžimų yra daug ir įvairių. Verslas yra labai lengvai pažeidžiamas ekonominis reiškinys, jei nesubalansuoti individualaus verslo ir visuomenės interesai. Jei siekiama naudos tik sau, nesuteikiant jos kitiems, tampama pseudoverslininkais, neturinčiais ateities. Jei teikiama nauda kitiems, neturint jos patiems – bankrutuojama. Verslininkas – tai žmogus, kuris turi mokėti išsiaiškinti poreikius, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, turi būti lankstus, priimant sprendimus, mokėti prognozuoti, racionaliai naudoti verslo veiksnius, kad neužleistų pozicijų konkurentams. Visas šalies ūkis pagrįstas įmonių veikla. Nuo veiklos rezultatų jų priklauso respublikos ekonomikos potencialo augimas. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos respublikos įmonių įstatymas. Jis ir nusako įmonės sampratą: ,,Įmonė yra savo firmos vardą turintis vienetas, įsteigtas įstatymų numatyta tvarka, tam tikrai komercinei ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiagų daiktinių, finansinių ir materialinių aktyvų jos teisių ir pareigų kompleksas.” Kiekviena įmonė vienija tam tikrą darbuotojų kolektyvą, turi savo žinioje gamybos priemones, medžiagas, žaliavas, vykdo gamybos ar paslaugų procesus. Įmonė, kaip teisinis subjektas, gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo.

Pasaulinė patirtis taip pat rodo, jog be smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) rinkos ekonomikos sistema negali nei normaliai funkcionuoti, nei tobulėti. Anksčiau SVĮ steigimasis buvo tik atskirų žmonių pastangų išsigelbėti nuo bedarbystės, įgyvendinti savo „hobby“, būti nepriklausomu, pateikti klientams netikėčiausią ir labiausiai paklausų produktą (paslaugą) rezultatas. Dabar SVĮ steigimosi svarbą suprato tiek valstybės institucijos, tiek ir didelės privačios įmonės.

 Valstybės institucijos pagaliau sutiko su žymaus ekonomisto ir rinkos ekonomikos sistemos analitiko Dž.K.V. Horno mintimi, jog, neabejojant dėl SVV
reikšmės socialinei ekonominei šalies plėtrai, vis dėlto SVV plėtra neįmanoma be valstybės paramos. Tuo smulkių įmonių veiklos ir plėtros problemos bei jų sprendimo būdai labai skiriasi nuo didelėms įmonėms būdingų. Todėl Dž.K.V. Hornas labai skatino įvairių šalių vyriausybes, o ypač tas, kurios atlieka savo misijas pereinamuoju iš planinio valstybinio reguliavimo į rinkos ekonomikos sistemą laikotarpiu, kurti valstybės inicijuojamas SVV paramos organizacijas. Jų paskirtis turėtų būti finansinės, techninės, organizacinės-vadybinės paramos teikimas SVĮ. Labai svarbu, mokslininko nuomone, tobulinti teisines ekonomines sąlygas SVV plėtrai.

 Didelės privačios įmonės išsivysčiusiose šalyse taip pat supranta, kad SVĮ reikia vertinti ne vien kaip konkurentes, bet ir kaip partneres. Didelės įmonės patiki joms inovacijų kūrimą ir įdiegimą, specifinių produktų ir paslaugų gamybą, aktyvų dalyvavimą rinkodaroje; didelė dalis SVĮ sudaro su didelėmis įmonėmis rangos ir subrangos, frančizės sutartis, dalyvauja tiekimo grandinės vystyme.

Įvairiose šalyse SVV apibūdinamas skirtingai, taikant įvairius kriterijus, iš kurių lengvai apskaičiuojamas ir dažniausiai naudojamas yra darbuotojų skaičius.Šį rodiklį taiko Italija, Prancūzija, Švedija ir kt. Kitas rodiklis – apyvartos apimtys, taikomas Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Svarbus rodiklis yra įmonės kapitalo dydis. Praktiškai dažniausiai naudojama kelių rodiklių kombinacija. Paprastai smulkia įmone laikoma tokia, kuri užima palyginti nedidelę rinkos dalį, jos veikimo sritis daugiausia vietinė; yra valdoma paties savininko ir kurioje nėra formalios valdymo struktūros. Kapitalas nuosavybės teise priklauso vienam asmeniui arba nedidelei grupei.1.2. SVV klasifikavimas ES šalyse ir Lietuvoje

Užsienio šalyse nėra konkretaus mažųjų įmonių sąvokos apbrėžimo, o kartu ir griežtų kriterijų, pagal kuriuos įmonės priskiriamos šių įmonių grupei. Pavyzdžiui, Norvegijoje mažąją įmone laikoma 20 darbuotojų turinti įmonė, daugumoje Europos šalių – 50, o JAV – 250 darbuotojų įmonė. Norvegijoje vidutinių įmonių grupei priskiriamos įmonės, turinčios 100, Belgijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje – 200, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje – 500 darbuotojų. Mūsų šalyje iš mažųjų ir vidutinių įmonių grupės išskiriamos labai smulkios, individualios (personalinės) įmonės, kuriose dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai. Šioms įmonėms daugiausia priklauso amatų ir paslaugų įmonės. Beje, smulkiojo ir vidutinio verslo veikloje amatui atitenka svarbi vieta. Ši sąvoka buvo tarsi pamiršta. Tačiau amatas kaip specialistų žinių ir įgūdžių įvaldymas kurioje nors srityje yra verslo pagrindas. Vidutinio masto verslininkas gali ir nežinoti visų savo amato ypatybių, tačiau smulkusis verslininkas privalo būti geru savo srities amatininku. Be to, jis turi sugebėti dirbti su nedideliu kolektyvu, turėti teisinių, apskaitos, finansų ir komercinių žinių. Smulkios įmonės yra tos, kurių vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius nedaugiau kaip devyni. Vidutinės įmonės, kurios vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49. Tačiau šių įmonių klasifikavimas pagal darbuotojų skaičius ne visiškai priimtas visose ūkio šakose, įvertinant gamybos pobūdį, mechanizavimo lygį, įmonės buvimo vietą ir kt. Taigi vienų ūkio šakų daugiau kaip 50 turinčias įmones galima būtų priskirti mažoms, o kitų – vidutinėms įmonėms.

Nuo 1998 01 01 pagal Europos Komisijos rekomendaciją ES šalyse naudojama tokia įmonių klasifikacija:

 Mikroįmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų, nepriklausomai nuo apyvartos;

 Smulki įmonė, kurioje dirba nuo 11 iki 50 darbuotojų, metinė apyvarta iki 7 mln., kapitalas iki 5 mln. Eurų;

 Vidutinė įmonė, kurioje dirba iki 200 darbuotojų, metinė apyvarta iki 250 mln. Eurų, kapitalas – 27 mln. eurų.

Analizuojant statistinius duomenis, galima pastebėti, kad iki 1999 m. pabaigos užsitęsęs smulkių įmonių (iki 9 darbuotojų) steigimosi bumas baigėsi. Tokių įmonių dalis bendrame įmonių skaičiuje stabilizavosi ties maždaug 79,5 proc. Augo įmonių, kurių darbuotojų skaičius buvo nuo 10 iki 49, lyginamasis svoris bendrojoje šalies įmonių sandaroje — nuo 11,4 proc. 1999 m. iki 16,4 proc. 2002 m. Lietuvos įmonių sandara pagal darbuotojų skaičių 1999-2002 m. pateikiama 1 priede. SVĮ dirbančiųjų dalis bendrame šalies dirbančiųjų skaičiuje augo iki 2002 m. Šis augimas atsispindi dirbančiųjų SVĮ dalies didėjime: 1999 m. SVĮ dirbo 29,4 proc., 2000 m. – 31,6 proc., 2001 m. – 36,1 proc., 2002 m. – 34,7 proc. Viso šalies dirbančiųjų skaičiaus. Lyginant dirbančiųjų skaičių atskirose įmonių grupėse Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, galima pastebėti, jog Europos Sąjungos įmonėse, kuriose dirbo iki 49 darbuotojų, dirba 49,7% visų dirbančiųjų. Ypač didelis dirbančiųjų skaičiaus skirtumas pastebimas lyginant įmones, kuriose dirba iki 9 darbuotojų. Europos Sąjungos įmonėse, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, 2000 m. dirbančiųjų buvo 16,7 % daugiau nei Lietuvos įmonėse. Tai patvirtina 2 priede pateikti duomenys.

Nagrinėjant 1 ir 2 priedus galima pastebėti, jog didžioji dalis dirbančiųjų dirba nedidelėje (procentiniu atžvilgiu)
didelių įmonių grupėje. Tai galima pastebėti analizuojant SVV problematiką ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose besivystančios ekonomikos, o taip pat ir išsivysčiusiose šalyse.

Rengiantis narystei ES, Lietuva harmonizuoja savo teisės aktus, derindama juos prie ES reikalavimų. Todėl nuo 2003 01 01 įsigaliojo Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimas, kuriame patvirtinta tokia SVV įmonių Lietuvoje klasifikacija:

 vidutinė įmonė yra tokia, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, jos metinės pajamos neviršija 138 mln. Litų arba įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. Litų;

 maža įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, jos metinės pajamos neviršija 24 mln. Litų arba įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. Litų;

 mikroįmonė – tai maža įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, jos metinės pajamos neviršija 7 mln. Litų arba įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. Litų.

Šioms įmonėms gali būti taikomos įvairios valstybės pagalbos formos.

1.3. Veikiančių smulkiųjų ir vidutinių įmonių skaičiaus kaitos tendencijos

Veikiančių SVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999 m. pabaigoje pasiekusi 96,5 proc., 2000 m. pradžioje ėmė mažėti ir gegužės mėn. sudarė 94,2 proc. Vėliau jų dalis vėl ėmė augti. 2000 m. pabaigoje ji pasiekė 95,6 proc., 2001 m. pabaigoje – 95,8 proc., o 2002m. pabaigoje – 95,7 proc. lygį. Pateikti duomenys rodo gana stabilią SVĮ dalį bendrame šalies veikiančių įmonių skaičiuje. Jie atspindi bendrą tendenciją – veikiančių įmonių kaitą (mažėjimą/didėjimą) visose įmonių grupėse. SVĮ “svorį” bendrojoje įmonių skaičiaus dinamikoje lėmė įmonės, kuriose dirbo 1-9 darbuotojai. Tokių veikiančių įmonių skaičius išaugo nuo 43,0 tūkst. 2000 m. iki 44,3 tūkst. 2001 m. (visų veikiančių šalies įmonių skaičius buvo atitinkamai 54,4 tūkst. Ir 56,5 tūkst.). Nors 2002 m. šių įmonių skaičius sumažėjo iki 33,9tūkst., tačiau jos išlaikė dominuojančias pozicijas. Nagrinėjant SVĮ skaičiaus pokyčius, matyti bendra tendencija – veikiančių SVĮ skaičiaus mažėjimas 1998-2000 m. ir 2001-2002 m. Šį SVĮ kaitos bruožą demonstruoja duomenys, pateikti 3 priede. Iš pateiktų 3 priede duomenų galima pastebėti vieną esminį bruožą – SVĮ skaičiaus šuolišką mažėjimą 1999-2000 m. Šios įmonių grupės skaičiaus mažėjimą labiausiai įtakojo smulkių ir mikroįmonių skaičiaus mažėjimas. Vidutinių įmonių skaičius išliko gana stabilus. Galima teigti, kad SVĮ skaičiaus mažėjimą nagrinėjamu laikotarpiu įtakojo šie pagrindiniai veiksniai:

 Patentų išdavimo ir veiklos pagal patentą tvarkos pakeitimai (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą Nr.1491 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1398 “Dėl patentų išdavimo tvarkos” dalinio pakeitimo”, kuriuo nustatė, kad patentus gali įsigyti tik fiziniai asmenys);

 Įmonių likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas (Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 13 d. priėmė “Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo, atleidžiant jas nuo nesumokėtų mokesčių bei kitų įmokų ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus mokesčių deklaravimo tvarkos pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinąjį įstatymą”);

 Darbo jėgos kainos augimas (Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. gruodžio 29 d. priėmė “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 m. rodiklių patvirtinimo įstatymą”, kuriuo nustatė draudėjų bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 31 proc. Ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 3 proc. Šie įmokų tarifai padidino mokesčių naštą ir pabrangino darbo jėgos kainą);

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2570 žodžiai iš 8403 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.