Sutarčių teisės konspektai
5 (100%) 1 vote

Sutarčių teisės konspektai

Sutarčių teisė

I.Sutarčių vieta civilinėje teisėje

1.Sutarčių teisės istorinės ištakos ir vystymasis

Klasikinės sutarčių teisės ištakomis pripažįstama romėnų ir kanonų teisė.

Corpus Jusris Civilis (529-535m) teisynas.

• ex contactus

• ex delicta

• quasi ex contractus

• quasi ex delicta

Klasikinė sutarčių teisė susiformavo 18-19a., kodifikavus Prancūzijos, Vokietijos ir kitų valstybių civilinę teisę.

Pagrindinė sutarties paskirtis yra reguliuoti žmonių tarpusavio santykius, nurodant galimą ir leistiną elgesį, o taip pat pasekmes, pažeidus elgesio normas.

Sutarties skirtumai nuo teisės normos:

• sutartis išreiškia jos dalyvių valią, o teisės aktas – jį išleidusios institucijos.

• sutartis skirta reguliuoti tik jos dalyvių elgesį, o teisės aktas sukuria visiems privalomą taisyklę.

Sutarties konstrukcija įvairiose teisės šakose :

– civilinėje;

– tarptautinėje;

– viešojoje;

– administracinėje

– ir kt.

2. Sutarčių teisės principai

CK 1.2 str. tvirtinti bendrieji civilinių teisinių santykių reguliavimo principai:

– subjektų lygiateisiškumo,

– nuosavybės neliečiamumo,

– sutarties laivės,

– teisinio apibrėžtumo;

– proporcingumo ir teisėtų lūkesčių;

– nesikišimo į privačius santykius,

– neleistinumo piktnaudžiauti teise;

– visokeriopos civilinių teisinių santykių teisminės gynybos

Šie principai atlieka 4 funkcijas:

• reglamentavimo;

• interpretavimo

• teisės spragų užpildymo

• kolizijų šalinimo

CK 1. 5 str. įtvirtinti principai:

– teisingumo;

– protingumo;

– sąžiningumo

Bendrieji civilinės teisės principai būdingi sutarčių teisės instituto specifikai.

Sutarčių laisvės principas pasireiškia 4 aspektais:

– laisve sudaryti sutartį,

– laisve atsisakyti sudaryti sutartį;

– laisve nustatyti sutarties turinį;

– laisve sudaryti sutartis, kurių įstatymas nenumato, jei tokia sutartis neprieštarauja teisei ir gerai moralei.

Absoliuti sutarčių laisvė negalima, nes tai kenktų verslo santykiams, arba galėtų pažeisti kitų asmenų interesus. Tokius apribojimus nustato ir Konstitucija (29 str.) ir kiti norminiai aktai ( pvz.: CK 6.188 str; 6.161 str.).

Sutarčių laisvę riboja ne tik imperatyvios teisės normos, bet ir visuomenės moralės bei sąžiningumo principai. Valstybė gali kištis į sutartinius santykius tik esant pakankamam pagrindui – silpnesnės šalies interesas, viešoji tvarka, visuomenės interesas, kreditoriaus interesas

Sutartie laisvės principas kinta keičiantis istorinėms sąlygoms, bet lieka svarbiausiu sutarčių teisės principu.

Sąžiningumo (bona fides) ir sąžiningos dalykinės praktikos principas.

Tarptautiniai aktai – EEC direktyva 93/13 “Dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo srityse” pateikia sąrašą sutarties sąlygų, kurios laikomos nesąžiningomis . CK 6.188 str.

Objektyvusis ir subjektyvusis vertybinis žmogaus elgesio matas.

Sutarties privalomumas.

Pacta sunt servanda

CK 6.189 – Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Sutarties nesilaikymas ar kitoks pažeidimas lemia civilinę atsakomybę. Bet kaip ir kiekvienas principas, nėra absoliutus. Pvz., sąžininga šalis turi teisę sutarties atsisakyti.

6.217 str – šalies galimybė nutraukti sutartį esant esminiam pažeidimui.

Konsensualizmas

Sutarties esmė-šalių susitarimas, jų valios išraiška . Konsensualizmas priešingas formalizmui, nes formalizmas teikia prioritetą ne šalių valiai, o tos valios išorinei formai – dokumento surašymui, notarinei formai ir pan.

Silpnosios šalies gynimas sutartiniuose santykiuose

Formalus atsisakymas nuo civilinių-teisinių santykių dalyvių lygybės principo bei sutarties laisvės principo

Vartojimo sutartys. CK 6. 188 str.

Viešoji sutartis – 6.161 str.

3.Sutarčių teisės šaltiniai

CK 1.3 str.

Tradiciškai išskiriamos šaltinių grupės:

• bendrieji teisės principai (teisingumas, lygiateisiškumas, sąžiningumas ir t.y.);

• įstatymai ir poįstatyminiai aktai;

• teismų praktika;

• papročiai – CK 1.4tr.

• teisės doktrina;

• Europos Sąjungos teisė;

• tarptautinė teisė (tarptautinės sutartys ir tarptautiniai papročiai).

Pirminiai ir antriniai teisės šaltiniai

4.Sutarčių teisės veikimas laike, erdvėje, asmenims.

Sutarčių teisės veikimas laike.

Bendra taisyklė: Galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka – CK 1.7 str.

2000m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas:

41 str. – CK taikymas prievoliniams santykiams – nuo kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.

42 str. – CK 6.66-6.68 straipsnių taikymas.

43 str. – CK taikymas sutarčių sudarymo tvarkai ir formai.

44 str. – CK normų dėl restitucijos taikymas.

45 str. – CK normų dėl sutarčių aiškinimo taikymas.

46 str. – CK normų dėl sutarčių vykdymo, neįvykdymo teisinių pasekmių, sutarčių pabaigos taikymas.

47 str. – CK normų dėl civilinės atsakomybės taikymas.

48 str. – CK normų taikymas atskiroms sutarčių rūšims.

49 str. – CK
normų dėl frančizės sutarties taikymas.

50 str. – Siūlomi Vyriausybei parengti įstatymų projektai ir steigtini registrai

CK 6.157 str. 2d. – imperatyviųjų teisės normų pakeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skelbia skyriaus plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyseesančias įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus ( 2002 m. sausio 24 d. LR Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.).

Lex propicit, non respicit; lex retro non agit

Teisminės praktikos taisyklė: Skirtingai nuo baudžiamųjų ar administracinių teisinių santykių, kai atsakomybę švelninantis ar panaikinantis įstatymas galioja atgal, civilinių-teisinių santykių specifika ta, kad naujos normos priėmimas paliečia dviejų teisiškai lygių subjektų teises ir pareigas, todėl nėra galimas vienareikšmiškas vienodom sąlygom proporcingas abiejų šalių padėties pagerinimas. Todėl tam, kad būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas. Tai galima padaryti tik įstatymo forma. (1999 05 03 Aukščiausiojo Teismo nutartis AB “Turto bankas” v S.Kviklys)

Sutarčių teisės veikimas asmenų atžvilgiu

Civilinės teisės normos, nustatančios, kaip turi būti sudarinėjamos sutartys, kokios yra sutarčių šalių teisės ir pareigos,atsakomybė, iš esmės skirtos visiems civilinių-teisinių santykių dalyviams. Bet ši taisyklė turi išimčių, nes kai kurie sutarčių modeliai skirti tik tam tikram asmenų ratui (komercinės sutartys), numato ne vienodą teisinį rėžimą, priklausomai nuo to, kas yra sutarties šalimi. Pvz., viešieji pirkimai; CK 6.210 str. dėl palūkanų verslininkams ir privatiems asmenims ir kt.

Sutarčių teisės normų taikymas pagal analogiją.

Galimybė naudoti teisės analogiją yra civilinės-teisinės apyvartos garantija.

Analogijai skirtas straipsnis 1.8 naujajame CK – įstatymo ir teisės analogiją.

Neleidžiama taikyti pagal analogiją spec. teisės normų, t.y. normų, numatančių išimtis iš bendrų taisyklių.

Teismų praktikos taiusyklė dėl išimtinių normų taikymo pagal analogiją:

Išimtinės normos ir bendrųjų įstatymų išimtys analogijos tvarka gali būti taikomos tik tada, kai nagrinėjamos aplinkybės irgi yra išimtinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 17 d. nutartis, priimta D. J. Tylienė v. M. Gutauskienė byloje; bylos Nr.3K-3-57/2001m., kategorija 25.3, 30.4).

Literatūra:

Civilinis kodeksas

Civilinio kodekso komentaras – 1 knyga

Mikelėnas V. Sutarčių teisė. Vilnius. Justitia,1996

Romėnų teisė. Kaunas, Vijusta,1977

Braginskij M., Vitrianskij Dogovornoje pravo (rusų k), 1 knyga, 1999

Romancev J. Sistema dogovorov v graždanskom prave Rossii (rusų k.) 2001.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

LAT nutartys publikuotos LAT interneto puslapyje http;//www.lat.litlex.lt

II.Sutartis kaip teisinio santykio išdava

1.Sutartis daiktinių ir prievolinių teisinių santykių sistemose.

Dalinimas teisinių santykių į daiktinius ir prievolinius, būdingas kontinentinės teisės sistemai ir paveldėtas dar iš romėnų teisės. Dauguma civilinių teisinių santykių yra mišrūs – „daiktiniai-prievoliniai“.

Prievolė, tame tarpe ir sutartinė, nukreipta į daikto perėjimą iš vieno asmens kitam. Toks perėjimas vyksta vykdant skolininkui (vienam iš sutarties kontrahentų) savo pareigą (pvz., pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas, vykdydamas savo įsipareigojimą perduoda daiktą pirkėjui). Tokiose sutartyse yra dvi teisinių santykių rūšys – vienų objektu yra pareigos, kitų – daiktai.

Ne visada sutarties pagrindu perduodamas daiktas yra skolininko įsipareigojimo vykdymas. Daiktinės sutartys yra tos, kurios savo sudarymu sukuria kontrahentui daiktinę teisę sutarties sudarymo momentu. Tokios sutartys prievolių nesukuria. Pvz., dovanojimo sutartis. Ji realinė. Daiktinė. Nesukuria šalims prievolių.

6.465 str 2d.- pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę nėra pripažįstamas dovanojimo sutartimi. Tačiau asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasiruošimu priimti dovaną, atlyginimą, jei dovanotojas atsisakė sudaryti sutartį dėl nepateisinamų priežasčių.

2.Sutarties samprata

CK 6.154 str. – sutartis – dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius-teisinius santykius, ko pasekoje vienas ar keli asmenys įsipareigoja kito asmens ar asmenų atžvilgiu atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Sutartims sistemiškai taikomos Civilinio kodekso normos, reguliuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius (CK 1 kn.).

Sutartis – tai susitarimas, bet ne kiekvienas susitarimas yra sutartimi. Akcentuotina – sutartimi sukūrimas, pakeitimas ar
nutraukimas civilinių-teisinių santykių. Jei šio požymio nėra, nėra ir sutarties. Pagal šį kriterijų sutartis atribojama nuo susitarimų, nesukuriančių teisinių padarinių.

CK naudojama sąvoka sutikimas šalies valios išraiškai pažymėti, pvz.; disponavimas bendrąja daline nuosavube visų jos dalyvių sutikimu.,t.y. sutartį sudaro vienas asmuo, o sutikimą duoda visi. Taigi trečiojo asmens sutikimas yra juridinis faktas, kaip būtina sąlyga sandoriui sudaryti.

3.Valia ir jos išraiška sutartyje. Sutarčių aiškinimas.

Sutartis apsprendžia teisinio santykio turinį, kuris yra šalių valios išdava. Tai yra ypatumas, atskiriantis sutartį nuo kitų juridinių faktų, tokių kaip žalos kitam asmeniui padarymas, neteisėtas praturtėjimas, ir kt.

Sutartį formuojantys elementai – valia (valios teorija) ir valios išraiška (valios išraiškos teorija).

Istoriškai ankstesnis sutarties aiškinimas yra pagal valios išrašką. Cum in verbis nulla ambiquitas est non debet admitti volintatatis quaestio ( Jei žodžiuose nėra dviprasmybės, neleidžiama aiškintis valios turinio) – Justinianas.

UNIDTROIT „Tarptautinių prekybos sutarčių principų 4.1 str, “ sutartį reikia aiškinti pagal bendrą šalių valią (ketinimus) , bet su sąlyga, kad valia nustatyta. “ Jeigu to padaryti neįmanoma, sutartį reikia aiškinti „pagal tą reikšmę, kurią protingi asmenys, veikdami kaip sutarties šalys, suteiktų sutarčiai analogiškomis aplinkybėmis“.

CK 6.193 str. – Sutarčių aiškinimo taisyklės.

Valia – lemiamas momentas akivaizdžiai pasireiškia pripažįstant sandorius tariamais ar apsimestiniais. Pirmuoju atveju valios apskritai nėra (sutartis sudaroma dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių – 1.86str.), antruoju – valia paslėpta jos fikcija (sutartis sudaroma tikslu pridengti kitą sutartį – 1.87 str.).

Sandoriai – valios išraiškos padarinys. Ir jei įstatymo leidėjas ką nors draudžia, tai jis draudžia valios išraišką. Todėl sutarties laisvės principas reiškia ne ką kita kaip valios išraiškos laisvę. Įstatymo leidėjas ką nors drausdamas, draudžia būtent valios išraišką.

Sutartiniams teisiniams santykiams valios išraiškos klausimas yra itin svarbus, nes apie potencialaus kontrahento valią dalyviai sprendžia pagal jos išraišką ir į tai orientuoja savo veiksmus.

Sandoriai (sutartys) su valios yda:

1. Tariamas sandoris – CK 1.86 str.

Teismų praktikos taisyklė: Tariamo sandorio šalys negali panaudoti tariamo sandorio fakto prieš sąžiningus trečiuosius asmenis ir negali ginčyti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių, kurias pastarieji įgijo patikėję tariamo sandorio egzistavimu. Šis principas taikomas ir sutarties šalių sąžiningų įpėdinių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta L. Liutkevičienė v. V. Liutkevičius byloje; bylos Nr.3K-3-974/2000m., kategorija 42).

2. Apsimestinis sandoris – CK 1.87 str.

3. Suklydimas – CK 1.90 str.

CK 1.90 str. – dėl suklydimo sudaryto sandorio negaliojimas – neteisingai suvokiamas sandorio turints arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. UNIDTROIT principų 3.4 str -„suklydimas – klaidingas faktų ir teisės normų, esančių sudarant sutartį, suvokimas“. Dvišalė restitucija.

Suklydimas dėl kontrahento asmens sudarant sandorius, kuriems įvykdyti yra svarbi turtinė atitinkamo asmens padėtis- LAT CBS teisėjų kolegijos 1999m. gegužės 24 d. nutartis J.Kručaitė v A.Jurkevičienė Nr 3K-3-157/1999, kat. 42;

UNIDTROIT principų 3.5 str. – „esminis yra suklydimas, kuris sudarant sutartį buvęs toks reikšmingas, kad protingas asmuo esant analogiškai padėčiai būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos.“

4. Apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grąsinimo įtakoje – CK 1.91 str.

Uberyimae fidei (ypatingo pasitikėjimo) sutartys. Gali būti pripažintos negaliojančiomis tuo pagrindu, kad sutarties šalis nepranešė esminių sutarčiai faktų (pvz., gyvybės draudimo sutartys – nuslėpė žinomai mirtiną ligą)

Bet jei būtų įrodyta, kad kontrahentas žinojo apie suklydimą, yra pagrindas taikyti CK 1.91 str. (apgaulė) ir vienašalę restituciją bei nuostolių atlyginimą vietoje dvišalės.

Literatūra:

Civilinis kodeksas

Civilinio kodekso komentaras – 1 knyga

Mikelėnas V. Sutarčių teisė. Vilnius. Justitia,1996

Romėnų teisė. Kaunas, Vijusta,1977

Braginskij M., Vitrianskij Dogovornoje pravo (rusų k), 1 knyga, 1999

Romancev J. Sistema dogovorov v graždanskom prave Rossii (rusų k.) 2001.

V. Mikelėnas Teisės aiškinimas: teorinės ir praktinės problemos. Žurn. Justitia, 1997 Nr 1-3

UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts – http:www.unidroit.org/english/principles/chapter-0/htm

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

LAT nutartys publikuotos LAT interneto puslapyje http;//www.lat.litlex.lt

III.Sutarčių sudarymas

1. Bendra sutarčių sudarymo tvarka

Tradiciškai yra susiklostę du savarankiški sutarčių sudarymo būdai:

sudarymas su dalyvaujančiais asmenimis ir su nedalyvaujančiais.Sutarčių sudarymui su nedalyvaujančiais būdinga tai, kad egzistuoja atotrūkis laike tarp šalių valios išraiškos sudaryti sutartį, nes šalys yra skirtingose vietovėse. Tokio atotrūkio nėra, kai abi šalys dalyvauja drauge.

6.181 str. – sutarties sudarymo momentas ir vieta:

• Vieta – Oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu sutartyje nenumatyta kas kita;

• Momentas – kai oferentas gauna akceptą, jei įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita (pvz., energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų) (6.384 str.);

• Jei derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo reikiamai neįformina.

• Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą būtinas turto perdavimas, sutartis bus laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo.

Kolizinės normos:

• Sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė (1.37 str 1d.);

• Aplinkybė, kad šalys savo susitarimu pasirinko sutarčiai taikytiną užsienio teisę, nėra pagrindas atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės imperatyvias teisės normas, kurių šalys savo susitarimu negali pakeisti ar jų atsisakyti (1.37 str. 3d.);

• Jei šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi (atvejai išvardinti 1.37 str. 4-6 d.)

• Užsienio teisės taikymas vartojimo sutartims (1.39 str.)

• Dovanojimo sutartims taikytina teisė (1.41 str.)

• Reikalavimo perleidimui ir skolos perkėlimui taikytina teisė (1.42 str.).

Oferta – pasiūlymas sudaryti sutartį – CK 6.167 – 6.172

Akceptas – ofertos priėmimas – CK 6.173 – 6.178 str/

Oferta ir jos akceptas gali būti išreikšti žodžiais ar atitinkamais veiksmais. Jei A leidžia B atlikti darbą tokiomis aplinkybėmis, kad nei vienas protingas žmogus negalėtų suvokti B ketinimų atlikti darbą veltui, A turi už tokį darbą sumokėti. Darbo atlikimas yra oferta, o leidimas jį atlikti ir priėmimas – akceptas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2552 žodžiai iš 8406 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.