Tarptautinių organizcijų norminiai teisės aktai
5 (100%) 1 vote

Tarptautinių organizcijų norminiai teisės aktai

1121

II kursas

Komercinė teisė

Tarptautinių organizacijų norminiai teisės aktai

Klaipėda, 2005

Turinys:

Įvadas 3

Bendrosios pastabos 4

JT rezoliucijų ir kitų aktų reikšmė, reguliuojant komercinius santykius 4

ES teisės aktai 5

ES teisės šaltiniai 6

Reglamentas 6

Direktyva 7

Sprendimas 7

Neprivalomas aktas 7

Išvados 9

Literatūros sąrašas 10

Įvadas

Tarptautinių organizacijų kūrimasis prasidėjo dar XIX a. Europoje. Tuo metu galutinai įsitvirtinus ir susiformavus suverenių valstybių sistemai, valstybių vyriausybėms atsirado daug bendrų rūpesčių ir reikalų, kurių tvarkymą buvo daug parankiau pavesti specialiai tam tikslui įsteigtoms organizacijoms.

Vienu metu netgi buvo manoma, kad valstybės kurdamos įvairios paskirties, tarptautines organizacijas, ilgainiui suformuos pasaulinę vyriausybę, kuri galės rūpintis ne tik atskiromis funkcijomis, bet ir apskritai visoms be išimties valstybėms svarbiomis problemomis, t.y. jų saugumu ir tarptautinės taikos išsaugojimu.

Dauguma šiuolaikinių valstybių nėra linkusios arba tiesiog negali sau leisti apsiriboti vienašaliais veiksmais ir pastangomis. Todėl, be tradicinio kliovimosi diplomatija ir savo ginkluotosiomis pajėgomis, valstybės siekia užsitikrinti saugumą vienydamos pastangas, kurdamos karines ir politines sąjungas, pavyzdžiui, Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), arba steigdamos įvairias regionines ar universalias kolektyvinio saugumo sistemas. Taip buvo sukurtos ir veikia tokios didelės ir galingos tarpvalstybinės organizacijos, kaip Afrikos vienybės organizacija, Arabų šalių lyga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ar pagaliau Jungtinės Tautos.

Žinoma, tarptautinės organizacijos nėra „virš“ valstybių ta prasme, kad galėtų besąlygiškai priversti jas paklusti savo nurodymams ar sprendimams. Priešingai, jos yra atsakingos savo valstybėms steigėjoms. Tačiau, kadangi tarptautinės organizacijos yra steigiamos tam, kad užsiimtų kokių nors kelioms ar daugeliui valstybių rūpimų reikalų tvarkymu, jos neišvengiamai vis tiek įgyja galimybių priimti visoms valstybėms privalomus sprendimus.

Šiuolaikinės tarptautinės organizacijos neretai padeda sušvelninti ar netgi iš viso sureguliuoti valstybių konfliktus, kurie priešingu atveju galėtų virsti ilgalaikiais ginkluotais konfliktais. Tuo ypač pasižymi Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijos, kurios buvo įgyvendinamos įvairiuose pasaulio kraštuose. Itin galinga tarptautine organizacija galima laikyti Europos Sąjungą, kurios Komisija turi didžiulius valstybių narių įgaliojimus tvarkyti kai kuriuos svarbius jų reikalus.

Taigi, šiame darbe bandysiu atskleisti Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikšmę, reguliuojant komercinius santykius.Bendrosios pastabos

Teisės normas ir tarptautinės komercinės teisės normas atskirai imant, iš esmės sukuria ir legalizuoja pačios valstybės per savo valstybinės valdžios ir valstybinio valdymo organus bei jų priimamus nacionalinius (vidaus) teisės aktus (įstatymus, poįstatyminius aktus) ir sudaromas tarptautines sutartis. Teisės normų kūrimas ir teisės aktų leidyba yra svarbi suverenios valstybės teisė. Tačiau tai nereiškia, kad tik valstybės gali dalyvauti teisės normų kūrimo procese, ir kad tarptautinių organizacijų vaidmuo šioje normatyvinės veiklos srityje yra nereikšmingas.

Svarbų vaidmenį, reguliuojant tarptautinius komercinius santykius atlieka šiuo metu kai kurios tarptautinės (tarpvalstybinės ir nevyriausybinės) organizacijos. Jos priima normatyvinio pobūdžio rezoliucijas, deklaracijas, reglamentus, taisykles ir kitų rūšių bei pavadinimų aktus, kurie dažniausiai yra rekomendacinio pobūdžio. Tik kai kuriuos jų sąlyginai galima traktuoti kaip privalomus tarptautinio komercinio bendradarbiavimo subjektams. Kai kurioms tarptautinėms organizacijoms suteikta teisė kurti techninio pobūdžio normas ir normatyvinius aktus, kurie yra privalomi valstybėms – tų organizacijų narėms, jeigu jos neatmeta jų per nustatytą laiko tarpą.

Jungtinių Tautų rezoliucijų ir kitų aktų reikšmė, reguliuojant komercinius santykius

Teisine bei moraline galia visada išsiskiria Jungtinių Tautų priimami aktai. Nežiūrint į tai, kad JT, kaip ir kitų universalių tarptautinių organizacijų bei jų organizuojamų forumų priimamos rezoliucijos, deklaracijos ir kitokių pavadinimų aktai dažniausiai valstybėms turi tik rekomendacijų reikšmę (t.y. juose nustatytų reikalavimų ir kitokių nuostatų įgyvendinimas priklauso nuo valstybės valios), tačiau dėl to jų įtaka ir svarba, formuojant tarptautinių komercinių santykių politiką bei nustatant konkrečias bendravimo kryptis, formas ir taisykles yra neginčijama.

Tarptautiniame normatyviniame – teisiniame procese Jungtinės Tautos dalyvauja dviem būdais:

1) tiesioginiu būdu, kai JT valia išreiškiama ir įtvirtinama betarpiškai jų pačių priimamose rezoliucijose;

2) netiesioginiu būdu, kai JT rengia ar dalyvauja rengiant ir priimant tarptautinių sutarčių (konvencijų), modelinių įstatymų ir kitų norminių aktų projektus, kurie įteisinami valstybių sprendimais (ratifikacijomis, prisijungimo aktais ir kt.).

Jungtinių Tautų rezoliucijose ir deklaracijose paprastai
įtvirtinami:

1) siūlymai (rekomendacijos) valstybėms sureguliuoti tam tikrus santykius;

2) nurodymai į jų sureguliavimo būdus, metodus, priemones;

3) pateikiamos atskirų normų bei principų formuluotės ir kt.

Dažnai Jungtinių Tautų priimtų rezoliucijų ir deklaracijų nuostatos perkeliamos į tarptautines sutartis ir tokiu būdu jos tampa sutartinėmis (konvencinėmis) teisės normomis.

Kai kada JT priima rezoliucijas, adresuotas valstybėms – narėms, kuriose primygtinai reikalaujama atlikti tam tikrus veiksmus. Tokių aktų ir juose įtvirtintų reikalavimų juridinė galia ir reikšmė viršija įprastų rezoliucijų – rekomendacijų paskirtį. Jose aiškiai glūdi Tarptautinės bendrijos opinio juris (juridiškai privalomo reikalavimo) elementas. Todėl tokios rezoliucijos – reikalavimai, priimtos procedūros taisyklių nustatyta tvarka, tampa valstybėms – narėms privalomomis. Kai jose nustatomi ūkinio – komercinio pobūdžio draudimai (pvz., suvaržomas prekių eksportas ir/ar importas į tam tikrą šalį), tokios rezoliucijos yra tarptautinės komercinės teisės šaltiniai.

Dažniausiai Jungtinių Tautų deklaracijose – rekomendacijose išreiškiami Tarptautinės bendrijos siūlymai, patarimai, įspėjimai. Todėl šiais aktais visada gali būti remiamasi praktikoje (ypač tarptautiniuose santykiuose), kaip pagalbiniais teisės šaltiniais. Jie patys negali pakeisti galiojančių teisės normų, bet gali būti papildomais reikalaujamo elgesio, remiamo JT autoritetu, įrodymais. Todėl jų nuostatomis dažnai vadovaujamasi sudarant tarptautines sutartis (konvencijas) ar kitaip kuriant tarptautines teisės normas.

Netiesioginiame tarptautinės komercinės teisės kūrimo procese ypač aktyviai Jungtinės Tautos reiškiasi per savo struktūrinį padalinį – Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisiją (UNICITRAL). Tarptautinėje komercinėje praktikoje plačiai taikomi šie UNICITRAL parengtų projektų pagrindu valstybių vienaip ar kitaip įteisinti aktai: Jungtinių Tautų konvencija dėl ieškinės senaties tarptautinėje prekyboje (priimta 1974 m. Niujorke); Jungtinių Tautų konvenciją dėl krovinių pervežimo jūrų transportu (1978 m., Hamburgas); Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinių pervedamųjų ir paprastųjų vekselių (1988 m., Niujorkas); UNCITRAL modelinis įstatymas dėl tarptautinio komercinio arbitražo (1985 m.); UNICITRAL modelinis įstatymas dėl tarptautinių kreditinių pervedimų (1992 m.) ir kt.

Kiek anksčiau Jungtinių Tautų iniciatyva bei joms globojant buvo parengti ir priimti keli kiti svarbūs tarptautiniai teisiniai aktai, reguliuojantys komercinius santykius. Tai konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (1958 m., Niujorkas), Konvencija Dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių (1980 m., Viena) ir kt. Šios ir kitos konvencijos, kurių priėmimą inicijavo Jungtinės Tautos, yra svarbūs tarptautinės komercinės teisės šaltiniai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1132 žodžiai iš 2246 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.