Teisės teorijos konspektai
5 (100%) 1 vote

Teisės teorijos konspektai

Teisės teorija

1. TEISĖS SAMPRATA

Teisės sampratos aiškinimų yra ne vienas. Teisės samprata turi padėti nustatyti teisėtas ar ne teisėtas žmonių elgesys ir visi jo padariniai. Teisės normos yra bendri formaliai užfiksuoti norminiai valstybiniai teisėto elgesio kriterijai, nustatantys teisiškai leistiną ir ginamą elgesį, ir tokio elgesio ribos. Kai bendra elgesio taisyklė, teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja, nenustato žmonių elgesio, o reglamentuoja ji tik tam tikruose socialinio gyvenimo sferose.

Socialinės teisės paskirtis – būti nuolatiniu patikimu reguliavimo ir gynimo mechanizmu, garantuojančiu visuomeninių santykių ******** teisėto elgesio erdvę greta ekonominių, bendrų socialinių ir psichologinių reguliatorių ir stimulų, ir jų kolektyvų visoje materialinių ir dvasinių interesų sistemoje.

Būtini 2 teisės sampratos elementai:1) teisės norminis pobūdis (teisės būvimas ir paskirtis – būtinai normuoti ir sutvarkyti visuomeninius santykius); 2) svarbiausias šio sutvarkymo dalykas yra įtvirtinti autonominės asmenybės laisvę, teisiškai leistino elgesio erdvę.

Teisės požymiai yra tokie: 1) teisė yra visuotinai privalomų normų sistema, pagrista visuomenės sluoksnių interesais, jų susitarimu ir kompromisais. 2) normos iš kuriu susidaro teisė, išdėstytos įstatymuose ir kituose valstybės ***** šaltiniuose ir yra žmonių laisvės ir elgesio matas. Normų sudarančių teisę, sistema yra visuotinai privalomas visuomeninių santykių dalyvis teisėto elgesio kriterijus. Teisė šiuo atveju nustato žmonių ir jų kolektyvų, socialinių junginių teisiškai leistinos elgesio ribas. Teisėje yra ir nemaža teisinių draudimų, teisinės atsakomybės, tačiau vyrauja leidžiančios laisvai veikti normos. 3) teisė sąlygota visuomenės gyvenimiškos veiklos materialinių ir socialinių, kultūriniu veiksniu, gyventojų socialiniu grupių, atskirų individų bendrosios ***** ,yra privačių ar specifinių interesų suderinamumo rezultatas, išreikštas įstatymuose arba kitokiu valstybės pripažintu būdu ir pasireiškia kaip žmonių elgesio ir veiklos reguliatorius. 4) teisė nėra tapatinga įstatymams nes įstatymai yra viena iš teisės išraiškos formų. Įstatymas neatitinkantis teisės idėjų, jos principu ir asmenybės prioritetų, nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu ir teisės negali būti.

Pripažinus bendrąją valią teisės esmė, jai suteikiama bendrojo socialinio reguliatoriaus kokybė, ir teisė tampa bendro sutarimo, ir taikos pasiekimo priemonė. Taip suprantant valią teisėje, pašalinama teisės, kaip prievartos ir individualios valios slopinimo įrankio, samprata. Jurisprudencijoje ginčijamasi, kas yra svarbiausios teisės elementas – idėjos, normos ar veiksniai (santykiai). Prigimtinės ir psichologinės mokyklų atstovai mano, kad teisės idėjos pirminės, svarbiausias teisės elementas. Normos ar veiksniai gali tik daugiau ar mažiau tikrovėje atspindėti tai, kas yra išreikšta idėjomis.

Norminės mokyklos atstovai svarbiausią teisės elementą pripažįsta teisinį įsakymą (paliepimą).

Sociologinės krypties šalininkai prioritetu teisėje mano esant veiksmo arba santykius.

Tik integralinis aiškinimas leidžia apibudinti teisės normines savybes ir veiksningą pobūdį. Teisė reali visuomenės jėga, priešinga savivalės ir netvarkai. Valstybė nekuria teisės, tačiau užtikrina jos veikimą visuomenės stadijomis. Integralinės teisės supratimas turi pasaulėžiūrinę reikšmę, orientuoja masinę žmonių ir profesinę teisinę sąmonę į suvokimą, kad teisinės santykių ir elgesio reguliavimas leidžiamas tik ten, kur teisinio proceso priemonėmis galimas įrodymas, teisių ir pareigų atlikimas, kad teisės veikimas suponuoja tam tikros sąlygos, struktūros, ***** taikyti teisę ir prireikus priversti ją vykdyti. Taigi teisė savo esmė išreiškia reguliuojamų santykių dalyvių suderintą valią, asmenybės prioritetas ir vertybės ir dėl to yra individų ir jų kolektyvų laisvės ir atsakomybės matas, įvairių interesu ir poveikių civilizuoto patenkinimo priemonė.

Teisės apibrėžimas galėtu būti toks: teisė yra susiformavusių tautoje, išreikštų įstatymuose ir kituose valstybės pripažintuose šaltinuose visuotiniai privalomų teisėto **** ir draudžiamo elgesio taisyklių (normų) sistema.

2. VALSTYBĖS SAMPRATA

Valstybė yra visuomenės sluoksnių ir grupių sutaikymo, socialionių prieštaravimų šalinmo, visų visuomenės interesu atstatymo organizacija. Valstybės esmė parodo jos turinį, tikslaus finkcionavimo, t.y valdžią, jos priklausomybę. Pagal rusų teisininką N. M. Korkunovą valstybė yra visuomeninė laisvų žmonių sajunga, kai privalomai nustatyta, jog išimtinė teisė taikyti preivartą suteiktą tik valstybės institucijoms. Kai kas tapatina valstybę su šalimi, kiti su visuomene, dar kiti – su asmenų grupe, įgyvendinančią valdžią. Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje valstybė apibrėžiama kaip veišosios valdžios politiškai suvereni teritorinė organizacija, turinti, turinri specialų aparatą ir gebanti padaryti savo paliepimui privalomus visai šaliai. Valstybė yra visos visuomenės politinė organizacija, užtikrinanti jos veinybę ir vientisumą, tvarkanti visuomenės reikalus, … viešają valdžią suteikianti teisei bendrai privalomą reikšmę,
garantuojanti piliečių teises, laisves, teisėtumą, teisėtvarką.

Valstybės požymiai:

1) gyventojų teritorinis suskirstymas ir viešosios valdžios teritorijoje įgyvendinimas; teritorijos gyventojai yra valstybės piliečiai. Šitaip pasireiškia naujas institutas – pilietybė.

2) viešoji valdžia. Ją įkūnija valdininkija, t.y. profesinis valdytojų, iš kurių sudaromos valdymo institucijos (valst. aparatas), luomas.

3) valstybės suverinetetas. Jis kaip valstybės valdžios atributas, pasireiškia jos viršenybe, savarankiškumu ir nepriklausomybe. Valstybės valdžios viršenybė reiškiasi (šalies viduje): a) universalumu galios, apimančios visus gyventojų, visas partijas, visuomenės organizacijas; b) jos preoragatyvos. Valstybės valdžia gali panaikinti, pripažinti niekiniu bet kokį visuomenės valdžios pareiškimą, pažeidžiantį įstatymus. Tik valstybės valdžia turi teisę leisti visai visuomenei privalomus norminius aktus; d) viešoji valdžia turi tokių poveikio priemonių, kurių visuomeninė valdžia neturi. Valstybės valdžios savarankiškumas ir nepriklausomybė nuo bet kitos kurios valdžios šalis viduje pasireiškia jos išimtine teise laisvai spręsti visus reikalus.

Šiuolaikinei valstybei būdingi tokie požymiai:

1) Žmonių bendrija, kurios narius jungia bendra kalba, bengra religija, bendra istorinė praeitis, daugiau ar mažiau aiškus teritorinis apsigyvenimo centras.

2) Teritorija – ti viena svarbiausių valstybės egzistavimo sąlygų. Be jos negali atsirasti valstybė. Jeigu kokiame nors apibrėžtame plotelyje yra įsikūrusi viena valstybė, tai jame negali būti jokios ktos valstybės, negali reikštis kitos valstybės valdžia.

3) Viešoji valdžia – prievartos (ginkluotosios pajėgos, policija) ir valdymo (įstatymų leidimo ir vykdymo organai) institucijų visuma.

4) Suverenitetas – valstybės valdžios viršenybė šalies viduje ir valstybės nepriklausomybė užsieno reikaluose. (vidaus – tai valstybės įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių neribotumas visoje šalies teritorijoje; išorinis – šalies savarankiškumas ir nepriklausomumas užsienio politikoje, neleistinumas kištis į vidaus valstybės reikalus iš išorės, išskyrus ribotus tarptautinės teisės numatytus atvėjus.

5) Tarptautinis pripažinimas – tai pagrindinis valstybės nepriklausomybės įrodymas, kai viena valstybė arba grupė valstybių pareiškia pripažįstanti naujai susikūrusią valstybę ir nusko santykių su ja pobūdį ir apimtį, sutinka gerbti jos nepriklausomybę.

3. TEISĖS IR VALSTYBĖS SĄVEIKA

Valstybė įkūnija visuomenėje stipriausią socialinį veiksnį – organizuotą politinę valdžią, turinčią tiek pozityvią tiek negatyvią reikšmę. Pozytivi reikšmė ta, kad politinė valstybės valdžia būtina siekiant užtikrinti visuomenės vientisumą civililazijos sąlygomis, organizuotą jos funkcionavimą, racionalų valdymą, apginti visuomenę ir išreikšti bendrus gyventojų interesus. Valstybės valdžią įgyvendina valstybė aparatas, valdžios įstaigų sistema.

Valstybės valdžia, pasižyminti būdingomis ypatybėmis ir dėsningumais, veikia vartodama jėgą, prievartą ir todėl potencialiai jos socialoginė psichologinė išraiška yra destruktyvi ir negatyvi.

Kalban apie teisės ir valstybės sąveiką, reikia skirti du dalykus:

1) teisės, kaip institucinio darinio, tiesioginę priklausomybę nuo valstybės;

2) netiesioginę teisės priklausomybę ir jos ryšius su valstybe.

Plėtojantis socialinei pažangai, pažangios valstybės valdžia ribojama, o su ja tiesiogiai tobulėja ir teisė. Teisės bruožai teisiogiai priklauso nuo valstybės gebėjimo primesti savo valią, savo nuostatas viiems gyventojams ir suteikti toms nuostatoms privalomąjį pobūdį. Atitinkamomis normomis ji suteikia žmonių elgesiui bendrą privalomąjį pobūdį, palaiko normų galiojimą ir veikimą, o esant būtina įgyvendina jas prievarta. Šiuo požiūriu teisė yr valstybės reiškinys ir joje aiškiai ar neaiškiai suvokiamas valstybės komponentas, valstybės valdžios ženklas.

Valstybės valdžia įtraukiama į teisės sritį – į teisę įtraukiami tiesioginiai valstybės paliepimai vieniems ar kitiems asmenims atlikti tam tikrus veiksmus. Valstybės vaidmuo teisei tuo nesibaigia. Jis labai priklauso nuo politinio režimo. Politinis režimas daro įtaką buičiai, teisės funkcionavimui ir raidai ne tik per pačią valstybę, bet ir teisiogiai. Autoritarinio režimo atvėju, teisė turi siauras ribotas funkcijas. Demokratiniam režimui yra būtina tikroji teisė, nes egzistuoja privatinė nuosavybė, vyrauja prekiniai piniginiai santykiai.

Demikratija gali virsti savivaliavimu ir režimu, kai viskas leidžiama, todėl būtinos adekvačios teisės formos, užtikrinančios ribojimus, valstybės valdžios sutvarkymą, būtiną savivaldos erdvę, teisiškai reikšmingą tautos valios raišką ir kartu užkirstą kelią griaunamiesiems procesams, minios savivalei, prievartai ir panašiai.

Demokratinis režimas pirmenybę teikia žmogaus gyvenimui, jo padėčiai it teisėms, įtvirtinamos žmogaus teisės ir laisvės ir galimybė jomis naudotis. Valstybė vis mažiau išleidžia tiesiohinių paliepimų, užkraunančių piliečiams ir jų bendrijoms įvairias pozytivias pareigas, leidžia patiems tvarkyti savo reikalus ir tenkinti savo interesus.

Varomoji teisės kūrybos ir raidos
valstybės valdžia. Autoritarinio režimo valstybė padaro galiojančią teisę savo įrankiu. Tačiau teisė gyvuoja ir tobulėja būdama tm tikroje opozicijoje. Teisė, kaip civilizacijos ir kultūros reiškinys, kuriasi ir tobulėja pagal demokratijos principus, riboja valstybės valdžią, nustato valstybės įstaigų veiklos ribas, procesines ir kitas procedūrines valdžios įgyvendinimo formas.

Pozytivus teisės santykių su valstybe potencialas pasireiškia teisinėje valstybėje. Tačiau teisinės valstybės nereikia suprasti tik kaip vykdomos teisinės pareigos, galima kalbėti apie teisingumą ir teisėtumą, bei šalies teisinę tikrovę.

4. VALSTYBĖS ATSIRADIMO RAIDA

Valstybė egzistuoja ne amžinai. Ilgą laiką žmonės gyvavo natūralioje aplinkoje. Jo bejėgiškumas ir priklausomybė nuo aplinkinių gamtinių sąlygų, vertė jį ir toliau laikytis bendruomenėje, kuri opasidarė tvirtesnė, rėmėsi natūralia savo narių giminyste. Taip atsirado tobulesnė pirmykštė žmonijos organizacija – gentinė visuomenė. Giminių bendruomenių santvarkoje valdžia priklauso visai giminei. Svarbiausius reikalus sprendė visų suaugusiujų žmonių – vyrų ir moterų – giminės susirinkimas ir išrinktieji seniūnai arba vadai. Valdžia buvo grindžiama autoritetu, o ne prievartos priemonėmis.

Elgesiio, gyvenimo būdo, byities taisykles ir religinius raikalus reguliavo papročiai perduodami iš kartos į kartą. Pažeidusiems papročius asmenims patys giminės nariai taikė visuomeninio poveikio priemones.

Visuomenės raidoje tobulėjant gamybos priemonėms, žmonės pradėjo daugiau gaminti, negu galėjo suvartoti. Pamažu atsirado ir plėtėsi visuomeninis darbo pasidalijimas, kartu ir pagamintų produktų mainai. Vieni visuomenės nariai įsigyja, išlaiko ir didina privačią nuosavybę, kiti jos netenka. Visuomenė skyla į skirtingų interesų socialines grupes. Šių skirtingų socialinių grupių interesus sutaikyti pasidarė neįmanoma ir gimininių bendruomenių santvarka nebegalėjo toliau egzistuoti. Darėsi būtina reguliuoti grupių tarpusavio bei visos visuomenės bendruosius interesus, formuoti specialų mechanizmą, kuris vėliau tampa valstybe.

Šiuolaikinės valstybės atsiradimą skatino viduaramžiais sustiprėjusi prekybos ir pramonės raida, ypač po didžiūjų geografinių atradimų, nes iškilo poreikis kam nors aktyviau imtis tvarkyti bendruosius visuomeninius reikalus – to negalėjo padaryti privatūs verslininkai. Tokia visuomenės bendrųjų reikalų tvarkymo organizacija su stipria valdžia, sugebančia visiškai kontroliuoti gana didelę teritoriją ir joje gyvenančius žmones, r buvo valstybė.

Pirmųjų valstybių atsiradimo pradžia laikomas maždaug 5-4 tūkst. prieš Kristų. Lietuvos valstybė susikūrė maždaug XIII a po Kristaus. Nepriklausomai nuo istorinių sąlygų ir laiko valstybė visuomet susikurdavo ten, kur atsirasdavo privati nuosavybė ir gimininių bendruomenių visuomenė suskildavo į skirtingas socialines grupes. Valstybės valdymo forma priklausė nuo konkrečių visuomenės ekonominių santykių lygio.

Šiuolaikinei valstybei būdingi bruožai:

1) Griežtai apibrėžta teritorija ir joje veikianti vieninga valdymo sistema;

2) Nauji teisės kūrimo ir jos įgyvendunimo mechanizmai;

3) Centralizuotas administravimas;

4) Vieninga mokesčių ir biudžeto sistema;

5) Nuolatinė kariuomenė;

6) Diplomatijos pagalba normalizuoti valstybių tarpusavio santykius;

tarptautinei valstybei būdingi bruožai: (XIX – Xxa)

7) Politinis identitetas (valstybės gyventojai yra tos valstybės piliečiai)

8) Kultūra (nacionalinės kalbos ir rašto paplitimas;

9) Valstybės idėja (tauta kuria savo valstybę);

10) Valiuta (centralizuota pinigų emisija ir kontrolė per centrinius bankus);

11) Organizuota prievarta (nacionalinė armija. Vidinė (policija), išorinė (kariuomenė), prievartos institucijos)

5. TEISĖS ATSIRADIMO SĄLYGOS

Visuomenei tobulėjant, reguliavimas vis labiau išsilaisvino iš gamtos stichijų elementų ir išreiškė bei užtikrino objektyvius žmonių elgesio interesus, o civilizacijos sąlygomis – vis didesnę žmogus laisvę ir ir asmenybės autonomiją. Dėl to greta reguliavimo konkretumo ir apibrėžtumo didėja norminimas ir atitinkamai abstraktumas bei bendrumas. Visais visuomenės raidos etepais lemiamos nuosavybės, valdžios, idealogijos vaidmuo lieka pagrindinis socialinio reguliavimo veiksnys ir pasireiškia didele įvairove.

Socialinio gyvenimo reguliavimas gali būti ir individualus ir norminis. Individualus – tai žmonių elgesio nustatymas tik vienkartiniams veiksmams, konkretiems klausimams spręsti. Norminis žmonių elgesio tvarkymas atliekamas taikant bendrąsias taisykles ir visi privalo jų laikytis.

Pirmykštėje gimininėje visuomenėje gyvavo primityvi savita socialinio reguliavimo sistema, atitinkanti to meto gyvenimo sąlygas. Svarbiausias šios sistemos bruožas, kad reguliavimas buvo skirtas visumos prioritetui, kurio paskirtis buvo išsaugoti ir aprūpinti visą giminę. Šiai sistemai būdinga vienovė, griežtumas. Ji sukaustė individualią giminės nario iniciatyvą, savaveiksmiškumą ir aktyvumą. Sistema susidėjo iš papročių visiems besalygiškai privalomų, todėl nereikėjo paversti jų išorinėmis normomis ir turėti prievartos aparato, kad jų būtų besalygiškailaikomąsi, nereikėjo pozytiviosios rašytinės teisės ir jos
taikyti.

Darytina išvada, kad teisė visuomenei pereinant, pirmykštės bendruomenės į civilizaciją, atsirado ne staiga ir ne tuščioje vietoje, o iš dalies buvo parengta reguliuojant pirmykštės visuomenės socialinį gyvenimą: a) atsiradus ūkinei gamybai; b) darbo pasidalijimui; c)padidėjus jo produktyvumui; d) atsiradus intelekto žmonių , visuomenė iš pirmykščio būvio perėjo į civilizaciją.

Skirtini du civilizacijos veiksniai, padarę žmonių gyvenimo perversmą ir sukėlę tiesiog socialinio reguliavimo reoliuciją. Vienas iš jų yra materialus – produktų pertekliaus atsiradimas, sudaręs galimybę atsirasti ir didėti nuosavybei ekonominės laisvės ir rinkos sąlygomis bei plėtotis ekonomikai; antras – humanistinis. Paskiras visuomenės narys atsiskiria ir įgyja autonomiją, savarankiškumą, kartu socialinį būtinumą užtikrinti savo laisvę ekonominiame ir politiniame visuomenės gyvenime. Santykių su nuosavybe atžvilgiu visuomenė įgavo tam tikrą struktūrą.

Plėtojantis ir didėjant susvetimėjimui, plečiantis ir stiprėjant prekiniams rinkos santykiams, suasmeninat nuosavybę ir vyraujant privatinei nuosavybei, valstybė ir idealoginės institucijos įgavo atitinkamų bruožų ir visa tai iš esmės keitė socialinio reguliavimo sistemą, kūrė norminius institucinius darinius, t.y. teysę ir teisinį reguliavimą.

Pagrindinis teisės sistemos kūrimosi pradas buvo ideologizuota prigimtinės teisės, t.y. teisės teisioginė socialinė prasmė, socialiai pateisinamos visuomeninių santykių dalyvių elgesio laisvės, pačių subjektų suprantamos, kas , pagal jų teisinę samonę, teisėta ir neteisėta, išraiška.

Pirmieji rašytinės teisės šaltiniai yra seniausių civilizacijų (Mano įstatymai, dvylikos lentelių įstatymas) ir viduramžių (Saliečių tiesa, Rusų tiesa ir kt.); juridinės technikos atžvilgiu jie labai panašūs. Visi yra kompiliacija, susidedanti iš trijų elementų: 1) konkrečių bylų sprendimų, tam tikru pagrindinių elementų; 2) vyraijančių papročių, dažnai atspininčių individualių sprendimų pavyzdžius; 3) iš dalies teisioginių teisėkūros aktų.

Teisė tampa pagrindinė vosuomenės socialinio reguliavimo sistemoje. Teisės normos draudė, įsipareigojo, leido veikti savo nuožiūra ir iniciatyva. Teisė pasidarė didelė vertybė, nes nustatė norminius pradus, pilietinę taiką, atsižvelgė į interesų įvairovę, koordinavimo savitarpio nuolaidas ir kompromisus. Šitaip ji užtikrino stabilią ir tikslingą žmonių elgesio tvarką, protingai sprendė konfliktus tenkindama įvairių santykių dalyvių interesus, gynė ir garantavo subjektų teises.

6. VALSTYBĖS FUNKCIJOS

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2698 žodžiai iš 8880 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.