Turto patikėjimo sutarties analizė
5 (100%) 1 vote

Turto patikėjimo sutarties analizė

112131

TURINYS

1. ĮVADAS

2. TURTO PATIKĖJIMO SUTARTIES SAMPRATA, SUDARYMO TIKSLAI

3. TURTO PATIKĖJIMO SUTARTIES ŠALYS, ATSOVAI

4. TURTO PATIKĖJIMO SUTARTIES DALYKAS, SKIRTUMAI LYGINANT SU KITOM SUTARTIM

5. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

6. SUTARTIES GALIOJIMAS, NUTRAUKIMAS

7. IŠVADOS

8. PRIEDAI

9. LITERATŪRA

1. ĮVADAS

Šiam darbui buvo pasirinkta turto patikėjimo sutartis. Manau, kad sutarties specifika daro “ją” labai įdomią nagrinėjant šiame darbe. Norisi pabrėžti, kad sename Civiliniame kodekse visiškai nebuvo reglamentuojami turto patikėjimo klausimai. Tačiau keletas išskirtinių turto patikėjimo sutarties bruožų tikrai reikalavo savo atskiro teisinio reglamentavimo. Valstybės įmonės ir įstaigos valdė turtą patikėjimo pagrindais. Tai sudarė labai nemažą dalį turto, dalyvavusio civilinėje apyvartoje. Įstatymas aiškiai nenumatė, kaip turėjo būti valdomas ir disponuojamas minėtas turtas. Įmonės veikiantis privataus kapitalo pagrindu, fiziniai asmenis negalėjo dalyvauti turto patikėjimo teisiniuose santykiuose.

Įstatymų leidėjui, priėmus naują 2000 metų liepos mėnesio Civilinį kodeksą, L skyriuje pateikta turto patikėjimo sutarties samprata, reglamentuotos šalių teisės ir pareigos. Įstatymų leidėjas, mano nuomone, priėmė keletą nuostatų labai originaliai reglamentuojančias šalių turtinius santykius. Pavyzdžiui, skirtingai negu panaudos ar nuomos sutarties atveju, į turtą perduotą naudotis negali būti nukreipiamas kreditorių skolų išieškojimas. Ką gi tai reikštų? Kad turto patikėtojas, perduodant savo turtą patikėtiniui, užtikrina savo veiklos stabilumą, išvengia bereikalingo turto išvaržymo. Pagal panašias sutartis, pavyzdžiui nuomos arba panaudos, tokių garantijų turto savininkui nėra suteikiama. Tiktai turto savininkui iškėlus bankroto bylą, patikėtas turtas gali būti parduodamas iš varžytynių. Tai reiškia, kad patikėtas turtas yra apsaugomas ir gali būti parduotas tiktai paskutinėje eilėje, savininkui neturint kito turto arba jam iškėlus bankroto bylą. Iš kitos pusės patikėtojas vis tiek išlieka turto savininku. Tai yra tiktai vienas iš specifiškiausių turto patikėjimo sutarties elementų. Nagrinėjant minėtą sutartį šiame darbe, galima surasti ir kitų specifinių vertų dėmesio sutarties bruožų. Apie tai išsamiau bus aprašyta dėstomojoje dalyje.

Norisi taip pat pabrėžti, kad sutarties specifiniai elementai yra labai vertingi pritaikant juos konkrečioje praktikoje. Todėl aš pasirinkau būtent šią sutartį. Analizuojant konkrečią turto patikėjimo sutartį kartu komentuojant įstatymo nuostatas, norėjau atskleisti sutarties specifiką, naujas įstatymų leidėjo įtrauktas nuostatas, galimybę šias nuostatas pritaikyti praktiniame darbe.

2. TURTO PATIKĖJIMO SUTARTIES SAMPRATA, SUDARYMO TIKSLAI

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.953 str.numato turto patikėjimo sutarties sąvoką. Įstatyme nurodyta:

Turto patikėjimo sutarties samprata

1. Turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais.

2. Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patikėtojas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.106 str.numato patikėjimo teisės sąvoką ir tikslą. Įstatyme nurodyta:

Turto patikėjimo teisės sąvoka ir tikslas

1. Turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.

2. Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai.

Pagrindinių turto patikėjimo sutarties bruožų galima būtų laikyti tai, kad savininkas perduoda savo turtą kitam asmeniui. Pastarasis minėtą turtą priima ir juo disponuoja, valdo, naudoja. kaip mes matome iš įstatymo nuostatų sutarties šalis – patikėtinis čia yra kaip atstovas. Jis būtinai turi veikti kitos šalies , t.y. patikėtojo interesais. Pabrėžtina, kad įstatymas nenumato išsamaus aplinkybių arba sąlygų rato kada tokia sutartis gali būti sudaroma, turtas perduodamas patikėjimo pagrindais. Kaip galima būtų vertinti, turto patikėjimo praktiką, tai plačiai naudojama tarpusavyje pavaldžių valstybės institucijų, valstybės įmonių. Mūsų nagrinėjamu atveju, turto patikėjimo sutartis buvo sudaryta tarp nepavaldžių privačių įmonių. Tokios sutarties sudarymo priežastimi gali būti kita, pavyzdžiui, alaus platinimo sutartis. Kartu panaudos pagrindais yra perduodama alaus pilstymo įranga. Logiška manyti, kad patikėtojas, kartu ir alaus tiekėjas, ėmėsi kompleksinių veiksmų, platinant savo alų. Tai yra Jisai yra suinteresuotas patikėti savo turtą partneriui, kad Tas savo ruožtu, t.y.turtas, parduodant alų dalyvautų patikėtojo uždirbamų pajamų procese. Šiuo atveju šalys patys pasirinko bendradarbiavimo modelį perduodant turtą patikėjimo pagrindais.

Reziumiuojant, galima išskirti du pagrindinius atvejus, kada šalys gali pasirinkti turto patikėjimo sutartį:

a) kai yra šalių tarpusavio pavaldumas (valstybės įmonės, įstaigos);

b) kai turto patikėjimo sutartis
sudaroma tarp lygiateisių partnerių, papildant kitą tarp jų pasirašytą sutartį (paslaugų, prekių teikimo).

Kaip atskirą turto patikėjimo teisės elementą`įstatymo leidėjas išskyrė patikėtiniui teisę sudarinėti sandorius dėl Jam patikėto turto. Mūsų nagrinėjamoje sutartyje yra nurodyta:

Valdant patikėtą turtą, patikėtinis privalo jį naudoti tik iš patikėtojo nupirktų produktų saugojimui ir pardavimui, t.y. – patikėtas turtas privalo dalyvauti patikėtojo uždirbamų pajamų procese (sutarties 1.2. punktas).

Tai reikštų, kad patikėtiniui yra draudžiama sudarinėti sutartis su patikėtu turtu. Konkretus turto patikėjimo tikslas yra turto panaudojimas platinant patikėtą alų. Kitų veiksmų atlikti kaip ir nenumatyta. Čia galima pastebėti sutarties trūkumą – nepakankamai aprašytas draudimas daryti ką nors su patikėtu turtu daugiau negu nurodyta sutartyje. Šalys gali skirtingai vertinti šią pakankamai svarbią nuostatą. Ar gali patikėtojas, pavyzdžiui, parduoti perduotą turtą patikėtojo interesais ar ne. Šiuo atveju turto patikėtojas tinkamai nerealizavo įstatymo numatytą teisę apriboti patikėtinio veiksmus disponuojant turtu. Tačiau ši sutartis yra paimta iš konkrečios įmonės ir pakeisti jos mes negalime.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, turtas, perduotas patikėtiniui, patikėjimo sutarties pagrindu įgyja tam tikrą statusą apsaugantį jį nuo pardavimo iš varžytynių. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.961 str. 2 d. numato:

Išieškoti pagal patikėtojo kreditorių ieškinius iš turto,perduoto patikėjimo teise, draudžiama, išskyrus atvejus, kai patikėtojui iškeliama bankroto byla ar jis tampa nemokus. Iškėlus patikėtojui bankroto bylą ar jam tapus nemokiam, turto patikėjimo teisė baigiasi, o turtas turi būti grąžintas patikėtojui.

Išanalizavus civilinius įstatymus, reglamentuojančius šalių turtinius santykius, galima teigti, kad tai yar vienintelis atvejis, kai skolininko turtas apsaugomas nuo kreditorių pretenzijų tokiu specifiniu būdu. Būtina pabrėžti, kad patikėtojas (skolininkas) negali visiškai išvengti skolos išieškojimo procedūros. Net ir paskiausiai turtas vis tiek parduodamas.

Labai įdomu pastebėti, kad įstatymų leidėjas, kalba tik apie įmonės banktrotą arba nemokumą. Kaip turėtų būti elgiamasi su fizinio asmens turto patikėjimo pagrindu perduotu turtu, jeigu jisai turi skolų ir neturi kito turto išskyrus patikėto. Atrodo, kad išieškojimas į tokį turtą kaip ir negalėtų būti nukreipiamas. Nes fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą neįmanoma. Manau, kad ne visai sąžininga turto patikėjimo sutarties šalis – fizinis asmuo galėtų tokiu būdu vengti skolų grąžinimo, “patikint” savo turtą kitam asmeniui. Nagrinėjant turto patikėjimo sutartį negalima nepastebėti jo panašumo su kitu civilinės teisės institutu – atstovavimo. Manau, verta panagrinėti ir palyginti abi minėtas kategorijas.

Visų pirma, galima būtų pastebėti bendrus bruožus, darančius atstovavimą ir turto patikėjimą panašiais. Ir vienu ir kitu atveju, suinteresuotas asmuo – patikėtojas ar atstovaujamasis paveda kitam asmeniui savo interesais atlikti tam tikrus jam naudingus veiksmus. Toks savo dalies funkcijų perdavimas gali būti įformintas sutartimi. Tokiu būdu laikytina, kad turto patikėjimas yra savotiška atstovavimo forma. Tiktai, kadangi turto disponavimas ir valdymas, gali reikalauti specifinio reglamentavimo, įstatymas atskiria šiuos du institutus. Kartu galima sakyti, kad įgaliojimo arba atstovavimo sutarties pagrindu galima sėkmingai valdyti, disponuoti ir naudoti perduotą turtą. Pavyzdžiui, fizinio asmens išduoto įgaliojimo pagrindu, perduotas automobilis parduodamas prieš tai jį išnuomavus būsimam pirkėjui.

Lyginant turto patikėjimą ir atstovavimą galima išskirti pagrindinius panašumus:

a) suinteresuotas asmuo perduoda dalį savo funkcijų kitam asmeniui;

b) įgaliotasis, patikėtinis būtinai turi veikti ne savo, o kitų asmenų interesais;

c) atstovavimas ar turto patikėjimas įforminamas rašytine sutartim;

Galime padaryti išvadą, kad tam tikrais atvejais galima pasirinkti atstovą, suteikti jam įgaliojimą atlikti veiksmus su atstovaujamojo turtu. Turto patikėjimo sutartis gali būti nesudaroma.

3. TURTO PATIKĖJIMO ŠALYS, ATSTOVAI

Įstatymas numato, kad turto patikėjimo šalys yra patikėtojas ir patikėtinis. Patikėtojas – asmuo, perduodantis savo turtą ir nustatantis turto disponavimo sąlygas. Būtina pastebėti, kad įstatymas numato sąlygą – gali būti perduotas tiktai nuosavas ar kitų teisėtu pagrindu valdomas turtas. Mūsų nagrinėjamos sutarties atveju, perduodama alaus pilstymo įranga. Kaip sutarties trūkumą galėčiau įvardinti tai, kad sutartyje nėra visiškai aptariamas perduodamos įrangos nuosavybės klausimas. Turto patikėtojas nenurodo pagrindo ar dokumento pagal kurį perduodamas turtas. Nėra jokių nurodymų ar turtas priklauso jam pačiam, ar turtas nėra apsunkintas (pvz.areštuotas). Manu, kad tai galėtų turėti labai didelę praktinę reikšmę. Patikėtiniui įtraukus perduoto turto į savo prekybos procesą, būtų labai sudėtinga jį grąžinti jei paaiškėtų, kad patikėtojas nėra tikras turto savininkas ar turtas buvo areštuotas. Labai dažnai tenka susidurti praktikoje, kai turtas įsigyjamas išsimokėtinai (lizingo pagrindu).
Lizingo sutartyje gali būti nurodyta, kad pilnai neatsiskaičius už lizinguojamą turtą negalima jo perduoti kitam asmeniui. Tinkamai nepatikrinus ar patikėtojas yra sąžiningas ir tikras turto savininkas, turto patikėjimo sutartis neturėtų būti sudaroma.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1632 žodžiai iš 3214 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.