ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRA
ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS NARIŲ IR PAJININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS
VERSLO TEISĖS REFERATAS
ATLIKO: AD ½ GRUPĖS STUDENTĖ
LAURA MAČIULYTĖ
Šiauliai
2003
Turinys
Įvadas
………………………………………………………………….
………………3
1. ŽŪB samprata ir
steigimas………………………………………………………4
2. Statusas, veikla ir
valdymas……………………………………………………..6
3. Bendrovės kapitalas, pajiniai
įnašai…………………………………………..8
4. Pelnas ir
dividendai…………………………………………………………
………9
5. Bendrovės nariai ir
pajininkai………………………………………………….10
6. Narystės bendrovėje
pabaiga……………………………………………………12
7. Bendrovės reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas…………..12
Išvados……………………………………………………………
……………………15
Naudota
literatūra…………………………………………………………
………..16
Įvadas
Komercinės teisės subjektais vadinami fiziniai ar juridiniai asmenys,
kurie įstatymų numatyta tvarka gali ir turi teisę verstis komercine – ūkine
veikla bei dalyvauti su ja susijusiuose teisiniuose santykiuose. Jie savo
asmeniniu ar firmos vardu dalyvauja rinkos santykiuose su tiekėjais,
pirkėjais, užsakovais ir kitais subjektais. Komercinės teisės subjektai
sudaro komercinius sandorius ir uzsiima komercine veikla turėdami viena
pagrindinį tikslą – pelno siekimą.
Žemės ūkio bendrovės nariai ir pajininkai yra pagrindiniai bendrovės
subjektai, turintys didelę reikšmę bendrovėje.
Bendrovės narys – fizinis asmuo, sukakęs 18 metų, bei juridinis asmuo,
bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės
įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo
balso teisę.
Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio
dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis
sprendžiamojo balso teisės.
Darbo tikslas – išanalizuoti kokias teises bei pareigas įgyja
subjektai, tapdami žemės ūkio bendrovės nariais bei pajininkais, kokia
reikšmę jie turi bendrovėje, kokia jų atsakomybė ir pan.
ŽŪB kūrimosi bumas šiuo metu Lietuvoje jau pasibaigęs, tačiau nėra
visiškai sustojęs – neretai bendrovės yra reorganizuojamos, leidžiami nauji
įstatymai, kurie lemia pokyčius. Šie pokyčiai neretai yra nežinomi
bendrovių nariams ir kitiems susijusiems asmenims. Todėl šio darbo tema yra
aktuali ir svarbi šiandienai.
1. ŽŪB samprata ir steigimas
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6 str. Išvardytos ir apibūdintos
šios įmonių rūšys:
1) individuali (personalinė) įmonė;
2) tikroji ūkinė bendrija;
3) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija;
4) akcinė bendrovė;
5) uždaroji akcinė bendrovė;
6) investicinė bendrovė;
7) kooperatyvinė bendrovė (kooperatyvas);
8) žemės ūkio bendrovė;
9) valstybinė įmonė;
10) vietos savivaldybės įmonė.
Visų šių rūšių įmonių steigimo, veiklos,valdymo tvarką, kompetenciją ir
kitką nustato atitinkamos rūšies įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai,
įmonių įstatai ir kiti teisės aktai.
Žemės ūkio veikla dėl užsienio rinkų reikalavimų produktų kokybei ir
Lietuvoje vyraujančių žemės ūkio veiklos standartų yra gana rizikingas
verslas. Verslo pradžiai ypatingai svarbi žemės ūkio verslo patirtis ir
protingas pradinių investicijų paskirstymas. Tačiau asmeniui, pasiryžusiam
pradėti tokią veiklą, yra gana daug papildomų lengvatų mokesčių srityje,
taip pat papildomos finansavimo galimybės.
Žemės ūkio bendrovės nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei
nedaro atskaitymų į kelių fondą. Be to, žemės ūkio veikla besiverčiantys
asmenys gali pretenduoti į finansinę paramą iš specialios Europos Sąjungos
SAPARD programos.
Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, 2001 m.
sausio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota Žemės ūkio 2.360, iš jų veikia 632
(27 proc.)
Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (priimtas 1991 m.
balandžio 16 d.) apibūdina žemės ūkio bendrovę (ŽŪB) kaip fizinių asmenų
įsteigtą įmonę žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai, sujungus jų
turtą į bendrąją nuosavybę. Bendrovės įsipareigojimai visiškai priklauso
nuo kompanijos kapitalo. Ne mažiau kaip 50 proc. ŽŪB pajamų turi sudaryti
pajamos už parduotą
žemės ūkio produkciją arba agroserviso paslaugas. Žemės
ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai ir
pajininkai. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie
neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime.
Įmonių ir jų atstovybių steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką bei
juridinį statusą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas bei
atitinkami įmonių rūšių įstatymai, o registravimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos įmonių rejestro įstatymas.
ŽŪB gali būti steigiama įkuriant naują ūkinį vienetą arba pertvarkant
esamą juridinį asmenį. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos
ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigimo dokumentai
yra: steigimo sutartis, narių sąrašas, steigėjų pareiškimas dėl veiklos,
steigiamojo susirinkimo protokolas ir bendrovės įstatai. Steigimo sutartyje
įvardijami steigėjai, nurodoma pajinių įnašų priėmimo tvarka (vieta,
laikas) ir už jų priėmimą atsakingi asmenys.
Narių sąraše išvardijami asmenys, pageidaujantys stoti į ŽŪB, nurodomi
iš jų priimtų pradinių įrašų dydžiai, tai patvirtinama parašais.
Steigėjų pareiškime dėl veikos taip pat įvardijami steigėjai (jų vardai
ir pavardės), nurodomas bendrovės pavadinimas ir veikos tikslai, pradinių
įnašų dydis, narių turto priėmimo ir įvertinimo tvarka, steigimo išlaidos.
Parengus šiuos dokumentus ar jų projektus, šaukiamas steigiamasis
susirinkimas, kuris priima nutarimą dėl bendrovės įsteigimo, patvirtina
steigėjų pranešimą, priima įstatus, išrenka bendrovės valdybą, revizijos
komisiją ar revizorių, patvirtina šių organų darbuotojų atlyginimus.
Steigiamasis susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau
kaip 2/3 pageidaujančių įstoti į ŽŪB asmenų.
Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
1) bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas.
2) bendrovės tikslas, veiklos pobūdis ir trukmė;
3) kapitalo didinimo ir mažinimo sąlygos bei tvarka;
nepiniginių pajinių įnašų priėmimo ir įvertinimo tvarka;
4) minimalus pajinio įnašo dydis, pajinių įnašų
pasikeitimo,pardavimo ar perleidimo bendrovės nariams, pajininkams
bei kitiems asmenims tvarka, uždarų aukcionų pajams pirkti ir
parduoti organizavimo tvarka;
5) valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarka, teisės ir
pareigos;
6) narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo, balsavimo
tvarka ir balsavimo teisės perleidimo tvarka;
7) darbo užmokesčio nustatymo tvarka ir pelno
paskirstymo taisyklės;
8) atsargos (rezervinio) kapitalo fondo ir kitų fondų
sudarymo ir naudojimo tvarka;
9) bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir
turto paskirstymo kreditoriams bei pajininkams tvarka;
10) bendrovės narių, bendrovės pajininkų ir samdomų asmenų
teisės, atsakomybė bei pareigos;
11) bendrovės ir jos narių, pajininkų turtiniai bei darbo
santykiai;
12) bendrovės atsiskaitymo su nariais ir pajininkais
sąlygos,tvarka ir terminai.
Ne vėliau kaip per mėnesį nuo steigiamojo susirinkimo dienos steigėjai
turi įteikti vietos savivaldybei paraišką įregistruoti bendrovę Įmonių
rejestre. Prie paraiškos pridedami bendrovės steigimo dokumentai.
2. Statusas, veikla ir valdymas
ŽŪB – ribotos turtinės atsakomybės įmonė,jos turtas neatskirtas
nuo narių turto. Bendrovė neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su
jos veikla, kaip ir jos nariai neatsako už bendrovės prievoles.
ŽŪB turi savo pavadinimą (įmonės vardą), kuriame turi būti įrašytas
rajono pavadinimas ir žodžiai „žemės ūkio bendrovė“ arba jų santrumpa ŽŪB.
Pagrindinės ŽŪB teisės ir pareigos išvardytos žemės ūkio bendrovių
įstatymo 4str. Bendrovė turi teisę:
1) verstis įstatuose nustatyta gamybine ir komercine veikla Lietuvos
Respublikoje bei užsienyje;
2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių
bankuose, taip pat antspaudą;
3) steigti savo filialus, atstovybes Lietuvos Respublikoje ir
užsienyje;
4) valdyti jai priklausantį turtą, pirkti ir kitokiais būdais
įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip juo
disponuoti;
5) sudaryti sandorius, skolinti bei skolintis pinigines lėšas ir
kitą turtą;
6) nuomoti žemę iš valstybės, savivaldybių ar privačių asmenų
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
7) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas,
įkainius ir tarifus, atsižvelgiant į numatytais atvejais valstybės
reguliuojamas kainas;
8) kasmet įvertinti (perkainoti) bendrovės turtą;
9) įstatymuose ir įstatuose nustatyta tvarka reorganizuotis ir
likviduotis bei įstatymų numatyta tvarka būti pertvarkyta.
Bendrovės veiklą kontroliuoja
revizijos komisija
(revizorius). Revizijos komisija (revizorius) renkama bendrovės narių
susirinkime ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos
(revizoriaus) darbo tvarką nustato jos (jo) darbo reglamentas.
Reglamentą tvirtina bendrovės narių susirinkimas. Revizijos komisijos
nariais (revizorium) negali būti bendrovės valdybos nariai ir asmenys,
kuriuos su valdybos nariais sieja santuokos, artimos giminystės ar
svainystės ryšiai. Revizijos komisijos nariams (revizoriui),
pasitelktiems ekspertams ir auditoriams už darbą moka bendrovė.
Revizijos komisija (revizorius) privalo tikrinti bendrovės
apskaitą ir atskaitomybę, taip pat periodiškai tikrinti ūkinę ir finansinę
veiklą. Tikrinimai įforminami aktais. Radus pažeidimų, aktai
perduodami svarstyti valdybos posėdyje, o kai yra didelių pažeidimų
arba kai pažeidimų padaro pati valdyba (administracija),
aktai perduodami svarstyti bendrovės narių susirinkimui. Bendrovės
valdyba (administracija), revizijos komisijos (revizoriaus) aktą privalo
per 15 dienų nuo jo gavimo apsvarstyti valdybos posėdyje arba
artimiausiame narių susirinkime ir imtis konkrečių priemonių iškeltiems
trūkumams pašalinti. Revizijos komisija (revizorius) privalo siekti,
kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, o kalti asmenys, padarę
nuostolių bendrovei, būtų patraukti atsakomybėn Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus ūkiniams metams, likus dviem
savaitėms iki bendrovės narių susirinkimo, valdyba (administracija)
turi pranešti revizijos komisijai (revizoriui), kad bendrovės metinė
apyskaita ir balansas yra parengti ir dokumentus ji galinti tikrinti.
Revizijos komisija (revizorius) pranešime narių susirinkimui pateikia
išvadą apie bendrovės metinę atskaitomybę ir jos finansinę būklę.
Bendrovės veiklą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę tikrinti
valstybės institucijos. Nepriklausomi ekspertai bendrovės veiklos revizijai
atlikti kviečiami revizijos komisijos (revizoriaus) iniciatyva arba
bendrovės narių, turinčių ne mažiau kaip 1/4 visų balsų,
reikalavimu.
Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba
(administracija). Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma.
Tokiais atvejais jos vykdomosios funkcijos tenka narių susirinkimui ir
administracijos vadovui. Jis vadovauja gamybinei ir komercinei bendrovės
veiklai, tvarko kitus jos reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų
nustatyta tvarka. Kiekvienas
bendrovės valdybos narys, administracijos darbuotojas atsako už dėl
savo kaltės bendrovei padarytus nuostolius. Bendrovės valdybos
nariai privalo solidariai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų
neteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės įstatus ar
Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius
atleidžiami tie bendrovės valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokius
nutarimus arba kurie posėdyje nedalyvavo juos priimant ir per 7 dienas
įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario,
administracijos darbuotojo atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų
neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo.
Narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis
sprendžia svarbiausius bendrovės klausimus: renka ir atšaukia valdybą, jos
pirmininką, revizijos komisiją, priima naujus ir šalina iš bendrovės
narius, keičia ir papildo įstatus, priima sprendimus dėl bendrovės
reorganizavimo ar likvidavimo, tvirtina metinę atskaitomybę, skirsto
pelną,nustato dividendų dydį.
3. Bendrovės kapitalas, pajiniai įnašai
Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą. Nuosavas
kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų ir bendrovės pelno, kurio tam
tikros dalys skiriamos pagrindiniam ir rezerviniam fondui suformuoti.
Pagrindinis kapitalas formuojamas iš narių įnašų, kasmetinių atsiskaitymų
iš pelno, kitų pajamų ir skiriamas einamajai bendrovės veiklai finansuoti.
Rezervinio kapitalo fondą sudaro privalomi metiniai atsiskaitymai (ne
mažiau kaip 5 proc. Balansinio pelno dalies), ir jis naudojamas
nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti.
Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų.
Bendrovės pagrindinis kapitalas padidinamas:
1) priimant į bendrovę naujus pajininkus, jų pajų dydžiu;
2) įskaitant balansinio pelno dalį;
3) iš papildomų pajinių įnašų;
4) neatlygintinai gavus turto;
5) perkainojant turtą (jei jis padidėjo).
Bendrovės pagrindinis kapitalas sumažinamas:
1) neatlygintinai perdavus turtą;
2) nurašant iš pagrindinio kapitalo nuostolius,kurių
nepadengia atsargos (rezervinio)
fondas;
3) mažėjant pagrindinio kapitalo sudėtinių dalių vertėms;
4) perkainojant turtą (jei jis sumažėjo).
Pajus – tai bendrovės narių turtinis ar neturtinis įrašas,
suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos
pelno. Pajus gali būti įnešamas pinigais, materialinėmis ar kitomis