Zemės ūkio bendrovių narių ir pajininkų teisės bei pareigos
5 (100%) 1 vote

Zemės ūkio bendrovių narių ir pajininkų teisės bei pareigos

112131

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS NARIŲ IR PAJININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS

VERSLO TEISĖS REFERATAS

ATLIKO: AD ½ GRUPĖS STUDENTĖ

LAURA MAČIULYTĖ

Šiauliai

2003

Turinys

Įvadas

………………………………………………………………….

………………3

1. ŽŪB samprata ir

steigimas………………………………………………………4

2. Statusas, veikla ir

valdymas……………………………………………………..6

3. Bendrovės kapitalas, pajiniai

įnašai…………………………………………..8

4. Pelnas ir

dividendai…………………………………………………………

………9

5. Bendrovės nariai ir

pajininkai………………………………………………….10

6. Narystės bendrovėje

pabaiga……………………………………………………12

7. Bendrovės reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas…………..12

Išvados……………………………………………………………

……………………15

Naudota

literatūra…………………………………………………………

………..16

Įvadas

Komercinės teisės subjektais vadinami fiziniai ar juridiniai asmenys,

kurie įstatymų numatyta tvarka gali ir turi teisę verstis komercine – ūkine

veikla bei dalyvauti su ja susijusiuose teisiniuose santykiuose. Jie savo

asmeniniu ar firmos vardu dalyvauja rinkos santykiuose su tiekėjais,

pirkėjais, užsakovais ir kitais subjektais. Komercinės teisės subjektai

sudaro komercinius sandorius ir uzsiima komercine veikla turėdami viena

pagrindinį tikslą – pelno siekimą.

Žemės ūkio bendrovės nariai ir pajininkai yra pagrindiniai bendrovės

subjektai, turintys didelę reikšmę bendrovėje.

Bendrovės narys – fizinis asmuo, sukakęs 18 metų, bei juridinis asmuo,

bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės

įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo

balso teisę.

Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio

dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis

sprendžiamojo balso teisės.

Darbo tikslas – išanalizuoti kokias teises bei pareigas įgyja

subjektai, tapdami žemės ūkio bendrovės nariais bei pajininkais, kokia

reikšmę jie turi bendrovėje, kokia jų atsakomybė ir pan.

ŽŪB kūrimosi bumas šiuo metu Lietuvoje jau pasibaigęs, tačiau nėra

visiškai sustojęs – neretai bendrovės yra reorganizuojamos, leidžiami nauji

įstatymai, kurie lemia pokyčius. Šie pokyčiai neretai yra nežinomi

bendrovių nariams ir kitiems susijusiems asmenims. Todėl šio darbo tema yra

aktuali ir svarbi šiandienai.

1. ŽŪB samprata ir steigimas

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6 str. Išvardytos ir apibūdintos

šios įmonių rūšys:

1) individuali (personalinė) įmonė;

2) tikroji ūkinė bendrija;

3) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija;

4) akcinė bendrovė;

5) uždaroji akcinė bendrovė;

6) investicinė bendrovė;

7) kooperatyvinė bendrovė (kooperatyvas);

8) žemės ūkio bendrovė;

9) valstybinė įmonė;

10) vietos savivaldybės įmonė.

Visų šių rūšių įmonių steigimo, veiklos,valdymo tvarką, kompetenciją ir

kitką nustato atitinkamos rūšies įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai,

įmonių įstatai ir kiti teisės aktai.

Žemės ūkio veikla dėl užsienio rinkų reikalavimų produktų kokybei ir

Lietuvoje vyraujančių žemės ūkio veiklos standartų yra gana rizikingas

verslas. Verslo pradžiai ypatingai svarbi žemės ūkio verslo patirtis ir

protingas pradinių investicijų paskirstymas. Tačiau asmeniui, pasiryžusiam

pradėti tokią veiklą, yra gana daug papildomų lengvatų mokesčių srityje,

taip pat papildomos finansavimo galimybės.

Žemės ūkio bendrovės nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei

nedaro atskaitymų į kelių fondą. Be to, žemės ūkio veikla besiverčiantys

asmenys gali pretenduoti į finansinę paramą iš specialios Europos Sąjungos

SAPARD programos.

Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, 2001 m.

sausio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota Žemės ūkio 2.360, iš jų veikia 632

(27 proc.)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (priimtas 1991 m.

balandžio 16 d.) apibūdina žemės ūkio bendrovę (ŽŪB) kaip fizinių asmenų

įsteigtą įmonę žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai, sujungus jų

turtą į bendrąją nuosavybę. Bendrovės įsipareigojimai visiškai priklauso

nuo kompanijos kapitalo. Ne mažiau kaip 50 proc. ŽŪB pajamų turi sudaryti

pajamos už parduotą
žemės ūkio produkciją arba agroserviso paslaugas. Žemės

ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai ir

pajininkai. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie

neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime.

Įmonių ir jų atstovybių steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką bei

juridinį statusą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas bei

atitinkami įmonių rūšių įstatymai, o registravimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos įmonių rejestro įstatymas.

ŽŪB gali būti steigiama įkuriant naują ūkinį vienetą arba pertvarkant

esamą juridinį asmenį. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos

ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigimo dokumentai

yra: steigimo sutartis, narių sąrašas, steigėjų pareiškimas dėl veiklos,

steigiamojo susirinkimo protokolas ir bendrovės įstatai. Steigimo sutartyje

įvardijami steigėjai, nurodoma pajinių įnašų priėmimo tvarka (vieta,

laikas) ir už jų priėmimą atsakingi asmenys.

Narių sąraše išvardijami asmenys, pageidaujantys stoti į ŽŪB, nurodomi

iš jų priimtų pradinių įrašų dydžiai, tai patvirtinama parašais.

Steigėjų pareiškime dėl veikos taip pat įvardijami steigėjai (jų vardai

ir pavardės), nurodomas bendrovės pavadinimas ir veikos tikslai, pradinių

įnašų dydis, narių turto priėmimo ir įvertinimo tvarka, steigimo išlaidos.

Parengus šiuos dokumentus ar jų projektus, šaukiamas steigiamasis

susirinkimas, kuris priima nutarimą dėl bendrovės įsteigimo, patvirtina

steigėjų pranešimą, priima įstatus, išrenka bendrovės valdybą, revizijos

komisiją ar revizorių, patvirtina šių organų darbuotojų atlyginimus.

Steigiamasis susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau

kaip 2/3 pageidaujančių įstoti į ŽŪB asmenų.

Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas.

2) bendrovės tikslas, veiklos pobūdis ir trukmė;

3) kapitalo didinimo ir mažinimo sąlygos bei tvarka;

nepiniginių pajinių įnašų priėmimo ir įvertinimo tvarka;

4) minimalus pajinio įnašo dydis, pajinių įnašų

pasikeitimo,pardavimo ar perleidimo bendrovės nariams, pajininkams

bei kitiems asmenims tvarka, uždarų aukcionų pajams pirkti ir

parduoti organizavimo tvarka;

5) valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarka, teisės ir

pareigos;

6) narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo, balsavimo

tvarka ir balsavimo teisės perleidimo tvarka;

7) darbo užmokesčio nustatymo tvarka ir pelno

paskirstymo taisyklės;

8) atsargos (rezervinio) kapitalo fondo ir kitų fondų

sudarymo ir naudojimo tvarka;

9) bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir

turto paskirstymo kreditoriams bei pajininkams tvarka;

10) bendrovės narių, bendrovės pajininkų ir samdomų asmenų

teisės, atsakomybė bei pareigos;

11) bendrovės ir jos narių, pajininkų turtiniai bei darbo

santykiai;

12) bendrovės atsiskaitymo su nariais ir pajininkais

sąlygos,tvarka ir terminai.

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo steigiamojo susirinkimo dienos steigėjai

turi įteikti vietos savivaldybei paraišką įregistruoti bendrovę Įmonių

rejestre. Prie paraiškos pridedami bendrovės steigimo dokumentai.

2. Statusas, veikla ir valdymas

ŽŪB – ribotos turtinės atsakomybės įmonė,jos turtas neatskirtas

nuo narių turto. Bendrovė neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su

jos veikla, kaip ir jos nariai neatsako už bendrovės prievoles.

ŽŪB turi savo pavadinimą (įmonės vardą), kuriame turi būti įrašytas

rajono pavadinimas ir žodžiai „žemės ūkio bendrovė“ arba jų santrumpa ŽŪB.

Pagrindinės ŽŪB teisės ir pareigos išvardytos žemės ūkio bendrovių

įstatymo 4str. Bendrovė turi teisę:

1) verstis įstatuose nustatyta gamybine ir komercine veikla Lietuvos

Respublikoje bei užsienyje;

2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių

bankuose, taip pat antspaudą;

3) steigti savo filialus, atstovybes Lietuvos Respublikoje ir

užsienyje;

4) valdyti jai priklausantį turtą, pirkti ir kitokiais būdais

įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip juo

disponuoti;

5) sudaryti sandorius, skolinti bei skolintis pinigines lėšas ir

kitą turtą;

6) nuomoti žemę iš valstybės, savivaldybių ar privačių asmenų

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

7) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas,

įkainius ir tarifus, atsižvelgiant į numatytais atvejais valstybės

reguliuojamas kainas;

8) kasmet įvertinti (perkainoti) bendrovės turtą;

9) įstatymuose ir įstatuose nustatyta tvarka reorganizuotis ir

likviduotis bei įstatymų numatyta tvarka būti pertvarkyta.

Bendrovės veiklą kontroliuoja
revizijos komisija

(revizorius). Revizijos komisija (revizorius) renkama bendrovės narių

susirinkime ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos

(revizoriaus) darbo tvarką nustato jos (jo) darbo reglamentas.

Reglamentą tvirtina bendrovės narių susirinkimas. Revizijos komisijos

nariais (revizorium) negali būti bendrovės valdybos nariai ir asmenys,

kuriuos su valdybos nariais sieja santuokos, artimos giminystės ar

svainystės ryšiai. Revizijos komisijos nariams (revizoriui),

pasitelktiems ekspertams ir auditoriams už darbą moka bendrovė.

Revizijos komisija (revizorius) privalo tikrinti bendrovės

apskaitą ir atskaitomybę, taip pat periodiškai tikrinti ūkinę ir finansinę

veiklą. Tikrinimai įforminami aktais. Radus pažeidimų, aktai

perduodami svarstyti valdybos posėdyje, o kai yra didelių pažeidimų

arba kai pažeidimų padaro pati valdyba (administracija),

aktai perduodami svarstyti bendrovės narių susirinkimui. Bendrovės

valdyba (administracija), revizijos komisijos (revizoriaus) aktą privalo

per 15 dienų nuo jo gavimo apsvarstyti valdybos posėdyje arba

artimiausiame narių susirinkime ir imtis konkrečių priemonių iškeltiems

trūkumams pašalinti. Revizijos komisija (revizorius) privalo siekti,

kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, o kalti asmenys, padarę

nuostolių bendrovei, būtų patraukti atsakomybėn Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus ūkiniams metams, likus dviem

savaitėms iki bendrovės narių susirinkimo, valdyba (administracija)

turi pranešti revizijos komisijai (revizoriui), kad bendrovės metinė

apyskaita ir balansas yra parengti ir dokumentus ji galinti tikrinti.

Revizijos komisija (revizorius) pranešime narių susirinkimui pateikia

išvadą apie bendrovės metinę atskaitomybę ir jos finansinę būklę.

Bendrovės veiklą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę tikrinti

valstybės institucijos. Nepriklausomi ekspertai bendrovės veiklos revizijai

atlikti kviečiami revizijos komisijos (revizoriaus) iniciatyva arba

bendrovės narių, turinčių ne mažiau kaip 1/4 visų balsų,

reikalavimu.

Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba

(administracija). Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma.

Tokiais atvejais jos vykdomosios funkcijos tenka narių susirinkimui ir

administracijos vadovui. Jis vadovauja gamybinei ir komercinei bendrovės

veiklai, tvarko kitus jos reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų

nustatyta tvarka. Kiekvienas

bendrovės valdybos narys, administracijos darbuotojas atsako už dėl

savo kaltės bendrovei padarytus nuostolius. Bendrovės valdybos

nariai privalo solidariai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų

neteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės įstatus ar

Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius

atleidžiami tie bendrovės valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokius

nutarimus arba kurie posėdyje nedalyvavo juos priimant ir per 7 dienas

įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario,

administracijos darbuotojo atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų

neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo.

Narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis

sprendžia svarbiausius bendrovės klausimus: renka ir atšaukia valdybą, jos

pirmininką, revizijos komisiją, priima naujus ir šalina iš bendrovės

narius, keičia ir papildo įstatus, priima sprendimus dėl bendrovės

reorganizavimo ar likvidavimo, tvirtina metinę atskaitomybę, skirsto

pelną,nustato dividendų dydį.

3. Bendrovės kapitalas, pajiniai įnašai

Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą. Nuosavas

kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų ir bendrovės pelno, kurio tam

tikros dalys skiriamos pagrindiniam ir rezerviniam fondui suformuoti.

Pagrindinis kapitalas formuojamas iš narių įnašų, kasmetinių atsiskaitymų

iš pelno, kitų pajamų ir skiriamas einamajai bendrovės veiklai finansuoti.

Rezervinio kapitalo fondą sudaro privalomi metiniai atsiskaitymai (ne

mažiau kaip 5 proc. Balansinio pelno dalies), ir jis naudojamas

nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti.

Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų.

Bendrovės pagrindinis kapitalas padidinamas:

1) priimant į bendrovę naujus pajininkus, jų pajų dydžiu;

2) įskaitant balansinio pelno dalį;

3) iš papildomų pajinių įnašų;

4) neatlygintinai gavus turto;

5) perkainojant turtą (jei jis padidėjo).

Bendrovės pagrindinis kapitalas sumažinamas:

1) neatlygintinai perdavus turtą;

2) nurašant iš pagrindinio kapitalo nuostolius,kurių

nepadengia atsargos (rezervinio)
fondas;

3) mažėjant pagrindinio kapitalo sudėtinių dalių vertėms;

4) perkainojant turtą (jei jis sumažėjo).

Pajus – tai bendrovės narių turtinis ar neturtinis įrašas,

suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos

pelno. Pajus gali būti įnešamas pinigais, materialinėmis ar kitomis

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1885 žodžiai iš 3764 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.