Reklamos strategija uab vilniaus prekyba filialinėje parduotuvėje maxima
5 (100%) 2 votes

Reklamos strategija uab vilniaus prekyba filialinėje parduotuvėje maxima

Turinys

Paveikslų sąrašas ………………………………………………………………………………………………………………… 3

Pagrindinės sąvokos ir terminai ……………………………………………………………………………………………. 4

I. Įvadas …………………………………………………………………………………………………………………………….. 5

II. Reklamos strategijų įtaka įmonės veiklai …………………………………………………………………………… 7

2.1. Reklamos sąvokų analizė ………………………………………………………………………………………. 8

2.2. Reklamos tikslų nustatymas …………………………………………………………………………………… 8

2.3. Reklamos vieta marketinge ……………………………………………………………………………………. 9

2.4. Reklamos rūšys ………………………………………………………………………………………………….. 10

2.5. Reklamos kampanija ir jos planavimas ………………………………………………………………….. 12

2.5.1. Reklamos tikslų nustatymas ……………………………………………………………………… 13

2.5.1. Reklamos strategija …………………………………………………………………………………. 14

III. Reklamos rūšys bei strategija parduotuvėje ,,Maxima“ …………………………………………………….. 18

3.1. Trumpa parduotuvės ,,Maxima“ charakteristika ……………………………………………………… 18

3.2. Parduotuvės ,,Maxima“ reklamos priemonės …………………………………………………………. 18

IV. Tyrimas ……………………………………………………………………………………………………………………… 20

4.1. Anketinės apklausos analizė ………………………………………………………………………………… 20

Išvados …………………………………………………………………………………………………………………………….. 23

Literatūra …………………………………………………………………………………………………………………………. 24

Priedai ……………………………………………………………………………………………………………………………… 25

Paveikslų sąrašas

1 paveikslas. Pagrindiniai reklamos sprendimai. 9psl.

2 paveikslas. Prekes reklama. 12psl.

3 paveikslas. Reklamos efektyvumas. 20psl.

4 paveikslas. Reklamuojamų prekių paklausa.21psl.

5 paveikslas. ,,Maximos” reklaminių leidinių paklausa. 22psl.

Pagrindinės sąvokos ir terminai

Marketingas – tai poreikių išsiaiškinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimo priėmimo bei įgyvendinimo procesas, padedantis siekti žmogaus ar organizacijos tikslų.

Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendinių, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės marketingo tikslus.

Vartotojas – jo poreikiams tenkinti ir aptarnauti skiriamos visos įmonės pastangos. Jos įgyvendinamos remiantis tam tikrais sprendimais ir veiksmais, susijusiais su vartotojui pagaminta preke, jos kaina, paskirstymu ir rėmimu.

Prekė – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu ar keitimu.

Kaina – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu.

Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.

Rėmimas – tai įmonės komercinė veikla, kurios tikslas yra veiksmai, naudingi ir rėmėjui, ir jo paramos gavėjui.

Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų.

Reklamos auditorija – tai grupė asmenų, kuriuos numatoma pasiekti reklamos priemonėmis.

Reklamos kampanija – tai nuosekliai tam tikrą laiką reklamos strategiją įgyvendinantys veiksmai, kuriuos jungia kūrybinė idėja.

Reklamos kampanijos išlaidos (reklamos kampanijos biudžetas) – tai visos reklamos kompanijai numatytos išlaidos.

Kūrybinė koncepcija (kūrybinė strategija) – bendra idėja, įkūnijima tos kampanijos reklaminėse žinutėse.

I. Įvadas

Šiandien reklama labai sparčiai skverbiasi į įvairias gyvenimo sritis. Aktyvios rinkos sąlygomis, esant didelei prekių ir paslaugų įvairovei, reklama tampa viena svarbiausių esamų ir potencialių pirkėjų, lankytojų ir klientų informavimo, supažindinimo ir susidomėjimą sukeliančių bei įtikinėjimo priemonių. Reklama padeda vartotojui išsirinkti prekę, skatina atskirus pirkėjus, o kartais ir plačius vartotojų sluoksnius įsigyti prekę. Ji padeda formuoti interesus, papročius, nuomonę, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklėjimui. Reklama apibūdina prekių naudingumą, jų reikšmę,
kainas, asortimentą ir kokybę.

Įtakinga reklama gali duoti nemažai naudos ir prekes parduodančiai ar paslaugas teikiančiai įmonei, vartotojams. Reklama pirmiausia praneša vartotojui apie prekės egzistavimą, atkreipia į ją potencialių vartotojų dėmesį. Be reklamos net labai gera prekė gali likti nežinoma. Be to, dauguma pirkėjų gali nepastebėti puikios parduotuvės, naudingas paslaugas teikiančios įmonės ar puikaus renginio. Tik nedaugelis apie tai gali sužinoti be reklamos, tai yra iš draugų, pažįstamų ar atsitiktinai užklydę. Todėl daugelio įmonių veikla be įtakingos reklamos yra neįmanoma.

Temos aktualumas. Reklama sudaro didelę visuomenės gyvenimo dalį. Kiekvienas žmogus yra asmenybė ir kiekvienas savaip vertiną reklamą. Todėl yra įdomu žinoti įvairių žmonių reklamos vertinimą, jos poveikį vartotojui ir rinkai. Šiais laikais reklamos industrija labai sparčiais plečiasi ir atsiranda vis naujų reklamos priemonių. Asmeniniam ir pramoniniam vartotojui skirtų prekių rėmimo veiksmuose skirtingi rėmimo komplekso elementai yra nevienodo lyginamojo svorio. Todėl manau, kad ši tema aktuali.

Tyrimo objektas. UAB ,,Vilniaus prekyba” filialinė parduotuvė ,,Maxima“ .

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti reklamos strategiją UAB ,,Vilniaus prekyba” filialinėje parduotuvėje ,,Maxima“ .

Uždaviniai.

1) Išanalizuoti reklamos sąvokas;

2) Išsiaiškinti pagrindinius reklamos tikslus;

3) Išanalizuoti reklamos vietą marketinge;

4) Išanalizuoti reklamos kampaniją ir jos planavimą;

5) Išanalizuoti parduotuvės ,,Maxima“ reklamos priemones.

6) Remiantis anketine apklausa, išsiaiškinti ,,Maximos“ reklamos strategijos efektyvumą.

Darbo metodologija:

• Literatūros analizė.

• Anketinė apklausa.

• UAB ,,Vilniaus prekyba” filialinės parduotuvės ,,Maxima“ reklamos priemonių analizė.

Literatūros analizė – buvo išanalizuota įvairi Lietuvos ir užsienio autorių literatūra. Dokumentų analizė – buvo išanalizuotos parduotuvės ,,Maxima” reklamos priemonės ir reklamos strategija.

Darbo struktūra:

Darbą sudaro: 5 dalys: įvadas, reklamos strategijų įtaka įmonės veiklai, reklamos rūšys bei strategija parduotuvėje ,,Maxima“, anketinės apklausos analizė, išvados, 40 puslapių, 5 paveikslai, 10 literatūros šaltinių.

II. Reklamos strategijų įtaka įmonės veiklai

2.1. Reklamos sąvokų analizė

Marketingas yra plačiai paplitęs kasdieniniame gyvenime ir dažniausiai suprantamas kaip verslo įmonių veiklos būdas. Marketingą naudoja anaiptol ne vien verslo įmonės ir organizacijos. Norėdamos sužadinti pageidautiną žmonių reakciją, jį pasitelkia ir visuomenės, politinės, valstybės valdymo ar net religinės organizacijos bei institucijos.[2, 15]

Bet kokia įmonė veikia tam tikroje aplinkoje. Norėdama sėkmingai dirbti, ji turi gaminti ir vartotojams pateikti tokių prekių, kurios tenkina jų poreikius ir jie norėtų ir galėtų įsigyti. Todėl įmonės vadovybė ir marketingo specialistai nuolat turi stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti.

Įmonės marketingo veiklos centre yra vartotojas. Įmonės pastangos, patenkinti vartotoją, įgyvendinamos remiantis tam tikrais sprendimais ir veiksmais, susijusiais su vartotojui pagaminta preke, jos kaina, paskirstymu ir rėmimu. Šios keturios sprendimų ir veiksmų grupės sudaro vadinamąjį marketingo kompleksą.

Marketingo komplekso elementas rėmimas – tai sprendimai ir veiksniai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie prekes ir paskatinti juos tas prekes pirkti.[2, 59]

Marketingo specialistai skiria šias rėmimo veiksmų grupes:

• Reklama;

• Pardavimo skatinimas;

• Populiarinimas;

• Asmeniškas pardavimas.[3, 231]

Reklama mūsų visuomenėje reikalinga dėl įvairių priežasčių. Jei nuo jos atsiribotume, užkirstume kelią reklamos priemonių plitimui, pirmiausia vartotojas pasigestų informacijos. Antra, prekių pardavėjai ir gamintojai netektų svarbaus padėjėjo siekti savo tikslams. Reikia atkreipti dėmesį, kad prekyba prasideda gerokai prieš atvykstant pirkėjui. Ji prasideda nuo reklamos, nes negalima įsigyti prekės, nieko nežinant apie ją, įmonę, jos klientus, reputaciją. Vartotojui reklama taip pat ir malonumo bei naudos tiekėja. Verslininkui ji – būtinas sėkmės laidas, biznio variklis ekonomijoje. [1, 70]

Reklama kaip procesas susideda iš 4 sudedamųjų dalių:

1. Reklamos tiekėjai – gamintojai, didmenininkai, mažmenininkai, prekybininkai ir t.t.

2. Reklamos agentūros – įmonės, kurių darbuotojai kuria ir parengia reklamą.

3. Reklamos nešėjai – tos priemonės, kuriomis užsakovas stengiasi pasiekti ir užkariauti norimą auditoriją.

4. Reklamos vartotojas – asmuo, kuriam skiriama ar kurį gali pasiekti reklamoje skelbiama informacija. [1, 80]

Galima išskirti tokius reklamos tipus:

• Reklama, pateikta gamintojo vardu;

• Reklama, pateikta prekybininkų vardu;

• Reklama, pateikta individualių asmenų vardu;

• Reklamos, pateiktos Vyriausybės ir visuomeninių organizacijų vardu.

Reklama pasižymi teigiamomis ir neigiamomis savybėmis. Teigiamos – reklamos patikimumas. Ji gali pasiekti didžiulę auditoriją. Neigiamos savybės tokios, kad reklamos priemonės dažnai standartizuotos, nėra nukreiptos konkrečiai pirkėjų grupei,
tiesiog ja užteršiamas laikraštis ar ekranas. Blogai ir tas, kad dažnai įvairių rūšių reklama reikalauja didelių išlaidų.

Reklama pasižymi masiškumu, ji nėra individuali, yra orientuota daugeliui žmonių. Reklama yra viešojo gyvenimo dalis, ji dažniausiai skiriama ne kuriam nors konkrečiam asmeniui, o atvira visiems. Reklama gali paveikti viešąją nuomonę. Reklamai būdingas vienakryptingumas. Ji yra vienos krypties komunikacija. Tarpininkavimas būdingas informacijos perdavime, t.y. reklamoje informacija perduodama per tarpininkus, o ne tiesiogiai.

Reklamos tikslų slėpimas. Neretai reklamos tikslai būna užmaskuoti.

Idėjiškumas. Konkrečiame reklamos objekte reklama atspindi žmogaus darbo rezultatą, pasiektą ekonomikos ar kultūros lygyje. Taigi, be komercinių tikslų reklama pasižymi idėjiškumu.

Teisingumas. Jis išreiškiamas visų žinių pateiktų reklaminiame skelbime tikrumu.

Konkretumas. Dažniausiai reklama nėra ilgas prekės charakterizavimas, o trumpa, paprasta, bet įtaigi kalba.

Planingumas. Visa reklaminė veikla yra planuojama. [1, 96]

2.2. Reklamos tikslų nustatymas

Virvilaitė ir Valainytė skiria šiuos reklamos tikslus:

• Supažindinti potencialius vartotojus su tam tikra preke, jos kaina, pateikimo vieta ir pan.

• Priversti potencialų vartotoją galvoti apie prekės įsigijimą;

• Priversti potencialų vartotoją norėti tam tikros prekės ir pan.[3, 231]

Kotleris teigia, jog sudarant reklamos programą, yra svarbiausia nustatyti reklamos tikslus. Šie tikslai turi remtis prieš tai priimtais sprendimais dėl tikslinės rinkos, prekės pozicionavimo ir rinkodaros komplekso, nes nuo to priklauso, kokio galutinio tikslo visoje rinkodaros programoje siekia reklama.

Prieš sudarydami reklamos programą, rinkodaros specialistai turi priimti penkis pagrindinius sprendimus (žr. 1paveikslą )[4, 664]

1 paveikslas. Pagrindiniai reklamos sprendimai.

2.3. Reklamos vieta marketinge

Visų pirma reklama yra įtikinėjimo, siūlymo, informavimo – kitaip sakant, tam tikros propagandos priemonė.

Antra, niekas nereklamuojama veltui, už reklamą visuomet reikia mokėti. Tai pagrindinis reklamos ir populiarinimo skirtumas, mat už populiarinimą tiesiogiai nėra mokama. Už reklamą moka jos užsakovas, o skaitytojas ar žiūrovas beveik visada gali jį atpažinti ir suprasti, kas yra suinteresuotoji pusė. Taigi visiems aišku, kad jis ne šiaip ką nors informuoja ar skatina, bet su reklamos pagalba siekia savo tikslų.

Trečia, daugumos rūšių reklama yra neasmeniška – reklamos užsakovas nebando bendrauti su kiekvienu jį dominančiu asmeniu individualiai. Tai įmanoma tik organizuojant tiesioginę reklamą paštu ar kitomis ryšio priemonėmis. Tačiau visais kitais atvejais reklamos užsakovas bando pasiekti ne kurį nors individą, o tam tikrą reklamos auditoriją.

Savaime suprantama, reklamos auditorija turi būti parenkama suderinus su tiksline rinka. Kai norima pasiekti tik potencialius pirkėjus, stengiamasi, kad reklama ,,uždengtų“ visą tikslinį rinkos segmentą ar pasirinktą jo dalį. Kai norima pasiekti ne pačius potencialius pirkėjus, bet jiems įtaką darančių žmonių grupes – reklamos auditorija gali gerokai nutolti nuo tikslinės rinkos.[2, 295]

Reklama turi aiškų ryšį su paskirstymo sprendimais. Organizavus labai intensyvų paskirstymą, prekės pasiekia daugelį parduotuvių ir ten jas gali pamatyti daug potencialių pirkėjų. Ne visas prekes prasminga labai plačiai ,,išmėtyti“ – geriau informuoti ir pirkėjus sukviesti į parduotuves panaudojant reklamą.

Reklama turi būti derinama su kitais rėmimo veiksmais nuolat vertinant, kurie iš jų konkrečiu atveju efektyviausi.

Reklama ir pardavimo skatinimas kartais būna tiesiog neatskiriamai susipynę. Jie dažnai papildo ir sustiprina vienas kitą. Tarkime, reklama gali informuoti apie kuponų platinimo kampaniją, o dėl šios pirkėjai išbando naują prekę ir ima pastebėti jos reklamą.

Aptari klausimai jau iš dalies atskleidžia reklamos funkcijas. Iš jų dažniausiai pabrėžiamos šios:

• Informavimas;

• Skatinimas;

• Priminimas;

• ,,Advokatavimas“.[2, 272]

2.4 Reklamos rūšys

Literatūroje reklama įvardijama labai įvairiai ir skirstoma pagal šiuos kriterijus:

1. pagal tai, kas pateikia reklamą;

2. pagal reklamos tikslus;

3. pagal reklamos tikslinę auditoriją (kam skirta reklama);

4. pagal reklamos pobūdį;

5. pagal reklamos priemones ir būdus;

Pagal tai, kas ją pateikia, reklama skirstoma į keturis pagrindinius tipus:

• pateikta gamintojų;

• pateikta prekybininkų;

• pateikta individualių asmenų;

• pateikta vyriausybės ar visuomeninių organizacijų.

Ši klasifikacija yra pakankamai plati, leidžia nagrinėti reklamą pagal jos užsakovų pobūdį. Tačiau ji neatspindi giluminio reklamos pobūdžio ir specifikos.

Pagal tikslus reklama klasifikuojama į tris tipus:

• informacinė;

• įtikinanti;

• primenanti;

šių reklamos tipų formulavimas leidžia ištirti reklamos svarbą ir tikslus įvairiomis dinamiškos rinkos bei produkto padėties sąlygomis.

Pagal pobūdį reklama klasifikuojama į:

• firminę;

• prekės;

• siekiančią paklausos didinimo.

Firmine reklama paprastai siekiama dviejų tikslų:

• stiprinti visos firmos reputaciją,

• sukurti firmos įvaizdį, kurį būtų galima panaudoti
ar visoms firmos prekėms remti.

Prekės reklama dažniausiai susijusi su konkrečiu prekės ženklu ir įmanomomis jo modifikacijomis. Jos tikslas – sukurti tam tikros prekės markės įvaizdį ir atkreipti į ją vartotojų dėmesį. Ši reklama siekia, kad prekės ženklas įsiskverbtų į vartotojų pasąmonę ir skatintų asociacijas, susijusias su prekės kokybe bei įvaizdžiu. Prekei reklamuoti pasitelkiamos beveik visos masinės informacijos priemonės. Tokia reklama turi atitikti šiuos reikalavimus: turi būti įtikinanti, aktuali, daranti įspūdį, išbaigta, su solidžiu prekės ženklu, spalvinga, atsargi, lengvai atpažįstama. Ši reklama turi propaguoti tam tikrą gyvenimo stilių. “Šiai reklamai svarbiausia yra jos kokybė, o ne kiekybė arba reklaminės kompanijos ilgumas” . Prekė gali būti reklamuojama nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais (žiūrėti 2 pav.). kiekviename lygyje naudojamos skirtingos reklamos priemonės.

Pagal reklamos priemones ir būdus yra labiausiai paplitęs reklamos klasifikavimas. Ši klasifikacija leidžia reklamą grupuoti, skirstyti į įvairias formas, tipus, rūšis. Beje reklamos klasifikaciją pagal reklamos priemones ir būdu įvairūs literatūros šaltiniai pateikia gana skirtingai. Čia pateikiama reklamos klasifikaciją remiantis tarptautinės reklamos asociacijos (TRA) klasifikavimu.

2 paveikslas. Prekes reklama.

TRA reklamą klasifikuoja į devynias pagrindines grupes:

• spaudos reklama;

• spausdinta reklama;

• audiovizualinė reklama;

• parodos ir mugės;

• reklaminiai suvenyrai;

• pašto reklama;

• lauko reklama;

• ryšiai su visuomene;

• kompiuterizuota reklama;[2, 301-303]

2.5. Reklamos kampanija ir jos planavimas

Kiekviena verslo įmonė savo prekes ir pačią įmonę turi reklamuoti planingai. Reklamos planas yra įmonės marketingo plano, o tiksliau – jos rėmimo komplekso priemonių plano, sudedamoji dalis. Reklamos planavimas įmonėje apima tokius etapus:

• remiantis įmonės ir marketingo tikslais bei atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio patirtį, marketingo analizės ir rinkos tyrimo duomenis, suformuluojami visos įmonės ir atskirų prekių reklamos tikslai (reklamos tikslo planavimas);

• Remiantis reklamos tikslais nustatoma reklamos strategija, numatanti kryptis, priemones ir metodus šiems tikslams pasiekti (reklamos strategijos planavimas);

• Apskaičiuojamos numatytai reklamos strategijai įgyvendinti reikalingos lėšos (reklamos biudžeto sudarymas);

• Parengiamas konkretus reklamos strategiją įgyvendinančių veiksmų – reklamos kampanijų planas (reklamos kampanijų planavimas).

Reklamos kampanijos planas turi atsakyti į šiuos penkis klausimus:

• Kokie reklamos kampanijos tikslai?

• Kiek galima išleisti pinigų?

• Kokį reikia perduoti pranešimą (žinutę)?

• Kokie turi būti panaudoti reklamos nešikliai?

• Kaip įvertinti reklamos kampanijos rezultatus.

2.5.1. Reklamos kampanijos tikslų nustatymas

Reklamos kampanijos tikslai turi išplaukti iš bendrų visos įmonės ir marketingo tikslų. Jie turi sietis su jau priimtais sprendimais dėl įmonės marketingo strategijos, jos tikslinės rinkos, atsižvelgiant į rinkoje susiklosčiusią situaciją.

Reklamos tikslų formulavimui keliami tam tikri reikalavimai. Pirmiausia turi būti apibrėžtas laikas, per kurį jie turi būti pasiekti. Be to, juos reikia kiekybiškai išreikšti, kad galima būtų nustatyti, ar jie buvo pasiekti.

Pagal turinį skiriami ekonominiai ir komunikaciniai (neekonominiai) tikslai. Ekonominiai tikslai išreiškiami tokiais rodikliais kaip pelnas, prekių apyvarta, rinkos dalis ir pan. Jų trūkumas – dažnai reklamos poveikio neįmanoma atskirti nuo kitų veiksnių įtakos. Komunikaciniai tikslai formuluojami siauriau, taip išvengiant nepageidaujamų veiksnių.

Reklamos kampanijos išlaidos. Jos paprastai sudaro tik dalį įmonės metinio reklamos biudžeto.

Metinis reklamos biudžetas planuojamas naudojant vieną iš šių metodų:

• Į išlaidas orientuotas metodas;

• Procento nuo… metodas;

• Į konkurentus orientuotas metodas;

• Tikslo uždavinių metodas.

Kotleris teigia, jog yra tam tikri ypatumai, į kuriuos reiki atsižvelgti planuojant reklamos biudžetą:

• Prekės gyvavimo ciklo etapas

• Rinko dalis

• Konkurencija ir reklamos ,,triukšmas“

• Reklamos dažnumas

• Produkto diferencijavimas.

Kad ir koks reklamos biudžeto sudarymo metodas naudojamas, tai padaryti nėra lengva. Nes iš kur bendrovė gali žinoti, kad reklamai ji išleidžia tinkamą sumą. Turint omenyje, kiek įvairių veiksnių, kontroliuojamų ir nekontroliuojamų, veikia reklamos efektyvumą, tiksliai išmatuoti reklamos išlaidų veiksmingumo neįmanoma. [4, 666 ]

2.5.2. Reklamos strategija

Anot Kotlerio, reklamos strategija apima du pagrindiniu elementus: reklamos pranešimo kūrimą ir reklamos žiniasklaidos parinkimą.

Šiandien, kai yra teik daug skirtingos žiniasklaidos, jų kainos tokios aukštos, o rinkodaros strategijos yra skirtos mažesnėms tikslinėms rinkoms, žiniasklaidos planavimo funkcija tapo daug svarbesne. Kai kuriais atvejais reklamos kampanija pradedama nuo pranešimo idėjos, o tik paskui parenkama tinkama žiniasklaida. Kitais atvejais, pirmiausia parenkama tinkama žiniasklaida, o po to kuriamos jai tinkamos reklamos. Kuo toliau, tuo labiau bendrovės vertina šių labai
svarbių veiklų bendro planavimo naudą.

Dabar, kai reklama yra itin brangi, o vartotojai ja tiesiog apversti, labai svarbu sukurti gerą reklamos pranešimą. Kad laimėtų ir išlaikytų vartotojų dėmesį, reklamos kūrėjai šiandien turi būti ypač kūrybingi, novatoriški, geriau planuoti reklamą, suteikti vartotojams pramogą, įtikinti juos.[4, 668]

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2639 žodžiai iš 5232 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.