Reklamos strategija uab vilniaus prekyba filialinėje parduotuvėje maxima
5 (100%) 2 votes

Reklamos strategija uab vilniaus prekyba filialinėje parduotuvėje maxima

Turinys

Paveikslų sąrašas ………………………………………………………………………………………………………………… 3

Pagrindinės sąvokos ir terminai ……………………………………………………………………………………………. 4

I. Įvadas …………………………………………………………………………………………………………………………….. 5

II. Reklamos strategijų įtaka įmonės veiklai …………………………………………………………………………… 7

2.1. Reklamos sąvokų analizė ………………………………………………………………………………………. 8

2.2. Reklamos tikslų nustatymas …………………………………………………………………………………… 8

2.3. Reklamos vieta marketinge ……………………………………………………………………………………. 9

2.4. Reklamos rūšys ………………………………………………………………………………………………….. 10

2.5. Reklamos kampanija ir jos planavimas ………………………………………………………………….. 12

2.5.1. Reklamos tikslų nustatymas ……………………………………………………………………… 13

2.5.1. Reklamos strategija …………………………………………………………………………………. 14

III. Reklamos rūšys bei strategija parduotuvėje ,,Maxima“ …………………………………………………….. 18

3.1. Trumpa parduotuvės ,,Maxima“ charakteristika ……………………………………………………… 18

3.2. Parduotuvės ,,Maxima“ reklamos priemonės …………………………………………………………. 18

IV. Tyrimas ……………………………………………………………………………………………………………………… 20

4.1. Anketinės apklausos analizė ………………………………………………………………………………… 20

Išvados …………………………………………………………………………………………………………………………….. 23

Literatūra …………………………………………………………………………………………………………………………. 24

Priedai ……………………………………………………………………………………………………………………………… 25

Paveikslų sąrašas

1 paveikslas. Pagrindiniai reklamos sprendimai. 9psl.

2 paveikslas. Prekes reklama. 12psl.

3 paveikslas. Reklamos efektyvumas. 20psl.

4 paveikslas. Reklamuojamų prekių paklausa.21psl.

5 paveikslas. ,,Maximos” reklaminių leidinių paklausa. 22psl.

Pagrindinės sąvokos ir terminai

Marketingas – tai poreikių išsiaiškinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimo priėmimo bei įgyvendinimo procesas, padedantis siekti žmogaus ar organizacijos tikslų.

Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendinių, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės marketingo tikslus.

Vartotojas – jo poreikiams tenkinti ir aptarnauti skiriamos visos įmonės pastangos. Jos įgyvendinamos remiantis tam tikrais sprendimais ir veiksmais, susijusiais su vartotojui pagaminta preke, jos kaina, paskirstymu ir rėmimu.

Prekė – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu ar keitimu.

Kaina – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu.

Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.

Rėmimas – tai įmonės komercinė veikla, kurios tikslas yra veiksmai, naudingi ir rėmėjui, ir jo paramos gavėjui.

Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų.

Reklamos auditorija – tai grupė asmenų, kuriuos numatoma pasiekti reklamos priemonėmis.

Reklamos kampanija – tai nuosekliai tam tikrą laiką reklamos strategiją įgyvendinantys veiksmai, kuriuos jungia kūrybinė idėja.

Reklamos kampanijos išlaidos (reklamos kampanijos biudžetas) – tai visos reklamos kompanijai numatytos išlaidos.

Kūrybinė koncepcija (kūrybinė strategija) – bendra idėja, įkūnijima tos kampanijos reklaminėse žinutėse.

I. Įvadas

Šiandien reklama labai sparčiai skverbiasi į įvairias gyvenimo sritis. Aktyvios rinkos sąlygomis, esant didelei prekių ir paslaugų įvairovei, reklama tampa viena svarbiausių esamų ir potencialių pirkėjų, lankytojų ir klientų informavimo, supažindinimo ir susidomėjimą sukeliančių bei įtikinėjimo priemonių. Reklama padeda vartotojui išsirinkti prekę, skatina atskirus pirkėjus, o kartais ir plačius vartotojų sluoksnius įsigyti prekę. Ji padeda formuoti interesus, papročius, nuomonę, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklėjimui. Reklama apibūdina prekių naudingumą, jų reikšmę,
kainas, asortimentą ir kokybę.

Įtakinga reklama gali duoti nemažai naudos ir prekes parduodančiai ar paslaugas teikiančiai įmonei, vartotojams. Reklama pirmiausia praneša vartotojui apie prekės egzistavimą, atkreipia į ją potencialių vartotojų dėmesį. Be reklamos net labai gera prekė gali likti nežinoma. Be to, dauguma pirkėjų gali nepastebėti puikios parduotuvės, naudingas paslaugas teikiančios įmonės ar puikaus renginio. Tik nedaugelis apie tai gali sužinoti be reklamos, tai yra iš draugų, pažįstamų ar atsitiktinai užklydę. Todėl daugelio įmonių veikla be įtakingos reklamos yra neįmanoma.

Temos aktualumas. Reklama sudaro didelę visuomenės gyvenimo dalį. Kiekvienas žmogus yra asmenybė ir kiekvienas savaip vertiną reklamą. Todėl yra įdomu žinoti įvairių žmonių reklamos vertinimą, jos poveikį vartotojui ir rinkai. Šiais laikais reklamos industrija labai sparčiais plečiasi ir atsiranda vis naujų reklamos priemonių. Asmeniniam ir pramoniniam vartotojui skirtų prekių rėmimo veiksmuose skirtingi rėmimo komplekso elementai yra nevienodo lyginamojo svorio. Todėl manau, kad ši tema aktuali.

Tyrimo objektas. UAB ,,Vilniaus prekyba” filialinė parduotuvė ,,Maxima“ .

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti reklamos strategiją UAB ,,Vilniaus prekyba” filialinėje parduotuvėje ,,Maxima“ .

Uždaviniai.

1) Išanalizuoti reklamos sąvokas;

2) Išsiaiškinti pagrindinius reklamos tikslus;

3) Išanalizuoti reklamos vietą marketinge;

4) Išanalizuoti reklamos kampaniją ir jos planavimą;

5) Išanalizuoti parduotuvės ,,Maxima“ reklamos priemones.

6) Remiantis anketine apklausa, išsiaiškinti ,,Maximos“ reklamos strategijos efektyvumą.

Darbo metodologija:

• Literatūros analizė.

• Anketinė apklausa.

• UAB ,,Vilniaus prekyba” filialinės parduotuvės ,,Maxima“ reklamos priemonių analizė.

Literatūros analizė – buvo išanalizuota įvairi Lietuvos ir užsienio autorių literatūra. Dokumentų analizė – buvo išanalizuotos parduotuvės ,,Maxima” reklamos priemonės ir reklamos strategija.

Darbo struktūra:

Darbą sudaro: 5 dalys: įvadas, reklamos strategijų įtaka įmonės veiklai, reklamos rūšys bei strategija parduotuvėje ,,Maxima“, anketinės apklausos analizė, išvados, 40 puslapių, 5 paveikslai, 10 literatūros šaltinių.

II. Reklamos strategijų įtaka įmonės veiklai

2.1. Reklamos sąvokų analizė

Marketingas yra plačiai paplitęs kasdieniniame gyvenime ir dažniausiai suprantamas kaip verslo įmonių veiklos būdas. Marketingą naudoja anaiptol ne vien verslo įmonės ir organizacijos. Norėdamos sužadinti pageidautiną žmonių reakciją, jį pasitelkia ir visuomenės, politinės, valstybės valdymo ar net religinės organizacijos bei institucijos.[2, 15]

Bet kokia įmonė veikia tam tikroje aplinkoje. Norėdama sėkmingai dirbti, ji turi gaminti ir vartotojams pateikti tokių prekių, kurios tenkina jų poreikius ir jie norėtų ir galėtų įsigyti. Todėl įmonės vadovybė ir marketingo specialistai nuolat turi stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti.

Įmonės marketingo veiklos centre yra vartotojas. Įmonės pastangos, patenkinti vartotoją, įgyvendinamos remiantis tam tikrais sprendimais ir veiksmais, susijusiais su vartotojui pagaminta preke, jos kaina, paskirstymu ir rėmimu. Šios keturios sprendimų ir veiksmų grupės sudaro vadinamąjį marketingo kompleksą.

Marketingo komplekso elementas rėmimas – tai sprendimai ir veiksniai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie prekes ir paskatinti juos tas prekes pirkti.[2, 59]

Marketingo specialistai skiria šias rėmimo veiksmų grupes:

• Reklama;

• Pardavimo skatinimas;

• Populiarinimas;

• Asmeniškas pardavimas.[3, 231]

Reklama mūsų visuomenėje reikalinga dėl įvairių priežasčių. Jei nuo jos atsiribotume, užkirstume kelią reklamos priemonių plitimui, pirmiausia vartotojas pasigestų informacijos. Antra, prekių pardavėjai ir gamintojai netektų svarbaus padėjėjo siekti savo tikslams. Reikia atkreipti dėmesį, kad prekyba prasideda gerokai prieš atvykstant pirkėjui. Ji prasideda nuo reklamos, nes negalima įsigyti prekės, nieko nežinant apie ją, įmonę, jos klientus, reputaciją. Vartotojui reklama taip pat ir malonumo bei naudos tiekėja. Verslininkui ji – būtinas sėkmės laidas, biznio variklis ekonomijoje. [1, 70]

Reklama kaip procesas susideda iš 4 sudedamųjų dalių:

1. Reklamos tiekėjai – gamintojai, didmenininkai, mažmenininkai, prekybininkai ir t.t.

2. Reklamos agentūros – įmonės, kurių darbuotojai kuria ir parengia reklamą.

3. Reklamos nešėjai – tos priemonės, kuriomis užsakovas stengiasi pasiekti ir užkariauti norimą auditoriją.

4. Reklamos vartotojas – asmuo, kuriam skiriama ar kurį gali pasiekti reklamoje skelbiama informacija. [1, 80]

Galima išskirti tokius reklamos tipus:

• Reklama, pateikta gamintojo vardu;

• Reklama, pateikta prekybininkų vardu;

• Reklama, pateikta individualių asmenų vardu;

• Reklamos, pateiktos Vyriausybės ir visuomeninių organizacijų vardu.

Reklama pasižymi teigiamomis ir neigiamomis savybėmis. Teigiamos – reklamos patikimumas. Ji gali pasiekti didžiulę auditoriją. Neigiamos savybės tokios, kad reklamos priemonės dažnai standartizuotos, nėra nukreiptos konkrečiai pirkėjų grupei,
tiesiog ja užteršiamas laikraštis ar ekranas. Blogai ir tas, kad dažnai įvairių rūšių reklama reikalauja didelių išlaidų.

Reklama pasižymi masiškumu, ji nėra individuali, yra orientuota daugeliui žmonių. Reklama yra viešojo gyvenimo dalis, ji dažniausiai skiriama ne kuriam nors konkrečiam asmeniui, o atvira visiems. Reklama gali paveikti viešąją nuomonę. Reklamai būdingas vienakryptingumas. Ji yra vienos krypties komunikacija. Tarpininkavimas būdingas informacijos perdavime, t.y. reklamoje informacija perduodama per tarpininkus, o ne tiesiogiai.

Reklamos tikslų slėpimas. Neretai reklamos tikslai būna užmaskuoti.

Idėjiškumas. Konkrečiame reklamos objekte reklama atspindi žmogaus darbo rezultatą, pasiektą ekonomikos ar kultūros lygyje. Taigi, be komercinių tikslų reklama pasižymi idėjiškumu.

Teisingumas. Jis išreiškiamas visų žinių pateiktų reklaminiame skelbime tikrumu.

Konkretumas. Dažniausiai reklama nėra ilgas prekės charakterizavimas, o trumpa, paprasta, bet įtaigi kalba.

Planingumas. Visa reklaminė veikla yra planuojama. [1, 96]

2.2. Reklamos tikslų nustatymas

Virvilaitė ir Valainytė skiria šiuos reklamos tikslus:

• Supažindinti potencialius vartotojus su tam tikra preke, jos kaina, pateikimo vieta ir pan.

• Priversti potencialų vartotoją galvoti apie prekės įsigijimą;

• Priversti potencialų vartotoją norėti tam tikros prekės ir pan.[3, 231]

Kotleris teigia, jog sudarant reklamos programą, yra svarbiausia nustatyti reklamos tikslus. Šie tikslai turi remtis prieš tai priimtais sprendimais dėl tikslinės rinkos, prekės pozicionavimo ir rinkodaros komplekso, nes nuo to priklauso, kokio galutinio tikslo visoje rinkodaros programoje siekia reklama.

Prieš sudarydami reklamos programą, rinkodaros specialistai turi priimti penkis pagrindinius sprendimus (žr. 1paveikslą )[4, 664]

1 paveikslas. Pagrindiniai reklamos sprendimai.

2.3. Reklamos vieta marketinge

Visų pirma reklama yra įtikinėjimo, siūlymo, informavimo – kitaip sakant, tam tikros propagandos priemonė.

Antra, niekas nereklamuojama veltui, už reklamą visuomet reikia mokėti. Tai pagrindinis reklamos ir populiarinimo skirtumas, mat už populiarinimą tiesiogiai nėra mokama. Už reklamą moka jos užsakovas, o skaitytojas ar žiūrovas beveik visada gali jį atpažinti ir suprasti, kas yra suinteresuotoji pusė. Taigi visiems aišku, kad jis ne šiaip ką nors informuoja ar skatina, bet su reklamos pagalba siekia savo tikslų.

Trečia, daugumos rūšių reklama yra neasmeniška – reklamos užsakovas nebando bendrauti su kiekvienu jį dominančiu asmeniu individualiai. Tai įmanoma tik organizuojant tiesioginę reklamą paštu ar kitomis ryšio priemonėmis. Tačiau visais kitais atvejais reklamos užsakovas bando pasiekti ne kurį nors individą, o tam tikrą reklamos auditoriją.

Savaime suprantama, reklamos auditorija turi būti parenkama suderinus su tiksline rinka. Kai norima pasiekti tik potencialius pirkėjus, stengiamasi, kad reklama ,,uždengtų“ visą tikslinį rinkos segmentą ar pasirinktą jo dalį. Kai norima pasiekti ne pačius potencialius pirkėjus, bet jiems įtaką darančių žmonių grupes – reklamos auditorija gali gerokai nutolti nuo tikslinės rinkos.[2, 295]

Reklama turi aiškų ryšį su paskirstymo sprendimais. Organizavus labai intensyvų paskirstymą, prekės pasiekia daugelį parduotuvių ir ten jas gali pamatyti daug potencialių pirkėjų. Ne visas prekes prasminga labai plačiai ,,išmėtyti“ – geriau informuoti ir pirkėjus sukviesti į parduotuves panaudojant reklamą.

Reklama turi būti derinama su kitais rėmimo veiksmais nuolat vertinant, kurie iš jų konkrečiu atveju efektyviausi.

Reklama ir pardavimo skatinimas kartais būna tiesiog neatskiriamai susipynę. Jie dažnai papildo ir sustiprina vienas kitą. Tarkime, reklama gali informuoti apie kuponų platinimo kampaniją, o dėl šios pirkėjai išbando naują prekę ir ima pastebėti jos reklamą.

Aptari klausimai jau iš dalies atskleidžia reklamos funkcijas. Iš jų dažniausiai pabrėžiamos šios:

• Informavimas;

• Skatinimas;

• Priminimas;

• ,,Advokatavimas“.[2, 272]

2.4 Reklamos rūšys

Literatūroje reklama įvardijama labai įvairiai ir skirstoma pagal šiuos kriterijus:

1. pagal tai, kas pateikia reklamą;

2. pagal reklamos tikslus;

3. pagal reklamos tikslinę auditoriją (kam skirta reklama);

4. pagal reklamos pobūdį;

5. pagal reklamos priemones ir būdus;

Pagal tai, kas ją pateikia, reklama skirstoma į keturis pagrindinius tipus:

• pateikta gamintojų;

• pateikta prekybininkų;

• pateikta individualių asmenų;

• pateikta vyriausybės ar visuomeninių organizacijų.

Ši klasifikacija yra pakankamai plati, leidžia nagrinėti reklamą pagal jos užsakovų pobūdį. Tačiau ji neatspindi giluminio reklamos pobūdžio ir specifikos.

Pagal tikslus reklama klasifikuojama į tris tipus:

• informacinė;

• įtikinanti;

• primenanti;

šių reklamos tipų formulavimas leidžia ištirti reklamos svarbą ir tikslus įvairiomis dinamiškos rinkos bei produkto padėties sąlygomis.

Pagal pobūdį reklama klasifikuojama į:

• firminę;

• prekės;

• siekiančią paklausos didinimo.

Firmine reklama paprastai siekiama dviejų tikslų:

• stiprinti visos firmos reputaciją,

• sukurti firmos įvaizdį, kurį būtų galima panaudoti
ar visoms firmos prekėms remti.

Prekės reklama dažniausiai susijusi su konkrečiu prekės ženklu ir įmanomomis jo modifikacijomis. Jos tikslas – sukurti tam tikros prekės markės įvaizdį ir atkreipti į ją vartotojų dėmesį. Ši reklama siekia, kad prekės ženklas įsiskverbtų į vartotojų pasąmonę ir skatintų asociacijas, susijusias su prekės kokybe bei įvaizdžiu. Prekei reklamuoti pasitelkiamos beveik visos masinės informacijos priemonės. Tokia reklama turi atitikti šiuos reikalavimus: turi būti įtikinanti, aktuali, daranti įspūdį, išbaigta, su solidžiu prekės ženklu, spalvinga, atsargi, lengvai atpažįstama. Ši reklama turi propaguoti tam tikrą gyvenimo stilių. “Šiai reklamai svarbiausia yra jos kokybė, o ne kiekybė arba reklaminės kompanijos ilgumas” . Prekė gali būti reklamuojama nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais (žiūrėti 2 pav.). kiekviename lygyje naudojamos skirtingos reklamos priemonės.

Pagal reklamos priemones ir būdus yra labiausiai paplitęs reklamos klasifikavimas. Ši klasifikacija leidžia reklamą grupuoti, skirstyti į įvairias formas, tipus, rūšis. Beje reklamos klasifikaciją pagal reklamos priemones ir būdu įvairūs literatūros šaltiniai pateikia gana skirtingai. Čia pateikiama reklamos klasifikaciją remiantis tarptautinės reklamos asociacijos (TRA) klasifikavimu.

2 paveikslas. Prekes reklama.

TRA reklamą klasifikuoja į devynias pagrindines grupes:

• spaudos reklama;

• spausdinta reklama;

• audiovizualinė reklama;

• parodos ir mugės;

• reklaminiai suvenyrai;

• pašto reklama;

• lauko reklama;

• ryšiai su visuomene;

• kompiuterizuota reklama;[2, 301-303]

2.5. Reklamos kampanija ir jos planavimas

Kiekviena verslo įmonė savo prekes ir pačią įmonę turi reklamuoti planingai. Reklamos planas yra įmonės marketingo plano, o tiksliau – jos rėmimo komplekso priemonių plano, sudedamoji dalis. Reklamos planavimas įmonėje apima tokius etapus:

• remiantis įmonės ir marketingo tikslais bei atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio patirtį, marketingo analizės ir rinkos tyrimo duomenis, suformuluojami visos įmonės ir atskirų prekių reklamos tikslai (reklamos tikslo planavimas);

• Remiantis reklamos tikslais nustatoma reklamos strategija, numatanti kryptis, priemones ir metodus šiems tikslams pasiekti (reklamos strategijos planavimas);

• Apskaičiuojamos numatytai reklamos strategijai įgyvendinti reikalingos lėšos (reklamos biudžeto sudarymas);

• Parengiamas konkretus reklamos strategiją įgyvendinančių veiksmų – reklamos kampanijų planas (reklamos kampanijų planavimas).

Reklamos kampanijos planas turi atsakyti į šiuos penkis klausimus:

• Kokie reklamos kampanijos tikslai?

• Kiek galima išleisti pinigų?

• Kokį reikia perduoti pranešimą (žinutę)?

• Kokie turi būti panaudoti reklamos nešikliai?

• Kaip įvertinti reklamos kampanijos rezultatus.

2.5.1. Reklamos kampanijos tikslų nustatymas

Reklamos kampanijos tikslai turi išplaukti iš bendrų visos įmonės ir marketingo tikslų. Jie turi sietis su jau priimtais sprendimais dėl įmonės marketingo strategijos, jos tikslinės rinkos, atsižvelgiant į rinkoje susiklosčiusią situaciją.

Reklamos tikslų formulavimui keliami tam tikri reikalavimai. Pirmiausia turi būti apibrėžtas laikas, per kurį jie turi būti pasiekti. Be to, juos reikia kiekybiškai išreikšti, kad galima būtų nustatyti, ar jie buvo pasiekti.

Pagal turinį skiriami ekonominiai ir komunikaciniai (neekonominiai) tikslai. Ekonominiai tikslai išreiškiami tokiais rodikliais kaip pelnas, prekių apyvarta, rinkos dalis ir pan. Jų trūkumas – dažnai reklamos poveikio neįmanoma atskirti nuo kitų veiksnių įtakos. Komunikaciniai tikslai formuluojami siauriau, taip išvengiant nepageidaujamų veiksnių.

Reklamos kampanijos išlaidos. Jos paprastai sudaro tik dalį įmonės metinio reklamos biudžeto.

Metinis reklamos biudžetas planuojamas naudojant vieną iš šių metodų:

• Į išlaidas orientuotas metodas;

• Procento nuo… metodas;

• Į konkurentus orientuotas metodas;

• Tikslo uždavinių metodas.

Kotleris teigia, jog yra tam tikri ypatumai, į kuriuos reiki atsižvelgti planuojant reklamos biudžetą:

• Prekės gyvavimo ciklo etapas

• Rinko dalis

• Konkurencija ir reklamos ,,triukšmas“

• Reklamos dažnumas

• Produkto diferencijavimas.

Kad ir koks reklamos biudžeto sudarymo metodas naudojamas, tai padaryti nėra lengva. Nes iš kur bendrovė gali žinoti, kad reklamai ji išleidžia tinkamą sumą. Turint omenyje, kiek įvairių veiksnių, kontroliuojamų ir nekontroliuojamų, veikia reklamos efektyvumą, tiksliai išmatuoti reklamos išlaidų veiksmingumo neįmanoma. [4, 666 ]

2.5.2. Reklamos strategija

Anot Kotlerio, reklamos strategija apima du pagrindiniu elementus: reklamos pranešimo kūrimą ir reklamos žiniasklaidos parinkimą.

Šiandien, kai yra teik daug skirtingos žiniasklaidos, jų kainos tokios aukštos, o rinkodaros strategijos yra skirtos mažesnėms tikslinėms rinkoms, žiniasklaidos planavimo funkcija tapo daug svarbesne. Kai kuriais atvejais reklamos kampanija pradedama nuo pranešimo idėjos, o tik paskui parenkama tinkama žiniasklaida. Kitais atvejais, pirmiausia parenkama tinkama žiniasklaida, o po to kuriamos jai tinkamos reklamos. Kuo toliau, tuo labiau bendrovės vertina šių labai
svarbių veiklų bendro planavimo naudą.

Dabar, kai reklama yra itin brangi, o vartotojai ja tiesiog apversti, labai svarbu sukurti gerą reklamos pranešimą. Kad laimėtų ir išlaikytų vartotojų dėmesį, reklamos kūrėjai šiandien turi būti ypač kūrybingi, novatoriški, geriau planuoti reklamą, suteikti vartotojams pramogą, įtikinti juos.[4, 668]

Pirmasis žingsnis, kuriant efektyvų reklamos pranešimą, yra suplanuoti reklamos pranešimo strategiją – nuspręsti koks pranešimas bus perduodamas vartotojams. Reklamos tikslas yra priversti tikslinius vartotojus galvoti arba vienaip ar kitaip reaguoti į produktą ar bendrovę.

Pranešimo strategijos teiginiai turi būti paprasti ir aiškūs, atskleisti naudą, pozicionavimo tikslus, kuriuos nori pabrėžti reklamos užsakovas. Turi būti sukurta įtikinama kūrybinė koncepcija gera idėja, kuri padarytų pranešimo strategiją įsimintiną. Kūrybinė koncepcija gali būti vaizdinys, frazė arba vieno ir kito derinys.

Reklamos kampanijos efektyvumą daugiau lemia ne išleistų pinigų suma, bet jos kūrybinė koncepcija (kūrybinė strategija). Žinutėje turi būti pateikta svarbiausia informacija, kurią įmonė nori perduoti reklamos auditorijai. Bet kuriomis priemonėmis perduodamą žinutę sudaro tarsi dvi dalys, du lygiai. Pirmasis – tai informacija, kurią žodžiais, vaizdais ar garsais norima perduoti auditorijai. Antrasis – žinutės sukeliamas įspūdis kiekvienam auditorijos dalyviui. Jei įspūdis blogas, auditorija vangiai reaguoja ir pagrindinę mintį, esančią pateiktoje informacijoje.

Pirmasis ir svarbiausias kūrybinės strategijos uždavinys yra problemos, t.y. to ką norima išspręsti šia reklamos kampanija, išsiaiškinimas ir formulavimas. Toliau reikia pasirinkti kelią, vedantį problemos sprendimą ir reklamos tikslų įgyvendinimą. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos būtina ieškoti atsakymo pasirenkant kūrybinę strategiją, anot J. O’Toole’o, yra šie:

• Kas yra konkurentai? Prieš pasirenkant, ką ir kaip pranešti reklamos tikslinei auditorijai, reikia atidžiai išstudijuoti, ką ir kaip reklamuoja konkurentai. Būtina įvertinti ir tai, kad konkurentų gali būti visiškai kitoje veiklos srityje.

• Kokia bus reklamos auditorija? Būtina išsiaiškinti nuspręsti keletą dalykų. Pirma, ar įmonė savo reklama sieks išplėsti rinkos dalį, t.y. prisivilioti konkurentų pirkėjų, kurie jau naudoja jų pagamintus analogiškus treniruoklius. Antra, galbūt įmonei geriau reklamos priemonėmis siekti atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie neturi jų gaminamos prekės, mėginti įtikinti juos naudoti ir pirkti būtent jos gaminius. Trečia, kokiai demografinei grupei pirmiausia bus skirta reklama: jaunimui, vidutinio amžiaus žmonėms, vyrams, moterims ir pan. Ketvirta, kokios gyvensenos ir į kokias vertybes estetines ar ekonomines) besiorientuojantiems žmonėms ji bus skirta. Penkta, ar tai bus labiau emociniams dirgikliams, ar ekonominiams argumentams jautrūs žmonės.

• Ką norime auditorijai pranešti, kokį jausmą ar įspūdį siekiame sužadinti? Reklama galima siekti auditorijos informuotumo, žinojimo, palankumo, prioritetinio nusiteikimo, įsitikinimo, sprendimo pirkti. Prieš pasirenkant reklamos turinį ir reklamavimo būdą, būtina išsiaiškinti auditorijos būseną. Jei auditorija nėra prekės atnaujinimą, vadinasi, daugiau dėmesio reikia skirti informavimui. Jei apie prekę informacija jau pasklidusi, tai, ko gero, reikia pateikti daugiau specialių žinių apie vieną ar kitą jos savybę ar jų rinkinį. Toliau gali būti aktualus auditorijos palankumo prekei ar įmonei klausimas. Tačiau ir pirmenybę prekei teikiantis pirkėjas dar gali nebūti įsitikinęs, kad ją verta pirkti. Dėl to gali tekti reklamoje pateikti tai, kas įtikinamai rodytų, jog prekę pirkti verta.

Kūrybinės strategijos pasirinkimui didelę reikšmę turi pati reklamuojama prekė, ir pirmiausia – prekės rūšis bei jos gyvavimo ciklas. Reklama turi būti pritaikyta prekei.

Reklaminės žinutės specifika priklauso ir nuo prekės gyvavimo ciklo. Viena reklama tiks augimo stadijoje, kita – brandos, dar kita – smukimo. Daugiau reklamos pastangų reikia naujai prekei pateikti į rinką. Šiuo atveju tenka aprėpti visus – nuo informavimo iki įtikinimo pirkti – potencialaus pirkėjo parengimo etapus.

Ch.F.Fazeris teigia, kad dauguma reklamos kampanijų remiasi bent viena iš šių strateginių galimybių:

• Bendrąją strategiją geriausia naudoti tada, kai reklamuojamoji prekė užima vyraujančią, arba monopolinę, padėtį tarp kitų tapačių ar analogiškai prekių ir neturi pavojingų konkurentų. Ši strategija tinka ir tada, kai numatoma į rinką pateikti prekė pagal savo kokybinius bei techninius parametrus akivaizdžiai bus naujovės lyderė. Paprastai toks išskirtinumas būna trumpalaikis ir trunka tik iki tol, kol kiti pateiks savų naujų prekių versijų.

• Pirmesnio pareiškimo strategija grindžiama kokios nors žinomos prekės savybės išryškinimu, sureikšminimu ir paskelbimu reklamoje anksčiau už konkurentus. Kartais tai gali būti visoms tos pačios kategorijos prekėms būdinga savybė. Tačiau kuri nors įmonė šią visiems žinomą tiesą paverčia šūkiu ir kartoja.

• Unikalaus siūlymo strategija naudojama, todėl, kad daugelis konkuruojančių prekių yra panašios. Reklama bandoma išryškinti net ir nedidelius
prekės savitumus. Kuo originaliau tai bus padaryta, tuo didesnė tikimybė, kad vartotojas išskirs ją iš konkuruojančių prekių.

• Prekės įvaizdžio strategija siekiama psichologinį prekės pranašumų efektą. Tai ne faktais, fizinėmis ar ekonominėmis savybėmis, bet emociniais veiksniais grindžiami pranašumai. Dažnai taip elgiamasi reklamuojant prekių vardus, prekių ženklus, istorinius nuopelnus ir kt.

• Prekės pozicionavimo strategija formuoja pageidaujamą prekės įvaizdį vartotojų sąmonėje. Paprastai šia strategija siekiamas įteigti mintį, kad reklamuojamoji prekė yra kokia nors savybe pranašesnė už konkurentų.

• Priminimo strategija remiasi tuo, kad reklamuotojas nori priminti tą informaciją ir teigiamą įspūdį, kuriuos auditorija galbūt jau primiršo. Paprastai to siekiama vaizduojant situacijas, kurios žadina palankias emocijas, įvaizdžius, prisiminimus.

• Jausmų strategija grindžiama vien emociniu poveikiu. Jausminis įvaizdis kuriamas tam tikrais posakiais ir vaizdiniais. Pavyzdžiui, reklamuojant ,,Tic – Tac“ ar dezodorantą nuo prakaito per televizijos reklamines pauzes ir palydint šūkiais ,,Pajusk kvapo gaivumą“, ,,Patirk artumo svaigumą“, sužadinami romantiški jausmai.[2, 308-310]

Reklama veikia geriau, kai ji patalpinama į tas informavimo priemones, kurias skaito tam tikra tikslinė rinka.[5, 104]

Apibendrinus, galima teigti, kad reklamos strategija, nepriklauso nuo rėmimo biudžeto dydžio, ir reklama bus sėkminga tik tuo atveju, jei ji susilauks dėmesio ir perduos norimą pranešimą. Kotlerio teigimu, daugelis reklamos kampanijų yra vidutiniškos, todėl svarbu parinkti tinkamą reklamos strategiją.

III. Reklamos rūšys bei strategija parduotuvėje ,,Maxima“

3.1. Trumpa ,,Maximos“ charakteristika

Mano pasirinkta įmonė – UAB “Vilniaus prekyba”. Pagal LR Įmonių įstatyme numatytą įmonių rūšį ji yra uždaroji akcinė bendrovė. Yra juridinis asmuo turintis savo antspaudą, atributiką ir atsiskaitomasias sąskaitas LR, ir reikalui esant kitų privalomus daiktinį, finansinį ir materialujį aktyvą, jos teises ir pareigų kompleksą. UAB “Vilniaus prekyba” savo veikloje vadovaujasi LR įstatymais; Akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovės nuostatais. Pagal veiklos rūšį turi savo turtinę atsakomybę ir atsako pagal prievolės tik bendrovės turtu. Ši bendrovė savo gautu pelnu ir savo komercine veikla nukreipta pelno gavimui, kuriuo naudojasi veiklos plėtimu . UAB “Vilniaus prekyba” bustinė randasi Vilniuje, adresu Naugarduko gatvė 99. Bendrovės pagrindinę veiklą apibudina didelis naujas, modernus pasiekimas. Tai bendrovės valdybos sprendimu yra įstegtas filialinės įmonės ,,Minima”, ,,Media”, ,,Maxima”. Tai didžiausias prekybos tinklas Lietuvoje

Mano tyrimo vieta yra analizuoti 2000 m. įsteigtą – parduotuvę ,,Maxima”. Tai UAB “Vilniaus prekybos” mažmena parduotuvėje. Parduotuvė randasi Vilniuje adresu Ukmergės gatvė 282. Parduotuvės vietą lemia geras pasirinkimas. Ji yra gerai privažiuojamoje vietoje, vyksta intensyvus pirkėjų srautas pėsčiuoju, savo transportu, viešoju transportu eismas. Didelį privalumą parduotuvei teikia ir didelė nuosava stovėjimo aikštelė.

3.2. Parduotuvės ,,Maxima“ reklamos priemonės

UAB ,,Vilniaus prekyba“ filialinė įmonė ,,Maxima“ naudoja įvairias reklamos priemones: spaudos reklamą, spausdintos reklamos priemones, radijo, televizijos, pašto, vitrinų, lauko (išorinę) reklamas, reklamą ant transporto priemonių, įpakavimo bei šviesos reklamą.

Spaudos reklama – populiariausia reklamos priemonė, kuriai priklauso laikraščiai bei žurnalai.

Svarbus aspektas skelbime yra šriftas. Pagrindiniai jo vertinimo kriterijai – ryškumas, stambumas, aukštis, plotis. šriftas yra įvairus: šiltas ir šaltas, tvarkingas, paprastas ir su išraitymais, grubus, naujo ir senoviško stiliaus, nespalvotas ir spalvotas, su juoda ir viena ar daugiau papildomų spalvių, statmenas, gulsčias ir t.t.

Viena iš didžiausių reklamos preimonių šioje parduotuvėje yra spaudintos reklamos priemonė – reklaminis informacinis leidinys pirkėjams, kuris skiriamas nemokamai.

Parduotuvėje ,,Maxima” radijo reklamos priemonę naudojama plačiai. Ši priemonė pasirinkta transliuoti per šias radio stotis, kurios turi veikimo diapazoną, bei klausytojų ratą: LR, M-1, M-1 plius, Radiocentras, Laluna ir kt.

Radijo reklama ,,Maximoje” teikiama ir vietinė; tai mikrofonų, garsiakalbių panaudojimas. Parduotuvėje tai efektyvi priemonė, kuri suteikia pirkėjui informacijos apie parduotuvėje esančias prekes, kitas įvairias naujienas. Pranešimai vykdomi kas 10-15 min.

Parduotuvės ,,Maxima” reklama per televiziją rodoma daugiausia anonso metu arba vakare. Pasirinkimo laikas pasirinktas efektyvus ir jis nekeičiamas. Ši reklamos priemonė yra brangi, bet ji parduotuvės atžvilgiu nėra skatinama – tai prestižo reikalas.

Parduotuvės ,,Maxima” vitrinos akcentas yra parduotuvės langai. Jie dideli, plačiai matosi parduotuvės veikla, prekių gausumas, pirkėjų intensyvumas. Tai skatina lankytis parduotuvėje. Vitrinos pritraukia vartotojus – kodėl? Nes, daugiau ir maloniau yra pirkti tvarkingoje, gausioje parduotuvėje, kur dar neužėjus, save maloniai nuteikiame. Parduotuvės ,,Maxima“ dekoratyvinis elementas yra “neperkrauti”
prekėmis, tai skatina domėtis prekėmis.

Parduotuvės ,,Maxima” iškaba yra – jos parduotuvės pavadinimas “MAXIMA”. Iškaba yra ryški, iš tolo matoma, jos estetinis vaizdas derinasi prie aplinkos.

Svarbūs yra ir reikalavimai iškabų spalvoms. Dažai neturi išblukti saulėje. Parduotuvėje ir jos iškabos dominuoja šios spalvos: mėlyna, raudona baltame fone.

Parduotuvės ,,Maxima” reklaminiai stendai visame prekybos tinkle Lietuvoje vienodi. Tai taip pat yra tik parduotuvės pavadinimas, kuris informuoja, kad tai prekybos centras . Reklaminiai stendai yra 500 m spinduliu nuo parduotuvės. Tai efektyvus sprendimas, gerai pasirinkta vieta. Pirkėjas pamatęs iškabą, informaciją suteikiantis stendą – gali nesunkiai apsispręsti apsilankyti parduotuvėje.

Prekiniai ženklai atlieka dvi pagrindines funkcijas: reklamos argumento ir įmonės išryškinimo. Tai naudoja ir parduotuvė ,,Maxima‘. Tai svarbi rinkos užėmimo priemonė. Ženklo nustatymas – svarbi realizacijos politikos sritis. Čia pritaikytas tik parduotuvės ,,Maxima” ženklas ir UAB “Vilniaus prekyba”. Firminiu ,,Maximos” ženklu yra papuoštas įmonės fasadas, dalykiniai raštai, firminiai blankai, skelbimai, plakatai bei įpakavimo medžiaga.

Šviesos reklamą galima vadinti naktine reklama. Ji tarnauja ne tik reklaminiams tikslams, bet ir papuošia bei apšviečia miestų gatves. Ji kas vakarą sukuria šventinę atmosferą, efektyviai pirkėjams primena apie prekes, įmonės, parduotuvėje ,,Maxima”

Galima teigti, kad šios reklamos priemonės yra tinkamai parinktos ir suderintos tarpusavyje. Šios priemonės aiškiai atspindi parinktą reklamos strategiją, kuri pritraukia daugiau naujų klientų.

IV. Tyrimas

4.1. Anketinės apklausos analizė

Anketiniu būdu buvo apklausta 15 įvairaus amžiaus, išsilavinimo žmonių. Anketą sudarė įvairūs klausimai susiję su: reklama, jos efektyvumu ir strategijos naudingumu. Anketos pavyzdys pateikiamas priede (žr. 1 priedą).

Tyrimas buvo atliekamas tam, kad atsakymai padėtų apibūdinti prekybos centro “Maxima” naudojamą reklamą, bei jos poveikį vartotojams. Anketų atsakymai leis nuspręsti ar teisingai yra pasirinkta reklamos strategija.

Susumavusi rezultatus sužinojau.

Apklausoje dalyvavo 60% moterų ir 40% vyrų. Iš šių duomenų ir kitų pastebėjimų galiu daryti išvadą, kad į prekybos centre “Maxima” naudojamą reklamą daugiau dėmesio kreipia moterys. Apklaustųjų amžius įvairus, tačiau pagrinde tai 15 – 35 metų amžiaus žmonės. Apklausoje dalyvavo: 6 studentai, 5 tarnautojai, 2 darbininkai, 1 namų šeimininkė ir 1 pensininkas.

Reklama yra svarbi šiandieniniame mūsų gyvenime, todėl drąsiai galiu tekti, kad ir kokia ji bebūtų, bet mums yra reikalinga. Taip mano net 60% apklaustųjų. 27% reklama nėra reikalinga visai, o 13% šiuo klausimu nuomonės neturėjo ir atsakė – nežinau. Aš sutinku su atsakiusiai kad reklama reikalinga, nes būtent ji mus informuoja apie firmą, siūlomas prekes ir paslaugas, skatina pirkimą.

Reklamos efektyvumas priklauso nuo daugelio priežasčių. Tai ir nuo reklaminio pranešimo turinio, nuo reklamai skirtų lėšų sumos, nuo konkurentų elgesio ir t. t. Tačiau iš anketų rezultatų galiu pastebėti, kad vis dėlto didžioji apklaustųjų dalis mano, kad didžiausią reikšmę efektyvumui turi reklaminis pranešimas. Jo turinį perskaito kiekvienas iš mūsų besidomintis gaminio reklama, o kiek reklamai išleista lėšų, ar kaip tuo metu elgiasi konkurentai žino nedaugelis.3 paveikslas. Reklamos efektyvumas.

Į klausimą kokios reklamos priemonės paskatino Jus apsilankyti prekybos centre “Maxima”, buvo atsakyta taip: 47 patraukė apsilankyti spausdinta reklama, 27 – draugų rekomendacijos, ir po 13 – reklama per televiziją ir lauko reklama. Skirtingi žmonės renkasi ir skirtingas reklamos priemones.

Reklamos apie prekybos centrą “Maksima” ir pačiame prekybos centre tikrai netrūksta. Taip mano ir apklausos dalyviai. 80% teigia, kad reklama išvystyta pakankamai, 13% – šiuo klausimu neturi nuomonės ir tik 7% teigia, kad reklama nėra išvystyta pakankamai.

Ne visada pirkėjai nori pirkti reklamuojamą prekę, o ypač naują. Daugelis renkasi įprastas, pamėgtas prekes, nes žino jų kokybę. Todėl iš anketų rezultatų galiu daryti išvadą, kad ne visada reklamuojamos prekės yra perkamos dažniau. Taip mano 40% apklaustųjų. 27% atsakė taip, 20% ne, o 13 % šiuo klausimu neturi nuomonės.

4 paveikslas. Reklamuojamų prekių paklausa.

Apie bet kokią pirkėjui siūlomą prekę turi būti suteikta infomacija. Tai lyg gaminio vizitinė kortelė ir kiekienam iš mūsų ji yra labai svarbi. Anketoje pateikus klausimą ar svarbi informacija apie reklamuojamą prekę, nei vienas apklaustasis neatsakė neigiamai. Net 87% pasirinko atsakymą taip ir tik 13%, kad iš dalies. Vadinasi galime daryti išvadą, kad šiuo metu jau daugeliui iš mūsų yra svarbi ne tik pati prekė, jos įpakavimas, bet ir kokybė. Tačiau iškyla kita problema. Apklausoje dalyvavę žmonės nemano, kad visa pateikta informacija apie reklamuojamas prekes atitinka tikrovę. 74% mano, kad iš dalies, 13% – taip ir 13% – ne. Jie nepasitiki prekybininkais, nes tai yra verslas, o jie visada yra suinteresuoti parduoti daugiau.

Ir vis dėlto, reklama iš tiesų yra svarbi mūsų gyvenime. Tai matyti iš paskutinio anketoje pateikto
klausimo – ar skaitote reklaminius laikraščius ir žurnalus? Galbūt ne visada, bet kartais turėdami tikslą, ar ne, perskaitome juos. Mūsų žvilgsnį gali patraukti įdomus reklaminis šūkis, reklamuojamas daiktas, ar geras reklamos apipavidalinimas.

5 paveikslas. ,,Maximos” reklaminių leidinių paklausa.

Į klausimą kokiomis reklaminėmis savybėmis pasižymi prekybos centro „Maxima“ reklama, buvo gauta daug įvairių atsakymu. Vieni mano, kad ryškumu, kiti, vaizdingumu, treti patrauklumu. Mano nuomone reklama turi pasižymėti visomis šiomis savybėmis ir daugeliu kitų, kaip pavyzdžiui aiškumu ir t.t.

Išnagrinėjus anketos duomenis galima teigti, kad reklama yra mūsų gyvenimo dalis, o prekybos centro “Maxima” pasirinkta reklamos strategija yra gera, nes vartotojai ja domisi.

Išvados

Galima teigti, kad reklama yra svarbi visuomenės gyvenimo dalis. Gyvenimas be reklamos yra neįsivaizduojamas. Susidurdamas su reklama vartotojas įsijungia į nuolatinę prekės ar paslaugos pažinimo ir vertinimo veiklą. Be reklamos vartotojas nežinotų iš ko rinktis. Dėl reklamos jis gali svarstyti: reikia – ar nereikia, pagal kišenę – ar ne, pirkti – ar – ar ne? Reklama neverčia vartotojo primigtinai pirkti reklamuojamą prekę, ji tik suteikia vartotojui informaciją apie prekės egzistavimą.

Svarbiausi reklamos bruožai yra jos idėjiškumas, teisingumas, konkretumas ir organizavimo planingumas. Reklama turi įtikinti, kad siūloma prekė geriausiai tinka patenkinti tam tikrus žmogaus poreikius. Kuriant reklamą yra labai svarbu pasirinkti tinkamas reklamos priemones bei strategiją.

Išanalizavus parduotuvės ,,Maxima“ reklamos priemones, bei atlikus anketinę apklausą, įsitikinta, kad vartotojai supranta reklamos esmę ir naudą.

Išanalizavus įmonės reklamos strategiją, galima teigti, kad parduotuvės reklamos priemonės yra tinkamai parinktos ir suderintos tarpusavyje. Šios priemonės aiškiai atspindi parinktą reklamos strategiją, kuri pritraukia vis daugiau naujų klientų.

Literatūra

1. Urbanskienė R., Obelenytė O. Reklama ir rėmimas, Technologija 1994.

2. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. Marketingas, V. Eugrimas 1999.

3. Virvilaitė R., Valainytė. Strateginis marketingas, Technologija 1996 .

4. Kotler P., Amstrong G., Saunders J., Wrong V. ,Rinkodaros principai, . Eugrimas 2004.

5. Kotleris P. Dešimt mirtinų rinkodaros nuodėmių, V. Eugrimas 2003.

6. Titenienė V. Paskaitų konspektai.

7. Jokubauskas D. Reklama ir jos poveikis vartotojui, InSpe 2003.

8. Čeikauskaitė M. Reklama ir firmos įvaizdis, InSpe 1997.

9. Urbanskienė R. Demonstracinė reklama, Šviesa 1997.

10. http://www.vzi