Teisės teorijos metodai
5 (100%) 1 vote

Teisės teorijos metodai

PLANAS

Įvadas 1

1. Teisės teorijos mokslo metodų reikšmė 2

2. Teisės teorijos metodai: 2

2.1. Filosofinis teisės pažinimo metodas 2

2.2. Sociologinis metodas 3

2.3. Dogmatinis teisės metodas 3

2.4. Istorinis teisės pažinimo metodas 4

2.5. Kritikos metodas 4

2.6. Specialūs metodai 4

3. Baudžiamojo proceso mokslo metodai: 5

3.1. Dialektinis metodas 5

3.2. Teorinis metodas 6

3.3. Sociologinis metodas 6

3.4. Istorinis-teisinis metodas 7

3.5. Lyginamasis-teisinis metodas 7

3.6. Sisteminis metodas 7

Išvados 8

Literatūra 9

ĮVADAS

Teisės teorijos mokslas, kaip ir visi visuomenės mokslai, sau kelia tris uždavinius:

1. nustatyti socialinės tikrovės faktus ir reiškinius;

2. jų savybes;

3. juos paaiškinti;

4. įvertinti tiriamą tikrovę jos naudingumo ar grėsmingumo žmogaus teisių saugai požiūriu.

Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius, teisės teorijos mokslas naudoja tam tikrus metodus. Šiais metodais, kaip “pagrindu” remiasi visos teisės šakos. Tai lyg atspirties taškas. Tačiau kiekvienos teisės šakos mokslas, tarp jų ir baudžiamojo proceso mokslas, pasirenka jam priimtiniausius teisės teorijos mokslo metodus.

Todėl savo darbe, visų pirma, apžvelgsiu teisės teorijos metodus, o vėliau – nurodant tų metodų taikymą baudžiamojo proceso moksle.

1. TEISĖS TEORIJOS METODŲ REIKŠMĖ

“Metodas – tai šviesulys, nušviečiantis keliautojui kelią tamsoje.

Dar gi šlubis, eidamas keliu aplenkia tą, kuris eina be kelio”.

(F. Bekonas)

Teisės mokslo pažanga priklauso nuo tų metodų, kuriais tas mokslas naudojasi, ir kurie lemia teisinio mąstymo sistemingumą, kritiškumą ir savarankiškumą. Teisės teorijos metodas – tai sistema būdų ir priemonių, kuriais teisės teorija tiria socialinių interesų transformavimosi į teisinę tvarką veiksnius ir sąlygas. Metodas yra graikų kalbos terminas, reiškiantis pažinimo arba tyrimo kelią. Mokslo objektas atsako į klausimą, ką tiria, o metodas – kaip ir kokiu būdu tas objektas tiriamas. Mokslų yra daugiau negu konkrečių metodų. Todėl tais pačiais metodais naudojasi daugelis mokslų. Teisės teorija taip pat neturi kokio nors specialaus, tik jai vienai būdingo metodo. Dažniausiai ji naudojasi tais pačiais mokslinio pažinimo metodais, kuriais remiasi ir kiti mokslai.

2. TEISĖS TEORIJOS METODAI

2.1. Filosofinis teisės pažinimo metodas

Filosofija – tai visuminis pasaulio ir žmogaus vietos jame suvokimas. Tai toks sisteminio pažinimo metodas, kuris siekia atskleisti teisės specifiką nustatant teisės vietą žmogaus teisių apsaugos ir įgyvendinimo priemonių sistemoje. Šiam metodui būdingi požymiai:

1. Raidos arba evoliucijos idėjos (siekiant visapusiško teisės pažinimo į teisę reikia žiūrėti kaip į istorinį reiškinį);

2. Tiesos konkretumas (kiekviena mokslinė tiesa visada yra istoriška ir dėl to konkreti);

3. Mokslinės analizės visapusiškumas (teisė ir jos raida turi būti tiriamos visapusiškai sąveikoje su kitais tos epochos socialiniais reiškiniais, jų raida ir poreikiais: kaip tie reiškiniai veikia teisę, lemia jos pobūdį, kokios to meto galimybės ja pasinaudoti, ją taikyti, kaip teisė pati veikia tuos procesus);

4. Analizės teoriškumas (konceptualumas) (siekiant visapusiškai pažinti teisę, reikia remtis ir abstrakčiu teoriniu mąstymu, galinčiu pakilti virš tiriamo reiškinio detalių, atsitiktinių savybių ir šitaip pasiekti gilumines teisės savybes (laisvę, lygybę, teisingumą, teisių ir pareigų vienovę), nes jos, nebūdamos teisės paviršiuje, tiesiogiai neprieinamos jutiminiam stebėjimui ar empiriniam mąstymui).

2.2. Sociologinis metodas

Šiuo metodu teisės teorija siekia patikrinti, kiek teisės samprata atitinka konkrečios šalies teisinę tvarką, taip pat teisinio reguliavimo teisinį ir socialinį veiksmingumą: ar konkreti teisės norma ir visa teisės sistema pasiekia savo tikslus bei optimaliomis priemonėmis garantuoja žmogaus teisių saugą ir bendrąją socialinę pažangą, kiek visuomenėje įsišaknija teisinis nihilizmas, kas jį skatina, palaiko, kokios socialinės grupės ir kodėl jos yra konfliktiškiausios galiojančios teisės atžvilgiu, kokie socialiniai veiksniai lemia įstatymų turinį. Sociologiniu metodu yra užtikrinamas grįžtamasis ryšys, jos patikrinimas gyvenimu ir kartu pačios teisės atsinaujinimas laiku, prisitaikymas prie besikeičiančių žmogaus teisių apsaugos poreikių.

2.3. Dogmatinis teisės metodas

Tai teisės statistinio fiksavimo, jos vidinės tvarkymo, loginio tobulinimo metodas siekiant, pirmiausia, tenkinti techninius teisės įgyvendinimo poreikius: padėti teisės subjektams aiškiau suvokti teisės normos prasmę, tiksliau ją taikyti konkrečiam atvejui, išvengti teisės normų prieštaravimų, greičiau normų gausybėje rasti reikiamą teisės normą. Jis skirtas sisteminti teisės normas, atrasti ir šalinti loginius jų prieštaravimus. Konkrečiomis jo procedūromis laikoma: teisės normų kodifikacija, inkorporacija, konsolidacija, teisinis komentaras.

Pirmais trimis būdais sisteminami, pertvarkomi teisės aktai ir teisės normos, sudaromi atitinkami teisės aktų sąvadai, statutai, kodeksai, o teisiniu komentaru aiškinamos jau susistemintos kurios nors teisės šakos normos, siekiant
jas padaryti aiškesnias, patogesnias praktiniam taikymui.

2.4. Istorinis teisės pažinimo metodas

Šis metodas suprantamas siauresne prasme, t.y. normų prasmės suvokimo metodas. Jis naudojamas tada, kai kodeksai sudaryti iš įstatymų, priimtų skirtingu laiku, įvairiose valstybėse, įvairiomis kalbomis. Taip atsitiko ir Lietuvos Respublikoje, nes kai kurie sovietiniai įstatymai liko galioti ir atkūrus nepriklausomybę, todėl jų prasmė gali būti suprantama tik žinant jų priėmimo aplinkybes ir tikslus, kurių jais buvo siekta. Todėl reikia išsiaiškinti, kokiu tikslu jie buvo priimti, kokią teisinių santykių būseną jais norėta sukurti. Pasak vokiečių teisininko Zitelmann’o, kiekvienas įstatymas yra istoriškai nulemtas praeities ir todėl gali būti teisingai suprastas tik istorijai tarpininkaujant.

2.5. Kritikos metodas

Tai metodas vertinti, kaip teisė tenkinant tam tikro meto žmogaus teisių apsaugos poreikius. Ne visada teisė atitinka tam tikro laikmečio žmogaus ekonominio gyvenimo poreikius bei idėjas, todėl nesugeba tinkamai apsaugoti žmogaus teisių. Tai suvokiama kaip galiojančios teisės netobulumas, atsilikimas nuo gyvenimo. Siekiant pakeisti tokią susiklosčiusią padėtį, kuriamos naujos priimtinesnės teisės ideologijos, siūlomi naujų įstatymų projektai, naujos teisinės institucijos ir jų kompetencija įgyvendinant šias ideologijas.

Šis procesas ir yra konstruktyviosios kritikos metodas. Jis susideda iš trijų dalių:

1. galiojančios teisės kritikos ir neigimo;

2. teisės idealizavimo (geidžiamos teisės ideologijos kūrimo – konstruktyvios kritikos);

3. siūlymo priemonių ir būdų, kaip geidžiamos teisės ideologiją paversti galiojančia teise ir praktiniu žmonių elgesiu.

2.6. Specialūs metodai

Specialiųjų metodų klasifikacija:

1. žvalgomieji;

2. aprašomieji

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1024 žodžiai iš 2046 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.