Teisės teorijos metodai
5 (100%) 1 vote

Teisės teorijos metodai

PLANAS

Įvadas 1

1. Teisės teorijos mokslo metodų reikšmė 2

2. Teisės teorijos metodai: 2

2.1. Filosofinis teisės pažinimo metodas 2

2.2. Sociologinis metodas 3

2.3. Dogmatinis teisės metodas 3

2.4. Istorinis teisės pažinimo metodas 4

2.5. Kritikos metodas 4

2.6. Specialūs metodai 4

3. Baudžiamojo proceso mokslo metodai: 5

3.1. Dialektinis metodas 5

3.2. Teorinis metodas 6

3.3. Sociologinis metodas 6

3.4. Istorinis-teisinis metodas 7

3.5. Lyginamasis-teisinis metodas 7

3.6. Sisteminis metodas 7

Išvados 8

Literatūra 9

ĮVADAS

Teisės teorijos mokslas, kaip ir visi visuomenės mokslai, sau kelia tris uždavinius:

1. nustatyti socialinės tikrovės faktus ir reiškinius;

2. jų savybes;

3. juos paaiškinti;

4. įvertinti tiriamą tikrovę jos naudingumo ar grėsmingumo žmogaus teisių saugai požiūriu.

Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius, teisės teorijos mokslas naudoja tam tikrus metodus. Šiais metodais, kaip “pagrindu” remiasi visos teisės šakos. Tai lyg atspirties taškas. Tačiau kiekvienos teisės šakos mokslas, tarp jų ir baudžiamojo proceso mokslas, pasirenka jam priimtiniausius teisės teorijos mokslo metodus.

Todėl savo darbe, visų pirma, apžvelgsiu teisės teorijos metodus, o vėliau – nurodant tų metodų taikymą baudžiamojo proceso moksle.

1. TEISĖS TEORIJOS METODŲ REIKŠMĖ

“Metodas – tai šviesulys, nušviečiantis keliautojui kelią tamsoje.

Dar gi šlubis, eidamas keliu aplenkia tą, kuris eina be kelio”.

(F. Bekonas)

Teisės mokslo pažanga priklauso nuo tų metodų, kuriais tas mokslas naudojasi, ir kurie lemia teisinio mąstymo sistemingumą, kritiškumą ir savarankiškumą. Teisės teorijos metodas – tai sistema būdų ir priemonių, kuriais teisės teorija tiria socialinių interesų transformavimosi į teisinę tvarką veiksnius ir sąlygas. Metodas yra graikų kalbos terminas, reiškiantis pažinimo arba tyrimo kelią. Mokslo objektas atsako į klausimą, ką tiria, o metodas – kaip ir kokiu būdu tas objektas tiriamas. Mokslų yra daugiau negu konkrečių metodų. Todėl tais pačiais metodais naudojasi daugelis mokslų. Teisės teorija taip pat neturi kokio nors specialaus, tik jai vienai būdingo metodo. Dažniausiai ji naudojasi tais pačiais mokslinio pažinimo metodais, kuriais remiasi ir kiti mokslai.

2. TEISĖS TEORIJOS METODAI

2.1. Filosofinis teisės pažinimo metodas

Filosofija – tai visuminis pasaulio ir žmogaus vietos jame suvokimas. Tai toks sisteminio pažinimo metodas, kuris siekia atskleisti teisės specifiką nustatant teisės vietą žmogaus teisių apsaugos ir įgyvendinimo priemonių sistemoje. Šiam metodui būdingi požymiai:

1. Raidos arba evoliucijos idėjos (siekiant visapusiško teisės pažinimo į teisę reikia žiūrėti kaip į istorinį reiškinį);

2. Tiesos konkretumas (kiekviena mokslinė tiesa visada yra istoriška ir dėl to konkreti);

3. Mokslinės analizės visapusiškumas (teisė ir jos raida turi būti tiriamos visapusiškai sąveikoje su kitais tos epochos socialiniais reiškiniais, jų raida ir poreikiais: kaip tie reiškiniai veikia teisę, lemia jos pobūdį, kokios to meto galimybės ja pasinaudoti, ją taikyti, kaip teisė pati veikia tuos procesus);

4. Analizės teoriškumas (konceptualumas) (siekiant visapusiškai pažinti teisę, reikia remtis ir abstrakčiu teoriniu mąstymu, galinčiu pakilti virš tiriamo reiškinio detalių, atsitiktinių savybių ir šitaip pasiekti gilumines teisės savybes (laisvę, lygybę, teisingumą, teisių ir pareigų vienovę), nes jos, nebūdamos teisės paviršiuje, tiesiogiai neprieinamos jutiminiam stebėjimui ar empiriniam mąstymui).

2.2. Sociologinis metodas

Šiuo metodu teisės teorija siekia patikrinti, kiek teisės samprata atitinka konkrečios šalies teisinę tvarką, taip pat teisinio reguliavimo teisinį ir socialinį veiksmingumą: ar konkreti teisės norma ir visa teisės sistema pasiekia savo tikslus bei optimaliomis priemonėmis garantuoja žmogaus teisių saugą ir bendrąją socialinę pažangą, kiek visuomenėje įsišaknija teisinis nihilizmas, kas jį skatina, palaiko, kokios socialinės grupės ir kodėl jos yra konfliktiškiausios galiojančios teisės atžvilgiu, kokie socialiniai veiksniai lemia įstatymų turinį. Sociologiniu metodu yra užtikrinamas grįžtamasis ryšys, jos patikrinimas gyvenimu ir kartu pačios teisės atsinaujinimas laiku, prisitaikymas prie besikeičiančių žmogaus teisių apsaugos poreikių.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 643 žodžiai iš 2046 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.