Turinys
Įvadas 3
1. Reklamos samprata 4
2. Reklamos istorija 6
3. Reklamos reikšmė ir funkcijos 8
3.1 Reklamos reikšmė 8
3.2 Reklamos funkcijos 8
4. Reklamos tikslai 11
5. Reklamos priemonės 14
5.1 Reklamos priemonių klasifikavimas 14
5.2 Reklamos priemonės pasirinkimas 15
5.3 Reklamos priemonių rūšys 16
5.3.1 Spausdintinė reklama 16
5.3.2 Transliacinė reklama 18
5.3.3 Tiesioginė reklama 21
5.3.4 Viešoji (išorinė) reklama 22
5.3.5 Reklama pardavimo vietose 22
5.3.6 Specialioji reklama 23
5.3.7 Demonstracinė reklama 24
Išvados 25
Literatūros sąrašas 26
Įvadas
Kiekvienas iš mūsų žino kas yra reklama. Jos neišgirsti ar nepastebėti tiesiog neįmanoma. Ji kasdien mus pasiekia namuose, skaitant laikraščius ar žiūrint televizorių, automobilyje, gatvėje, kino teatre, baruose ir kitose įstaigose.
Dabartiniame verslo pasaulyje, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius ir taip paveikti, kad jie taptų nuolatiniais įmonės klientais. Kartu reklama tampa ir viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių su kitomis prekybos įmonėmis, paslaugas teikiančiomis firmomis, kurios siekia tokių pat tikslų.
Savo darbe apžvelgiu reklamos ypatumus, jos istoriją, tikslus. Reklamai labai svarbu ir jos nešikliai, nes jie tiesiogiai veikia vartotoją. Todėl apžvelgiu nešiklius, jų panaudojimą, teigiamas, neigiamas savybes.
1. Reklamos samprata
Siekiant nagrinėti reklamą, pirmiausia reikia apibrėžti reklamos sąvoką. Reklamą apibūdinti yra gana sudėtinga. Nagrinėdami jos sąvoką randame susipynusius ekonomikos, sociologijos, psichologijos ir estetikos klausimus.
Reklama visų pirma yra informacija apie prekes, paslaugas, jų ypatybes, apie firmas, kurios tas prekes ar paslaugas gamina ir siūlo vartotojams.
Reklamą geriausiai apibūdina tokie jos bruožai:
Reklama yra mokama. Reklamos užsakovas turi sumokėti reklamos agentūrai, reklamos gamintojui ar reklamos skleidėjui.
Reklamos užsakovas yra žinomas. Reklamos užsakovas save dažniausiai įvardija, prisistato, arba iš pačios reklaminės žinutės teksto ar vaizdo būna aišku, kas tos reklamos užsakovas. Užsakovas pats siekia, kad jis būtų atpažintas. Neslepiama nei kas reklamuoja, nei ką reklamuoja. Tai sako reklamos tekstas, antraštė ar nuoroda, kur kreiptis. Be šių dalykų reklama neturi prasmės.
Reklama stengiamasi įtikinti pirkėją. Bet kuri reklama stengiasi patraukti pirkėją, įtikinti jį nusipirkti prekę ar paslaugą, stengiamasi paveikti pirkėją. Kiekviena reklama „giria“ savo reklamuojamą prekę ir visada ją „parodo“ tik gerai, kad pirkėjas galėtų įsitikinti, kad prekė ar paslauga jam tinkama.
Reklama yra neasmeninė. Reklama nėra skiriama vienam žmogui (individui). Stengiamasi, kad reklaminė žinutė pasiektų kuo daugiau žmonių, kad pasiektų kuo didesnę tikslinę auditoriją, kuri išsidėsčiusi kompaktiškai tam tikroje teritorijoje arba pasiskirsčiusi po visą šalį. Auditorijos dydis ir sudėtis, jos struktūra – tai rinkos segmentas, apimantis tam tikrus demografinius, socialinius, psichologinius ar ekonominius požymius. Kuo didesnė auditoriją reklama pasiekia, tuo didesnė tikimybė parduoti daugiau prekių.
Reklama yra vienpusiška. Reklamos užsakytojas ją skleidžia vartotojui. Atgalinio ryšio beveik nėra, tad reklamos užsakytojas sunkiai gali nuspėti, kokią auditorijos dalį jo reklama paveikia. Reklamos rezultatas neapibrėžtas. [6]
Reklama skleidžiama per tarpininkus. Tarpininkais vadinamos reklamos priemonės, kurios informuoja vartotoją, tai gali būti žiniasklaidos priemonės arba kiti kanalai ir vartotojų informavimo būdai.
Reklama atstovauja užsakovo interesams. Reklamos užsakovas siekia, kad vartotoją taip paveiktų reklama, kad jis nuspręstų įsigyti prekę, aplankyti parodą, dalyvauti sportiniuose renginiuose, balsuoti už žmogų ar asmenį ir kita.
Reklama nėra šališka, ji turi būti ryški, emocinga ir pasikartojanti. Didžiausias dėmesys turi būti prekės ar paslaugos ypatybėms, privalumams išryškinti.
Šie pagrindiniai reklamos bruožai vienaip ar kitaip atsispindi reklamos apibrėžimuose. Apibrėžimų daug ir skirtingų, tačiau visi jie iš esmės vienodai nusako reklamos esmę.
Pateiksiu keletą reklamos apibrėžimų:
Reklama – tai vaizduojamojo meno rūšis.
Reklama – tai kontroliuojamas poveikis auditorijai masinės informacijos priemonėmis.
Reklama – tai socialinės veiklos rūšis, susidedanti iš įvairių reklamos priemonių ruošimo, gaminimo, platinimo, taip pat reklaminės veiklos organizavimo. [4]
Reklama – tai tam tikrų žmonių grupių informavimo būdai.
Kotler reklamą apibūdina taip: tai užsakovo apmokamas neasmeniškos informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų. [2]
Arens apibūdina: reklama – tai neasmeniškas identifikuotinų reklamos davėjų informacijos perdavimas, kuris dažniausiai pasižymi tuo, kad yra apmokamas, ir dažniausiai turintis įtikinėjimo savybę apie produktus, paslaugas ar idėjas per įvairius nešiklius.
Reklamos įstatyme reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine –
ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. [3]
Apibrėžimai yra skirtingi, tačiau visi yra teisingi, tik ne visi išsamūs. Taigi galima padaryti supaprastintą visų apibrėžimų išvadą, kad reklama yra įtikinėjimo, siūlymo, informavimo, propagandos priemonė, kuri yra „padaroma“ reklamos agentūrų, apmokėjus reklamos užsakovui ir kuri yra skirta ne tik individui, bet ir tam tikrai žmonių grupei. Reklama informuoja vartotoją, ragina jį varoti, pirkti, turėdama pagrindinį tikslą – parduoti prekę, paslaugą ar idėją.
2. Reklamos istorija
Susipažįstant su reklama svarbu ne tik išsiaiškinti jos funkcionavimo mechanizmu, bet ir susipažinti su jos prigimtimi.
Žodis reklama yra kilęs iš lotyniško žodžio reklamare, kuris reiškia šaukti, rėkti. Literatūroje, tiek Lietuvos, tiek užsienio, randama labai daug reklamos apibūdinimų, kurie pabrėžia vis skirtingus reklamos bruožus.
Pats žodis reklama atsirado apie 1655 metus. Jis buvo pavartotas Biblijoje ir reiškė pranešimą arba perspėjimą.
Reklamai jau daugiau kaip 2500 metų. Kadangi skaitymo ir rašymo ugdymai susiformavo vėliau, seniausia ir pirmoji reklamos rūšis buvo žodinė. Gatvės prekiautojai, bei šaukliai vaikščiodavo miestų gatvėmis ir garsiai šaukdami reklamuodavo savo prekes. Ši reklamos priemonė per šimtmečius ištobulėjo ir naudojama net šiais laikais, tik ji įgavo kitas formas. [4]
Vėliau atsirado vaizdinė reklama ant akmenų, papiruso. Reklama buvo labai paplitusi senovės miestuose Pompėjoje, Stabijoje, kuriuose rasta daugybė reklaminių užrašų, prekybinių ženklų, simbolių. Jau tada kiekvienas save gerbiantis vyno, grūdų ar gyvulių pirklys turėjo savo prekybinį ženklą – emblemą. Buvo naudojamos iškabos, kurios skirtos nemokantiems rašyti. Jos simbolizavo pardavėjų gaminius. Pavyzdžiui, iškaba su ožka reiškė pieninę, mulas, traukiantis malūną – kepėjo parduotuvę. Pardavėjai varžydavosi tarpusavyje, kad sukurtų kuo labiau viliojančius ženklus, kuriuos galėtų visi atpažinti.
Iki 1440 metų nebuvo techninių galimybių reklamai labiau plėtotis. Kai J. Gutenbergas 1440 m. išrado surenkamąjį šriftą, atsirado galimybė reklamą spausdinti, nes popierius jau buvo išrastas kinų ir turkų XII amžiuje. Surenkamas šriftas leido visuomenei pasiekti naują bendravimo lygmenį – masinę komunikaciją. [4]
1478 m. buvo išspausdintas pirmas skelbimas anglų kalba. Tai buvo reklaminis lapelis reklamuojantis knygą. Lapelis buvo prikabintas prie bažnyčios durų, tai tuo pačiu jis yra ir pirmoji spausdintinė reklama.
Pirmasis daugiatiražinis skelbimas išspausdintas vokiškoje žinių brošiūroje 1525m. Jis reklamavo knygą, kurioje atskleisti paslaptingo vaisto privalumai.
1614 m. Anglijoje priimtas pirmasis pasaulyje reklamos įstatymas. Jis draudė iškabas, kurios išsikiša iš namo daugiau kaip 8 pėdas ( apie 244 cm).kitas įstatymas reikalavo, kad iškabos netrukdytų laisvai prajoti šarvuotam, apsiginklavusiam vyrui. [4]
1740 m. pasirodė pirmasis spausdintas lauko plakatas Londone.
XIX a. vidurys – tai reklamos vystymosi pradžia. Reklamos svarba tuo metu išaugo, nes vyko industrinė revoliucija. Išrasti vidaus degimo variklis, medvilnės valymo mašina. Jų pagalba buvo galima gaminti daug vienodos kokybės gaminių. Daug pagaminant, reikėjo ieškoti kur juos parduoti. Tuo metu buvo išrasta ir telegrafas, rašymo mašinėlė, taigi šie atradimai padėjo perduoti žinias, o kartu reklamą ir pasiekti plačiai išsibarsčiusius vartotojus.
XIX a. reklama dažniausiai buvo dedama į žurnalus, laikraščius arba pasirodydavo ant plakatų bei reklaminių lapelių. Žurnale pirmoji reklama pasirodė 1844m. XIX a. taip pat susijęs ir su reklaminių agentūrų steigimusi.
Karo laikotarpiu ir po jo reklama dar labiau išpopuliarėjo. Po karo žmonės buvo tiesiog ištroškę prekių ir paslaugų.
Po didžiosios krizės pradžios 1929 m. reklamos apimtys smarkiai smuko. Vėliau (apie 1940 metus) atsiradus radijui, reklama atsigavo po krizės. Radijo reklama aplenkė žurnalus ir tapo lyderiaujanti reklamos priemonė.
Dar vėliau atsirado televizija ir kitos visuomenės informavimo priemonės, kurios leidžia dar efektingiau ir efektyviau pateikti reklamą vartotojams ir dar geriau siekti reklamos tikslų.3. Reklamos reikšmė ir funkcijos
3.1 Reklamos reikšmė
Šiandien reklama labai skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Reklama jungia vartotoją ir gamintoją. Tai labai efektyvi priemonė, leidžianti gamintojui palaikyti esamus ir pritraukti naujus vartotojus. Kadangi prekių ir paslaugų įvairovė šiais laikais yra labai didelė ir dar vis didėja, reklama padeda pažinti prekę, yra priemonė vartotojams išsirinkti iš siūlomų prekių ar paslaugų įvairovės, sužadina vartotoją, įtikina jį įsigyti prekę.
Reklama padeda apsispręsti pirkėjui. Ji informuoja visuomenę apie naujas prekes, taip pat apie gaminių prekių patobulinimus. Informuodama pirkėjus apie rinkoje esančias prekes, reklama sumažina prekių paieškos kaštus.
Reklama padeda konkuruoti naujiems gamintojams, informuodama visuomenę apie naują produktą, ji padidina pardavimo apimtį ir kartu sumažina kaštus.
Reklama remia komunikacines institucijas.
Didelė dalis už reklamą gautų pajamų skiriama radijui bei televizijai finansuoti. Visokiai reklamai tenka svarbus vaidmuo remiant laikraščius.
Reklama padeda gerinti ar išlaikyti produktų kokybę. Per reklamą suformuotas pasitikėjimas firmos vardu gali tapti didžiuliu turtu, kurio firma stengsis neprarasti ir todėl nesiryš pardavinėti nekokybiškas prekes.
Gera reklama gali duoti nemažai naudos ir prekes parduodančiai ar paslaugas teikiančiai firmai, ir tų prekių bei paslaugų pirkėjams. Reklama pirmiausiai tiesiog praneša vartotojui apie prekės egzistavimą, atkreipia į ją potencialių vartotojų dėmesį. Be reklamos net labai gera prekė gali likti nežinoma. Be to, dauguma pirkėjų gali nepastebėti puikios parduotuvės, naudingas paslaugas teikiančios firmos ar puikaus renginio. Tik nedaugelis apie tai gali sužinoti be reklamos, tai yra iš draugų, pažįstamų ar atsitiktinai užklydę. Todėl daugelio įmonių veikla be reklamos yra neįmanoma.
3.2 Reklamos funkcijos
Reklamos reikšmę ir svarbą rodo atliekamos funkcijos, kurios yra socialinės ir ekonomines.
Socialinės reklamos funkcijos.
• Reklama plečia gyventojų akiratį, turtina žinias, informuoja su mokslo ir technikos laimėjimais, šviečia pirkėjus.
• Reklama padeda lavinti gyventojų estetinį skonį, propaguodama skoningas, meniškai apipavidalintas prekes. Prekių ir namų apyvokos reklama yra vienas iš esminių mados formavimo šaltinių.
• turi įtakos šiuolaikinio, sveiko, kultūringo gyvenimo būdo propagavimui, padeda įtvirtinti racionalius poreikius, atsikratyti pasenusių ir žalingų vartojimo įpročių.
• Reklama padeda saugoti aplinką, kovoti su netinkamais reiškiniais, skatina gyventojus užsiimti visuomenei naudinga veikla.
• Propaguoja buities kultūros ir racionalios mitybos principus. Šiuo tikslu kuriamos reklaminės TV laidos, spausdinami informaciniai propagandiniai straipsniai labiausiai skaitomuose laikraščiuose. [4]
Ekonominės reklamos funkcijos.