ĮVADAS
Reklamos apibūdinimas yra sudėtingas. Nagrinėjant jos sąvoką, randame persipynusius tiek ekonomikos, sociologijos, psichologijos, ir estetikos klausimus. Norint sumaniai naudotis reklama, būtina žinoti jos prigimtį, ir funkcionavimo mechanizmą šiuolaikinėje ekonomikoje.
Reklama apibrėžiama ir kaip ekonominė kategorija. Planingai naudojama kaip informacijos priemonė, reklama tampa tarpininku tarp gamybos, cirkuliacijos ir vartojimo sferų.
Reklama atsirado XVIII-ame amžiuje sparčiai suklestėjusiose Jungtinėse Valstijose. Jos atsiradimą iš esmės sąlygojo visuomeninis darbo pasidalijimas ir ypač prekybos bei amatų išsivystymas. Reklamos šaknys siekia žilą senovę. Apie jos praktiką eina kalba jau pačiose pirmuose rašytinės istorijos dokumentuose. Reklamai tarnavo iškabos, freskos, piešiniai uolose, kviesliai, šaukliai, antspaudai bei ženklai ant prekių.
Šiuo metu reklama tapo būtinu gyvenimo atributu. Be jos neįsivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių sričių egzistavimo.
Reklamą galima apibrėžti kaip trumpą, emocionaliai nuspalvintą informaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, kad paskatinti juos atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis reklamos davėjo, vartotojo ir visos visuomenės tarpusavio interesais. Ji palengvina vartotojui išsirinkti prekę, suteikia kryptingą poveikį atskiriems pirkėjams ir platiems vartotojų sluoksniams. Reklama taip pat padeda formuotis interesams, papročiams, požiūriams, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, politiniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklėjimui. Ji susijusi su visuomenės nuomonės formavimu. Reklama yra daugiafunkcinė veikla su daug tikslų gali būti siekiama jos pagalba.
GERIAUSIOS REKLAMOS PRIEMONĖS
Reklaminės kampanijos metu prekė reklamuojama spaudoje, per radiją, per televiziją, reklaminiuose stenduose ir kt.
Viena efektyviausių yra radijo reklama. Radijo reklamos privalumas – informacijos skleidimas didžiuliame plote ir didelei auditorijai 24 valandas per parą. Radijo reklama yra operatyvi ir nebrangi. Galima pateikti tokias rekomendacijas radijo reklamai tobulinti: sužadinti klausytojo vaizduotę;
• reklamą palydėti įsimenamu garsu (garsiniu simboliu, nesudėtinga melodija ar daina);
• reklamos idėja turi būti lakoniška, aiškiai išreikšta ir visiems suprantama;
• reklama turi iš karto sudominti klausytoją;
• reklamai naudoti populiariausių laidų, madų naujienų, žinių, orų pranešimo laiką;
• į tekstą būtina įtraukti telefoną ir adresą;
• skelbime panaudoti garsius žmones ( sportininkus, aktorius ir pan.);
• jei ta pati prekė reklamuojama ir per radiją, ir per televiziją, tai patartina naudoti tuos pačius personažus, tekstus, tą pačią melodiją.
Reklama laikraščiuose ir žurnaluose yra labai populiari bei pigesnė nei per televiziją. Galima pasiūlyti keletą rekomendacijų reklamai spaudoje:
• pavadinimas turi atkreipti dėmesį, neturėti daug žodžių ir atspindėti esmę;
• apeiti neigiamus aspektus;
• naudoti paprastus ir darančius teigiamą poveikį žodžius („nemokamai“, „naujovė“ ir pan.);
• iliustracija turi intriguoti, fotografija yra geriau nei piešinys;
• skelbimo maketas turi būti paprastas ir viena didelė iliustracija yra geriau nei daug mažų;
• geriausias formatas yra leidinio puslapio;
• naudoti užrašus po piešiniais, daryti tuos užrašus reklaminio pobūdžio;
• nebijoti ilgų tekstų, nes jei vartotojas perskaitęs pavadinimą susidomėjo preke, tai jis norės gauti daugiau informacijos ir skaitys toliau;
• reklama bus efektyvesnė jei fotografija ar tekstas atspindės realaus gyvenimo paveikslą.
Televizijos reklama apima vaizdą, garsą, judesį, spalvą, todėl auditorijai daro didesnį poveikį nei kitos informavimo priemonės.Televizijos reklamos apimtis ir jos dalis pasaulio rinkoje nuolat didėja. Tokio pobūdžio reklama suteikia vis daugiau informacijos, tampa įdomesnė, sudėtingesnė bei brangesnė.Galima pasiūlyti tokius patarimus televizijos reklamoms:
• televizija yra vizuali reklamos priemonė, todėl auditorija įsimena ne tai, ką girdi, o tai, ką mato;
• reklama turi būti vizualiai įdomi, reklamos idėja turi būti tiksli, aiški, lengvai priimtina ir sudominti žiūrovą per pirmas 5 sekundes;
• reklama neturi versti galvoti, o iš karto priimti tai, kas matoma;
• reikėtų naudoti žmones, ypač įžymius, prekei reklamuoti;
• neleisti ilgų diskusijų, nenaudoti daug žodžių.
Reklama labiausiai skaitomuose leidiniuose ir labiausiai žiūrimose televizijos laidose yra brangiausia, todėl taupydamas reklamos davėjas rizikuoja prarasti nemažą dalį vartotojų. Tokia situacija ištiko nemažą dalį lietuviškos produkcijos gamintojų. 1997 metais per 11 mėnesių „Vilniaus buitinės chemijos“ prekių apyvarta krito 35%. Ši įmonė naudojo radijo reklamą, dalyvavo visose parodose „Rinkis prekę lietuvišką“, bet varžytis su užsienio konkurentais TV eteryje negali, nes per brangu. Tuo tarpu „Timotei“ šampūnas yra labiausiai reklamuojamas „Unilever“ produktas ir nuo pasirodymo pradžios iki 1997m. rugpjūčio mėn. per Lietuvos TV (koncerno duomenimis) buvo parodyti 324 šio produkto reklaminiai klipai
ir kiekvienas suaugęs žmogus matė šį klipą vidutiniškai 37 kartus.
Reklaminiams stendams turi būti parenkamos tinkamos vietos. Tokios reklamos dažniausiai yra palei autostradas, žmonių susibūrimo vietose ir primena vartotojui apie jau žinomas prekes, paslaugas bei gamintojus. Tokie reklaminiai skelbimai trumpi ir nesuteikia vartotojui pilnos informacijos apie prekę ar paslaugą. Todėl tokia reklama nėra efektyvi supažindinant su naujais gaminiais.
Gaminys gali būti reklamuojamas parodose, mugėse, seminaruose. Gali būti panaudojamos audiovizualinės priemonės, prospektai, katalogai, bukletai, atvirukai, blankai, kalendoriukai, ženkliukai ir kt.
REKLAMAI NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS
Kad reklama būtų matoma, ryški, spalvinga, patraukli akiai, įsimintina – tam reikalingos medžiagos, kurios padeda kurti reklamą. Tai įvairus popierius, dažai, plėvelės, įvairios medžiagos stendams, iškaboms, švieslentėms ir t.t gaminti.
Popierius
Vienas iš efektyviausių reklamos būdų yra spauda (reklama laikraščiuose, žurnaluose, reklaminiuose bukletuose, kalendoriuose, pakabinamuose plakatuose ir t.t)
Popierius tai plona lakštinė medžiaga, sudaryta iš tarpusavyje persipynusių ir surištų augalinių plaušelių. Popierius yra gaminys iš mechaninio arba cheminio augalų plaušelių, kurie vandeningoje suspensijoje vienas su kitu susivelia tarp priemaišų ir pagalbinių medžiagų kaip užpildų, dažiklių arba klijų, kada apdirbant yra formuojamas lapas. Pagrindiniai užpildai popieriaus gamyboje yra molis ir kreida, kiti chemikalai (užpildai) suteikia popieriui papildomų savybių, pvz. spalvą, tvirtumą, neskaidrumą, skaidrumą, atsparumą drėgmei ir t.t.
Iš popieriaus gaminimo mašinos popierius išeina nekreiduotas. Šį popieriaus pagrindą galima padengti storesniu ar plonesniu sluoksniu kreidavimo medžiagos, sudarytos pagrinde iš pigmentų ir klijavimo medžiagos. Vėliau popierius kalnendruojamas – lyginamas. Jei kalendravimo neužtenka, ir norima, kad popierius įgautu dar geresnes savybes, tada yra naudojamas superkalandras.