Konspektas

Lietuvių kalbos tarmės Lietuvių kalba, kaip ir kitos kalbos, suskilusi į tarmes. Tos tarmės viena nuo kitos skiriasi ne tik žodynu, bet ir fonetika, morfologija, net ir sintakse. Šalia tarmių turime ir bendrą visiems lietuviams bendrinę kalbą. Ji pagal tam tikras taisykles sunorminta ir yra visos tautos susižinojimo ir bendravimo, … Daugiau…

Kristijonas Donelaitis – lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Kūryboje svarbiausia-tikrovė, gyvenimas, visuomeninė aplinka. K.D. kūrybai įtakos turėjo keletas literatūrinių epochų. Čia aptinkama ir Baroko pėdsakų (šiai srovei būdingi grubūs posakiai, vulgarizmas). Su klasicizmu galima sieti keturių metų laikų formą bei poemos didaktiškumą, pasakotojo siekimą pamokyti. Vaizdas, įvykis, poelgis, gyvenimo detalė buvo … Daugiau…

Poetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Teodoras Martinaitis gimė 1936 balandžio 1 d. Paserbentyje (Raseinių r.). 1964 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, nuo 1980 m. dėsto Vilniaus universitete. 1989 m. Sąjūdžio išrinktas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1992 – 1997 m. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininkas. Nacionalinės … Daugiau…

ANTIKA Tai senovės Graikijos ir Romos literatūra VIIIa.pr.Kr – Va.po Kr. Žymiausias graikų rašytojas Homeras. Tai išmintingas aklas dainius. Jis sukūrė du epus: Iliadą ir Odisėją, kurie parašyti Trojos karo motyvais. Graikų drama atsiradoVIa iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Išvertus tragediją į lietuvių kalbą – reiškia “ožių daina“. Komedija kilo … Daugiau…

Realizmui būdinga:-tikrovė tampa tyrinėjimo objektu, gyvenimiškoji tiesa rašytojo kūrybos principu, stengiasi perteikti objektyvų gyvenimo vaizdą, pastebėdami, kad teigiama ir neigiama, kuriami tipiški, tikroviški charakteriai. Gausu gyvenimo faktų, būdingas smulkus aprašymas- gamtos, buities, darbo detalių.Dažn. pasakojama trečiu asmeniu, būdingi socialiniai, moraliniai ir psichologiniai konfliktai. Suklesti prozos žanrai:-romanas, apysaka, novelės, rečiau- melodrama, … Daugiau…

LITERATŪROS RŪŠYS IR ŽANRAI I. LYRIKA – kūriniai (paprastai eiliuoti), perteikiantys individo išgyvenimus, įspūdžius, nuotaikas, mintis. Baladė – trumpas eiliuotas istorinių ar liaudies motyvų kūrinys, vaizduojantis intriguojančius, paslaptingus, dažnai šiurpius įvykius, tragiškus žmonių likimus; ypač buvo paplitusi romantizmo literatūroje. Daina – rašytinės lyrikos žanras, kurio charakteringos žymės – melodinga intonacija, … Daugiau…

Marcelijus MartinaitisPoetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Teodoras Martinaitis gimė 1936 balandžio 1 Paserbentyje (Raseinių r.). 1964 baigė Vilniaus universitetą, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, nuo 1980 dėsto Vilniaus Universitete. 1989 nuo Sąjūdžio išrinktas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1992-1997 Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininkas. Nacionalinės premijos laureatas(1998). Eseistinėje knygoje Poezija … Daugiau…

AR MOKSLAS DARO ŽMOGU LAIMINGESNI? Šis klausimas atrodo prašo vienareikšmio atsakymo: taip arba ne. Taciau ,deja, nei taip, nei ne atsakyti negalime. Tik galbut galime pasvarstyti, kodel mokslas daro žmogu laimingesni, ar priešingai- nelaimingesni. Kažkada žmones gyveno uolose, iš sumedžiotu žveriu kailiu pasiutose palapinese, mito tuo, ka sumedžiodavo, ka duodavo … Daugiau…

Donelaitis ,,Metai” Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis (1714) sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Svarbiausias kurybos faktorius buvo tikrove, gyvenimas, visuomenine aplinka. Jis naturaliai vaizdavo liaudies kalba, kuri jam buvo sava. Jis gilinosi į didžiųjų praeities mąstytojų mintis, stengėsi susivokti pasaulyje ir savyje. Poetas bjaurėjosi, … Daugiau…

1-ma gramatika – D.Kleino „Grammatica Litvanca“; 1-ma mokslinė – Šleicherio „Litauische Grammatic“ Vokietija 1856; Prūsas, Lietuvių kalbos gramatikas – Frydrichas Kuršaitis; 1911 Sankt Peterburge K. Jauniaus išleista „Lietuvių Kalbos Gramatika“; 1-ma norminė gramatika – J. Jablonskis „Lietuviškos kalbos gramatika“; —————————————————————————- 1-mas žodynas – Konstantino Sirvydo 1620m; Dvikalbis žodynas – F. … Daugiau…

Juozo Apučio kūryba* Nori sušildyti žmogų, išgirsti slapčiausius sielos virpesius, įsiklausyti į širdies plakimą * Tyrinėja žmogaus vidinį gyvenimą * Vengia dirbtinių situacijų * Gina vidinę nepriklausomybę * Kuriamas pasaulis ir paprastas, ir slėpiningas. Formuojamas potekstės klodas * Dažnu atveju atsigręžiama ir atsiremiama į laimingą vaikystę, kuri persekioja kiekvieną liūdesio … Daugiau…

LITERATŪROS SROVĖS IR JŲ BRUOŽAI 1. antika VIII a.pr.Kr. – V a. Mitai – pasakojimai apie dievų, žmonių pasaulio kilmę bei jų gyvenimo istorijas. Mitai suvokiami perkeltine prasme. Graikai pasaulį įsivaizdavo tvarkingą, harmoningą, prasmingą. Pasaulį vienijanti jėga – Dzeusas. Graikų dievų buveinė – Olimpo kalnas, kur dievai puotauja. Homeras, Euripidas, … Daugiau…

Lietuvos HimnasLietuvos Himną parašė ir jam muziką sukūrė dr. Vincas Kudirka. Iš tikrųjų tai buvo eilėraštis, pavadintas “Tautiška giesmė”, išspausdintas V. Kudirkos redaguojame “Varpe” 1898 metais. Tuo metu lietuvių spaudoje (tebeviešpatavo spaudos draudimo laikai) pasirodydavo daug patriotiško turinio eilėraščių ir dainų. Lietuviai, jas dainuodami, eilėraščius skaitydami ir deklamuodami, giliau suprasdavo … Daugiau…

Simbolistai teigė, jog kiekviename realiame daikte, reiškinyje glūdinti paslaptis, kurią įžvelgti ir įspėti geba tik menininkas. Savo buvimo žemėje prasmę žmogus galįs tik nujausti, o ne protu suvokti. Simbolistai stengėsi ne atspindėti gyvenimą, o kurti naują poetinę tikrovę, kurios vaizdo pamatas yra simbolis. Kaip tik toks yra Vinco Mykolaičio – … Daugiau…

K.Donelaitis Svarbiausia-tikrovė, gyvenimas, visuomeninė aplinka. Vaizdas, įvykis, poelgis, gyvenimo detalė buvo suaugusi su žodžiu, kurį sukūrė liaudis. “Metai” -didaktinis. Daug pamokymų, patarimų. Autorius parodo savo požiūrį į pasaulį: būrą, jo santykį su aplinka, gamta.Maironis Aiškiai suformuluotos kilnios idėjos ir poetinės išraiškos grožis, jos paprastumas ir skambumas. Žmogus, jo veržimasis į … Daugiau…

XX a. antroje pusėje radosi naujas terminas – postmodernizmo literatūra, – nurodantis naujus pokyčius Vakarų kultūroje bei literatūroje. Kaip specialus literatūros istorijos terminas (isp. „postmodernismo“) pradėtas vartoti ispaniškai kalbančioje Amerikoje ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, greitai jis pavartotas ir Šiaurės Amerikoje. Sąvoka įsitvirtina, kai pasirodo E. Toinbio kūrinys „Istorijos studijos“ (A. Toynbee, … Daugiau…

J. APUTIS – XXa. Modernistas. Prozininkas, novelistas. Atskleidžia vertybių kaitą, kaimo nykimas. Kaip žmogui kovoti su smurtu ar būti abejingu. Ieškoma atramos vertybių skalėje. Svarbiausios vertybės: dvasingumas ir žmogiškumas. Svarbi atminties galia, meilė, vaikystės ir jaunystės išgyvenimai. Svarbu tai, kas egzistuoja dabar, nesidomi istorija.J. BILIŪNAS – XIX pab. – XXpr. … Daugiau…

Literatūros teksto interpretacijos uždavinys • Gerai suvokti kūrinio pobūdį, tipą, žanrą, jo vidinę sandarą, tematiką ir problematika, meninės kalbos bruožus ir mokėti juos apibūdinti, naudojantis tinkamomis sąvomis; • Žinoti pagrindinius lietuvių literatūros kontekstus, su kuriais yra susijęs interpretacijai pateiktas tekstas, gebėti konkrečiame tekste atskleisti bendresnius autoriaus kūrybos, literatūros srovės, krypties, … Daugiau…

Juozas Aputis – XX amžiaus lietuvių rašytojas, vienas iškiliausių šio laikotarpio novelistų, gavo valstybinę premiją. Rašytojas tikroviškai vaizdavo gyvenamojo meto dalykus, socialinę aplinką, kaimo buitį, bet svarbiausia jam – žmogaus išgyvenimai, būsenos, sąmonės procesai, subtilūs ryšiai su aplinka ir kitais žmonėmis. Savo kūriniuose kelia gailestį, užuojautą, iškyla dėmesys kitam, parodo … Daugiau…

Kalba ir valstybėKalbos bendrumas yra ne tik svarbiausias kalbos požymis, bet ir tautinės valstybės sėkmingo gyvavimo sąlyga. Valstybinė kalba leidžia sutelkti visus piliečius bendrom darbui ir kūrybai, saugoti ir ginti jų teises visoje krašto teritorijoje, Antra vertus, tiktai sukūrusi valstybę, tauta gali nevaržomai ugdyti savo kalba, saugoti ją nuo kenksmingų … Daugiau…

1.K.Donelaitis ,,Metai’’: a)XVIIIa.rasytojas.Baudziava. Grozines literaturos pradininkas.Gyveno Mazojoje Lietuvoje.Pastorius b)Garbinamas Dievas,vaizduoja kaima,jo buiti,zmones. c),,Metai’’-eiliuota poema,tai himnas Dievui. d) Yra baroko,klasicizmo ir svietimo epochos bruozu/> e)Barokas:pomegis vartoti grubius posakius Klasicizmas:4metu laikai Svietimo epocha:lietuvisku tradiciju gynimas,moraliniai pamokymai 2.Maironis,,Pavasario balsai’’: a) XIX-XXa. romantizmo atstovas.Visa gyvenima jautesi neivertintas.Intelektualus,gabus,issilavines /> b)Jo eilerasciuose dominuoja jausmai,individualumas,kurybine laisve /> … Daugiau…

MOKINIŲ ŽINIŲ KONTROLĖ Mokomajame procese yra būtinas grįžtamasis ryšys, todėl reikalingas mokinių žinių, pasiektų rezultatų tikrinimas, kurio metu mokiniai juos giliau suvokia patys, o mokytojas gali pamatyti savo darbo spragas. Tikrinimas taip pat padeda geriau pažinti mokinius, pastebėti jų gebėjimus. Juk, prieš supažindinant su nauja mokomąja medžiaga, būtina įsitikinti, kad … Daugiau…

MORFOLOGINIS NAGRINĖJIMAS Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas. DAIKTAVARDIS 1. Daiktavardžio forma (vienaskaitos vardininkas). 2. Kalbos dalis (daiktavardis). 3. Skyrius (tikrinis ar bendrinis). 4. Giminė (vyriškoji ar moteriškoji). 5. Linksniuotė, skaičius ir linksnis. 6. Kuo eina sakinyje.Daiktavardžiai skirstomi į … Daugiau…

Literatūros rūšys ir žanraiLiteratūros rūšys: q epas (epika); q lyrika; q drama.Literatūros rūšių skirtumus lemia pasakotojo santykis su tikrove. Jei kūrinio pasakotojas tarsi iš šalies stebi įvykius, žmones, turime epinį kūrinį. Jei pasakotojas vienaip ar kitaip išreiškia savo vidinius nusiteikimus, laikome lyriniu. Kūriniai, kuriuose nėra pasakotojo, o veiksmo įvykiai perteikiami … Daugiau…

PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS IR NETIKSLUMAI Lietuvių kalbos prielinksniai vartojami su kilmininku, su galininku ir įnagininku. Kai kurie prielinksniai vartojami ne pagal lietuvių kalbos modelį, tad padaroma prielinksnių vartojimo klaidų. Prielinksnio ant konstrukcijos nevartotinos: 1. Objektui reikšti su būdvardžiais: apstus, gabus, godus, šykštus, turtingas, geras, tinkamas, pvz.: Jis godus ant pinigų … Daugiau…

Jonas Strielkūnas (g. 1939) Knygose „Raudoni šermukšniai“ (1966), „Varpo kėlimas“ (1978), „Po tylinčiom žvaigždėm“ (1982), „Lapkričio medis“ (1985), „Trečias brolis“ (1993) eilėraščio vyksmas uždarytas lietuviškojo kaimo konkretybėje, vaizdai ir metaforos konstruojamos iš kaimo tikrovės detalių. Išėjimas iš gimtojo kaimo J.Strielkūno eilėraščiuose iškyla kaip skausmingas gyvenimo lūžis ir dvasios žaizda. Gimtoji … Daugiau…

Dievų trejybėLietuvių mitologijoje dievišką trejybę sudaro trys aukščiausiojo Dievo sūnūs: o Perkūnas o Patrimpas o Pikuolis (Poklius) Baltų dievų trejybė tiek pagal horizontalią (kairėje Patrimpas, centre svarbiausiasis dievas Perkūnas, dešinėje Pikuolis), tiek pagal vertikalią padėtį, atitinka pasaulio erdvės modelį: viršus – vidurys – apačia, arba dangus – žemė – požemis. … Daugiau…

Ar galima pažinti ir perprasti reklamos meną, perskaičius kelis šimtus knygos puslapių bei daugmaž išmokus, kas joje parašyta? Tokius uždavinio dar niekada nėra sau kėlęs niekas iš rašiusiųjų apie reklamą, ir tai niekada netaps jokio vadovėlio ar šiaip knygos apie reklamą tikslu. Visų pirmą, patirčiai reklamos versle negali prilygti jokia … Daugiau…

Čyru vyru pavasaris! Saulutei kiek aukščiau į dangaus kalną pasilypėjus, pasklinda aplinkui paukščių klegesys. Pirmasis pavasario menuo: Grįžta: Šnekučiai, varnos, geniai, pempės, gandrai kielės, garniai. ŠNEKUTIS: Siu gint, siu gint, siu gint. (Betygala) Čir čim, čir čim. Vyvo, vyvo! (Saločiai) Grįžau, grįžau, grįžau, Buvau, buvau, buvau, Teisybė-čia čia čia Išlėksiu, … Daugiau…

JONAS AISTIS ANTANAS MIŠKINIS BERNARDAS BRAZDŽIONIS Bendra informacija Vienas didžiausių lietuvių lyrikų, derinęs intymų lyrinį kalbėjimą su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus, turėjęs ypatingą gyvenimo, įsijautimo į tikrovę galią. Eleginio, melodingo eilėraščio kūrėjas, tautos pasaulėvaizdžio reiškėjas ir tautos gyvybės saugotojas („lietuvių tautos likimas – vienintelė mano gyvenimo mįslė“). Modernaus … Daugiau…