Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m.
rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465© Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo
išsilavinimo standartai. XI – XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės
centras, 2002.LIETUVIŲ KALBA
(Kalbinis ir literatūrinis ugdymas)
Dalyko struktūra
Programą sudaro dvi struktūrinės dalys:1. Kalbos ugdymas (pažinimas ir vartojimas).
2. Literatūrinis (kultūrinis) ugdymas.
Kalbos ugdymas
XI–XII klasių moksleiviai jau pajėgia stebėti, analizuoti ir suvokti,
kaip kalba funkcionuoja visuomenėje. Šiame koncentre apibendrinama kalbos
vartojimo patirtis bei žinios apie kalbą teksto lygmeniu (teksto
lingvistika). Moksleiviai suvokia kalbinių susitarimų, kurių laikomasi
kuriant sakytinius ir rašytinius tekstus, kultūrinę prigimtį. Jie suvokia,
kaip kalbos vartojimo būdai priklauso nuo tikslų ir komunikacijos būdo,
teksto tipo, adresato ir adresanto santykių, jų socialinės, kultūrinės
patirties. Moksleiviai diskutuoja apie visuomenės raidos ir technologijų
įtaką kalbai bei kalbinei komunikacijai.
Moksleiviai suvokia, kad kalba, jos vartojimo būdai veikia žmonių
įsitikinimus, požiūrius, nuomones, pasaulėžiūrą. Kitaip tariant, kalba
veikia jų pačių mąstymo būdus ir pasaulį, kuriame jie gyvena. Jie suvokia,
kad kalba gali būti manipuliuojama. Todėl mokomasi kritiškai vertinti idėjų
ar informacijos patikimumą, populiarumą, šališkumą. Tokia patirtis labai
svarbi ugdant kritišką, sąmoningą visuomenės pilietį.
Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, moksleivis ir
pats mokosi ją tinkamai vartoti.
XI–XII klasėse daugiau dėmesio skiriama viešajam (dialoginiam ir
monologiniam) kalbėjimui, dalykiniam (referatai, rašiniai pagal tekstus)
rašymui. Tekstų planavimo, kūrimo ir redagavimo praktika turėtų tapti
įprastine motyvuota veikla, glaudžiai siejančia literatūrinio ir kalbinio
lavinimo uždavinius.
Nors kalbos sandaros, rašybos, skyrybos ir kitų kalbos praktikos
dalykų XI–XII klasėse sistemingai nebesimokoma (jie apibendrinti žemesniame
koncentre), tačiau jie nuolat kartojami atsižvelgiant į individualius
moksleivių ir klasės poreikius.
Analizuodami bei kurdami įvairius tekstus, moksleiviai prisimena bei
kūrybiškai taiko kalbos teorijos pagrindus, sąmoningai ir tikslingai
vartoja kalbotyros sąvokas: teksto struktūra bei kompozicija, formalusis (
ramatinis) bei semantinis lygmuo, funkcinis stilius ir stiliaus figūros,
tema, kontekstas, adresantas, adresatas ir kt.
Literatūrinis ugdymas
Pagrindinė literatūrinio ir kultūrinio lavinimo medžiaga – grožiniai
kūriniai (ar jų ištraukos) ir negrožiniai tekstai. Moksleiviams turėtų
atsiskleisti įvairi (žmogaus egzistencijos, meno, psichologinė, filosofinė,
istorinė, šiuolaikinės visuomenės ir kt.) problematika bei literatūrinio
kalbėjimo įvairovė (stilius, tipai, žanrai, rūšys). Jos pateikimas tuo
prasmingesnis, kuo daugiau jame glūdi akstinų dvasinei asmens saviugdai
(pažinimui, refleksijai) ir kuo mažiau prielaidų paviršutiniškoms
apžvalgoms. Kitaip tariant, siekiama, kad moksleiviai per literatūrą
patirtų savo estetinių jausmų ir mąstymo galias, galėtų džiaugtis ir
suprastų, kad pastangos įžvelgti, suvokti ir išgyventi literatūros kūrinio
prasmes, pajausti ir atskleisti kalbos raiškos išgales yra asmeniškai
vertingos, intriguojančios.
Sėkmingai, kūrybiškai savo kultūroje gali skleistis asmenybė,
pažįstanti kultūros tradicijas. Lietuvių literatūros tradicijos vaizdą
moksleiviai turėtų susidaryti skaitydami ir nagrinėdami iškiliausius
kūrinius, aptardami kūrėjo, kūrybos ir kultūros sąsajas. Per konkrečių
kūrinių analizę ir kontekstų komentarus susipažįstama su svarbiausiomis
Lietuvos ir Europos literatūros epochomis, srovėmis, stiliais,
esmingiausiomis literatūros teorijos sąvokomis. Siekiama atskleisti kūrinio
ryšį su literatūrine epocha (srove), jos vertybėmis ir stilistika,
kultūrinėmis ir literatūrinėmis tradicijomis. Tekstas interpretuojamas,
atskleidžiant išreikštąsias ir numanomas prasmes.
Nagrinėdami kūrinius, moksleiviai gilina literatūros rūšių ir žanrų
specifikos pažinimą, susipažįsta su literatūros teorijos pagrindais,
sąmoningai ir tikslingai vartoja literatūrologijos sąvokas: pasakotojas,
lyrinis subjektas, teksto struktūra, lygmenys (gramatinis, kompozicinis,
semantinis), sąlygiškumas, figūros, vaizduojamasis pasaulis (laikas, erdvė,
atlikėjai), tema, motyvai, topai (pastovūs, pasikartojantys kultūros
motyvai), veiksmas, vyksmas, kompozicija, autorius, skaitytojas ir ryšys su
kūriniu bei kultūriniu kontekstu. Siektina, kad moksleiviai suprastų, kaip
interpretacija priklauso nuo skaitytojo asmeninės, kultūrinės patirties,
lūkesčių, interesų.
Greta grožinės literatūros kūrinių skaitomi ir negrožiniai tekstai,
kuriuose aptariama tematika,
problematika, mokslinio, eseistinio kalbėjimo
ir kalbos ypatumai, tekstų sandara (raiškos būdai), kultūrinis jų
kontekstas, numanomas adresatas bei rašymo tikslai. Gretinami tos pačios
problematikos grožiniai ir negrožiniai tekstai, jų pavyzdžiais grindžiami
kalbos raiškos skirtumai.
Skaitomi ir aptariami pačių mokinių „tekstai apie tekstus”
(anotacijos, recenzijos, esė ir kt.). Dalydamiesi literatūrinėmis
(kultūrinėmis) įžvalgomis moksleiviai suvokia literatūrinės (kultūrinės)
komunikacijos esmę (autoriaus, jo konteksto ir skaitytojo bei jo konteksto
sąveiką, kūrinio prasmę apskritai), analizės ir interpretacijos būdus, jų
skirtybes bei ryšį.
Literatūrinis ugdymas apima ir svarbiausius šiuolaikinio literatūrinio
ir kultūrinio gyvenimo reiškinius. Aptariama ir vertinama knygų pasiūla,
periodinė spauda, televizija, radijas, teatras, kinas. Nuolat atkreipiamas
moksleivių dėmesys į vertingas visuomenės kultūrinio gyvenimo apraiškas,
pratinamasi atpažinti ir kritiškai vertinti masinės kultūros požymius,
įvairias grožinės literatūros funkcijas. Drauge su moksleiviais (ir jų
artimaisiais) numatytinos galimybės dalyvauti literatūriniame ir
kultūriniame gyvenime (ar jį stebėti), kad jie patys sąmoningai siektų
asmeniškai prasmingo rezultato – išsiugdyto poreikio skaityti patiems ir
domėtis, stebėti, kaip literatūra „gyvena“, kaip ją perskaito ir
interpretuoja šiandieninė visuomenė.
Programos kursai
XI–XII klasių moksleiviai pagal savo poreikius gali rinktis bendrąjį
arba išplėstinį gimtosios kalbos kursą.
Bendrasis kursas sudaro moksleiviui galimybę įgyti bendrąjį kalbinį,
literatūrinį bei kultūrinį išprusimą, išsiugdyti pagrindinius kalbos
vartojimo gebėjimus, būtinus asmenybės brandai, sėkmingai profesinei,
visuomeninei, kultūrinei veiklai, tolesniam mokymuisi.
Išplėstinis kursas suteikia išsamesnius dalyko pagrindus. Jį renkasi
moksleiviai, siekiantys platesnio kultūrinio išsilavinimo. Šio kurso
turinys yra platesnis ir gilesnis: skaitoma ir interpretuojama daugiau ir
sudėtingesnių grožinių bei negrožinių tekstų, tekstai nagrinėjami
įvairesniais aspektais. Atliekama daugiau ir įvairesnių sakytinės ir
rašytinės kalbos ugdymo užduočių, projektinių kalbos ar literatūros tyrimo
darbų, reikalaujančių savarankiškumo, kūrybiškumo, platesnio kultūrinio
konteksto išmanymo, gebėjimo analizuoti, vertinti, apibendrinti.
Tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu besimokantys moksleiviai,
siekdami savarankiškai užsibrėžtų gimtosios kalbos mokymosi tikslų, gali
rinktis papildomus modulius. Jų tematiką parenka mokytojas, atsižvelgdamas
į moksleivių poreikius, pomėgius, mokyklos veiklos kryptis, konkrečių
kalbos ir literatūros problemų aktualumą savojoje kultūroje, regione,
valstybėje ar pasaulyje. Moduliai gali būti orientuoti į bendrųjų kalbinių
gebėjimų ugdymą (pavyzdžiui, tam tikrų tekstų interpretacija, teksto
kūrimas, pasirinkti kalbos kultūros aspektai) bei skirti konkretesniems
kalbos ar literatūros dalykams nagrinėti (pavyzdžiui, „Faustiškasis žmogus
nuo J. V. Getės iki V. Mykolaičio-Putino“, „Tragedija: antika – Šekspyras –
Krėvė“) .
Bendrasis kursas
UždaviniaiXI–XII klasėse moksleiviai:(
• tobulina sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo gebėjimus, ugdosi
stiliaus nuovoką bei individualųjį stilių, laikosi kalbos normų,
remiasi kalbos sistemos žiniomis;
• supranta asmens, kalbos ir visuomenės ryšius;
• skaito iškiliausius lietuvių ir visuotinės literatūros tekstus ir
susidaro lietuvių literatūros tradicijos vaizdą, suvokia jos
vaidmenį kultūroje;
• mokosi savarankiškai reflektuoti literatūros kūrinių problematiką
ir poetiką, remdamiesi literatūros teorijos išmanymu;
• supranta estetinę literatūros kūrinių vertę, išgyvena estetinį jų
poveikį;
• mokosi analizuoti ir kritiškai vertinti įvairias visuomeninio,
kultūrinio gyvenimo formas.
Turinys
Kalbos ugdymas
Kalba ir visuomenė