Lietuvių kalbos ugdymas programa
5 (100%) 1 vote

Lietuvių kalbos ugdymas programa

Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m.

rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465© Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo

išsilavinimo standartai. XI – XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės

centras, 2002.LIETUVIŲ KALBA

(Kalbinis ir literatūrinis ugdymas)

Dalyko struktūra

Programą sudaro dvi struktūrinės dalys:1. Kalbos ugdymas (pažinimas ir vartojimas).

2. Literatūrinis (kultūrinis) ugdymas.

Kalbos ugdymas

XI–XII klasių moksleiviai jau pajėgia stebėti, analizuoti ir suvokti,

kaip kalba funkcionuoja visuomenėje. Šiame koncentre apibendrinama kalbos

vartojimo patirtis bei žinios apie kalbą teksto lygmeniu (teksto

lingvistika). Moksleiviai suvokia kalbinių susitarimų, kurių laikomasi

kuriant sakytinius ir rašytinius tekstus, kultūrinę prigimtį. Jie suvokia,

kaip kalbos vartojimo būdai priklauso nuo tikslų ir komunikacijos būdo,

teksto tipo, adresato ir adresanto santykių, jų socialinės, kultūrinės

patirties. Moksleiviai diskutuoja apie visuomenės raidos ir technologijų

įtaką kalbai bei kalbinei komunikacijai.

Moksleiviai suvokia, kad kalba, jos vartojimo būdai veikia žmonių

įsitikinimus, požiūrius, nuomones, pasaulėžiūrą. Kitaip tariant, kalba

veikia jų pačių mąstymo būdus ir pasaulį, kuriame jie gyvena. Jie suvokia,

kad kalba gali būti manipuliuojama. Todėl mokomasi kritiškai vertinti idėjų

ar informacijos patikimumą, populiarumą, šališkumą. Tokia patirtis labai

svarbi ugdant kritišką, sąmoningą visuomenės pilietį.

Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, moksleivis ir

pats mokosi ją tinkamai vartoti.

XI–XII klasėse daugiau dėmesio skiriama viešajam (dialoginiam ir

monologiniam) kalbėjimui, dalykiniam (referatai, rašiniai pagal tekstus)

rašymui. Tekstų planavimo, kūrimo ir redagavimo praktika turėtų tapti

įprastine motyvuota veikla, glaudžiai siejančia literatūrinio ir kalbinio

lavinimo uždavinius.

Nors kalbos sandaros, rašybos, skyrybos ir kitų kalbos praktikos

dalykų XI–XII klasėse sistemingai nebesimokoma (jie apibendrinti žemesniame

koncentre), tačiau jie nuolat kartojami atsižvelgiant į individualius

moksleivių ir klasės poreikius.

Analizuodami bei kurdami įvairius tekstus, moksleiviai prisimena bei

kūrybiškai taiko kalbos teorijos pagrindus, sąmoningai ir tikslingai

vartoja kalbotyros sąvokas: teksto struktūra bei kompozicija, formalusis (

ramatinis) bei semantinis lygmuo, funkcinis stilius ir stiliaus figūros,

tema, kontekstas, adresantas, adresatas ir kt.

Literatūrinis ugdymas

Pagrindinė literatūrinio ir kultūrinio lavinimo medžiaga – grožiniai

kūriniai (ar jų ištraukos) ir negrožiniai tekstai. Moksleiviams turėtų

atsiskleisti įvairi (žmogaus egzistencijos, meno, psichologinė, filosofinė,

istorinė, šiuolaikinės visuomenės ir kt.) problematika bei literatūrinio

kalbėjimo įvairovė (stilius, tipai, žanrai, rūšys). Jos pateikimas tuo

prasmingesnis, kuo daugiau jame glūdi akstinų dvasinei asmens saviugdai

(pažinimui, refleksijai) ir kuo mažiau prielaidų paviršutiniškoms

apžvalgoms. Kitaip tariant, siekiama, kad moksleiviai per literatūrą

patirtų savo estetinių jausmų ir mąstymo galias, galėtų džiaugtis ir

suprastų, kad pastangos įžvelgti, suvokti ir išgyventi literatūros kūrinio

prasmes, pajausti ir atskleisti kalbos raiškos išgales yra asmeniškai

vertingos, intriguojančios.

Sėkmingai, kūrybiškai savo kultūroje gali skleistis asmenybė,

pažįstanti kultūros tradicijas. Lietuvių literatūros tradicijos vaizdą

moksleiviai turėtų susidaryti skaitydami ir nagrinėdami iškiliausius

kūrinius, aptardami kūrėjo, kūrybos ir kultūros sąsajas. Per konkrečių

kūrinių analizę ir kontekstų komentarus susipažįstama su svarbiausiomis

Lietuvos ir Europos literatūros epochomis, srovėmis, stiliais,

esmingiausiomis literatūros teorijos sąvokomis. Siekiama atskleisti kūrinio

ryšį su literatūrine epocha (srove), jos vertybėmis ir stilistika,

kultūrinėmis ir literatūrinėmis tradicijomis. Tekstas interpretuojamas,

atskleidžiant išreikštąsias ir numanomas prasmes.

Nagrinėdami kūrinius, moksleiviai gilina literatūros rūšių ir žanrų

specifikos pažinimą, susipažįsta su literatūros teorijos pagrindais,

sąmoningai ir tikslingai vartoja literatūrologijos sąvokas: pasakotojas,

lyrinis subjektas, teksto struktūra, lygmenys (gramatinis, kompozicinis,

semantinis), sąlygiškumas, figūros, vaizduojamasis pasaulis (laikas, erdvė,

atlikėjai), tema, motyvai, topai (pastovūs, pasikartojantys kultūros

motyvai), veiksmas, vyksmas, kompozicija, autorius, skaitytojas ir ryšys su

kūriniu bei kultūriniu kontekstu. Siektina, kad moksleiviai suprastų, kaip

interpretacija priklauso nuo skaitytojo asmeninės, kultūrinės patirties,

lūkesčių, interesų.

Greta grožinės literatūros kūrinių skaitomi ir negrožiniai tekstai,

kuriuose aptariama tematika,
problematika, mokslinio, eseistinio kalbėjimo

ir kalbos ypatumai, tekstų sandara (raiškos būdai), kultūrinis jų

kontekstas, numanomas adresatas bei rašymo tikslai. Gretinami tos pačios

problematikos grožiniai ir negrožiniai tekstai, jų pavyzdžiais grindžiami

kalbos raiškos skirtumai.

Skaitomi ir aptariami pačių mokinių „tekstai apie tekstus”

(anotacijos, recenzijos, esė ir kt.). Dalydamiesi literatūrinėmis

(kultūrinėmis) įžvalgomis moksleiviai suvokia literatūrinės (kultūrinės)

komunikacijos esmę (autoriaus, jo konteksto ir skaitytojo bei jo konteksto

sąveiką, kūrinio prasmę apskritai), analizės ir interpretacijos būdus, jų

skirtybes bei ryšį.

Literatūrinis ugdymas apima ir svarbiausius šiuolaikinio literatūrinio

ir kultūrinio gyvenimo reiškinius. Aptariama ir vertinama knygų pasiūla,

periodinė spauda, televizija, radijas, teatras, kinas. Nuolat atkreipiamas

moksleivių dėmesys į vertingas visuomenės kultūrinio gyvenimo apraiškas,

pratinamasi atpažinti ir kritiškai vertinti masinės kultūros požymius,

įvairias grožinės literatūros funkcijas. Drauge su moksleiviais (ir jų

artimaisiais) numatytinos galimybės dalyvauti literatūriniame ir

kultūriniame gyvenime (ar jį stebėti), kad jie patys sąmoningai siektų

asmeniškai prasmingo rezultato – išsiugdyto poreikio skaityti patiems ir

domėtis, stebėti, kaip literatūra „gyvena“, kaip ją perskaito ir

interpretuoja šiandieninė visuomenė.

Programos kursai

XI–XII klasių moksleiviai pagal savo poreikius gali rinktis bendrąjį

arba išplėstinį gimtosios kalbos kursą.

Bendrasis kursas sudaro moksleiviui galimybę įgyti bendrąjį kalbinį,

literatūrinį bei kultūrinį išprusimą, išsiugdyti pagrindinius kalbos

vartojimo gebėjimus, būtinus asmenybės brandai, sėkmingai profesinei,

visuomeninei, kultūrinei veiklai, tolesniam mokymuisi.

Išplėstinis kursas suteikia išsamesnius dalyko pagrindus. Jį renkasi

moksleiviai, siekiantys platesnio kultūrinio išsilavinimo. Šio kurso

turinys yra platesnis ir gilesnis: skaitoma ir interpretuojama daugiau ir

sudėtingesnių grožinių bei negrožinių tekstų, tekstai nagrinėjami

įvairesniais aspektais. Atliekama daugiau ir įvairesnių sakytinės ir

rašytinės kalbos ugdymo užduočių, projektinių kalbos ar literatūros tyrimo

darbų, reikalaujančių savarankiškumo, kūrybiškumo, platesnio kultūrinio

konteksto išmanymo, gebėjimo analizuoti, vertinti, apibendrinti.

Tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu besimokantys moksleiviai,

siekdami savarankiškai užsibrėžtų gimtosios kalbos mokymosi tikslų, gali

rinktis papildomus modulius. Jų tematiką parenka mokytojas, atsižvelgdamas

į moksleivių poreikius, pomėgius, mokyklos veiklos kryptis, konkrečių

kalbos ir literatūros problemų aktualumą savojoje kultūroje, regione,

valstybėje ar pasaulyje. Moduliai gali būti orientuoti į bendrųjų kalbinių

gebėjimų ugdymą (pavyzdžiui, tam tikrų tekstų interpretacija, teksto

kūrimas, pasirinkti kalbos kultūros aspektai) bei skirti konkretesniems

kalbos ar literatūros dalykams nagrinėti (pavyzdžiui, „Faustiškasis žmogus

nuo J. V. Getės iki V. Mykolaičio-Putino“, „Tragedija: antika – Šekspyras –

Krėvė“) .

Bendrasis kursas

UždaviniaiXI–XII klasėse moksleiviai:(

• tobulina sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo gebėjimus, ugdosi

stiliaus nuovoką bei individualųjį stilių, laikosi kalbos normų,

remiasi kalbos sistemos žiniomis;

• supranta asmens, kalbos ir visuomenės ryšius;

• skaito iškiliausius lietuvių ir visuotinės literatūros tekstus ir

susidaro lietuvių literatūros tradicijos vaizdą, suvokia jos

vaidmenį kultūroje;

• mokosi savarankiškai reflektuoti literatūros kūrinių problematiką

ir poetiką, remdamiesi literatūros teorijos išmanymu;

• supranta estetinę literatūros kūrinių vertę, išgyvena estetinį jų

poveikį;

• mokosi analizuoti ir kritiškai vertinti įvairias visuomeninio,

kultūrinio gyvenimo formas.

Turinys

Kalbos ugdymas

Kalba ir visuomenė

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1274 žodžiai iš 4244 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.