TURINYSĮVADAS 3
1. ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO SĄVOKA 4
2. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS 6
4. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS 8
4.1 Įsigijimas kaip verslo sujungimo dalis 9
4.2 Įsigijimas kaip valstybės parama 9
5. AB ,,INVALDA” APRAŠYMAS 10
6. AB ,,INVALDA” ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO ATSPINDĖJIMAS APSKAITOJE
11
7. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO SUKŪRIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE
17
8. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO EKSPLOATAVIMO IR KITŲ VĖLESNIŲ IŠLAIDŲ
APSKAITA 19
9. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO AMORTIZACIJA 22
9.1 Amortizacijos laikotarpis 25
9.2 Amortizacijos metodas 26
10. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS IR NURAŠYMAS 27
10.1 Apskaitinės vertės padengimas – turto vertės sumažėjimo nuostoliai 27
10.2 Išėmimas iš naudojimo ir perdavimas 28
11. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE
ATSKAITOMYBĖJE 30
IŠVADOS 33
LITERATŪRA 34
PRIEDAI 35
ĮVADAS
Žmonės dažniausiai kur kas labiau vertina nematerialias – dvasines
vertybes nei daug dešimtmečių krautus turtus. Taip būna ir įmonėse:
pavyzdžiui, geras žinomos firmos vardas neretai atstoja pačias geriausias
niekam nežinomų įmonių produkcijos savybes. Taigi įmonėms tenka naudotis ir
ilgalaikiu nematerialiuoju turtu. Toks turtas vis labiau įsigali įmonių
veikloje vien jau dėl to, kad laisvosios konkurencijos sąlygomis vis
didesnę reikšmę įgyja žinios ir įgūdžiai. Jis pirmiausia reiškiasi per
įvairias privilegijas ir teises, kurios padeda įmonei gauti iš tų teisių
tam tikrą naudą. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais labai smarkiai didėja
paslaugų lyginamasis svoris visose prekėse. Materialios produkcijos gamyba
ir pardavimai tampa ne tokie reikšmingi. Iš ilgalaikio nematerialaus turto
įmonė visuomet tikisi gauti ekonominės naudos ateityje. Nematerialusis
turtas – apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos,
skirtas naudoti prekių gamybai ar paslaugų teikimui, nuomai arba
administravimo tikslams. Į ilgalaikį nematerialūjį turtą įeina: Prekinis
ženklas, autorių ir gretutinės teisės, plėtros darbai, kompiuterių
programos,prestižas, patentai ir licencijos bet nereikia manyti jog įmonės
viduje sukurtas prestižas, gamybos ženklai, iškabos, straipsnių antraštės,
klientų sąrašai ir analogiško turinio straipsniai turi būti pripažįstami
ilgalaikiu nematerialiuoju turtu.Darbo tikslas – nustatyti ilgalaikio nematerialiojo turto pripažinimo,
įvertinimo,apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.
Objektas – AB “INVALDA”.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ilgalaikio nematerialaus turto sąvoką;
2. Išanalizuoti kaip ilgalaikis nematerialus turtas yra pripažystamas
apskaitoje;
3. Pateikti momentus, kaip yra apskaitomas ilgalaikis nematerialus
turtas;
4. Apžvelgti nematerialiojo turto grupės;
5. Pasiūlyti palankesnias sąlygas kaip lengviau pateikti nematerialūjį
turtą balanse;
6. Ištirti įmonės perspektyvas toliau plėtoti savo veiklą;Metodologija:
➢ Mokslinė literatūra (lietuvių kalba);
➢ Statistinė medžiaga;
➢ Dokumentai, įstatymai, norminiai aktai;
➢ Spauda bei internetas;
1. ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO SĄVOKA
Pasak V. Bagdžiūnaitės (V. Bagdžiūnaitė. 2004. p. 99) nematerialus
turtas tai apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos,
laikomas naudoti prekių ar paslaugų gamybai ar teikimui, nuomai ar
administraciniams tikslams. O kaip teigia H. Dauderis (H. Dauderis 1994. p.
56) nematerialusis turtas – apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis
fizinės formos, skirtas naudoti prekių gamybai ar paslaugų teikimui, nuomai
arba administravimo tikslams.Šis turtas turi tokius svarbiausius požymius:
• neturi materialiojo (medžiaginio) turinio. Pagal šį požymį, nepaisant
visų kitų, nematerialųjį turtą išskiriame iš viso ilgalaikio įmonės
turto sudėties;
• turi vertę, kurios būtina išraiška – už tą turtą sumokėta kaina.
Ignoruojant šį reikalavimą, nematerialųjį turtą galima būtų
paprasčiausiai prisigalvoti, o tai pavyzdžiui, leistų kurios nors
įmonės vadovams teigti, kad per ataskaitinį laikotarpį įmonės
prestižas keleriopai išaugo;
• atneša įmonei naudos. Jeigu toks turtas būtų bevertis, tai apskritai
nebūtų jokios prasmės apie jį kalbėti. Juk, kaip žinote, bevertį
materialųjį turtą įmonės taip pat nukainoja arba kam nors perleidžia,
nes dažnai tai. kas nereikalinga vienai įmonei, gali būti naudinga
kitai. Tačiau niekas nepirktų blogo vardo arba žemos kvalifikacijos,
net jeigu juos ir būtų įmanoma parduoti;
• suteikia konkrečias teises ir privilegijas šio turto savininkui.
Kadangi nematerialusis turtas neapčiuopiamas, nes neturi materialios
substancijos, jo būvimą galima įrodyti tik per labai konkrečias
savybes, kurias įgyja šio turto turėtojas;
• ilgai naudojamas (ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį).
Trumpalaikio nematerialiojo tuno buhalteriai neapskaito, nes jis
sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį. Todėl nėra jokios
prasmės jį apskaityti. Ir per vieną ataskaitinį laikotarpį sunaudotų
atsargų niekas neskaičiuotų, jeigu jų negrobstyrų. Tuo tarpu
nematerialiojo turto nugvelbti paprasčiausiai neįmanoma. (4. p. 482)1.1 lentelė
Nematerialiojo turto grupės
| Grupės|Apibūdinimas |
|pavadinimas| |
| |Žymuo, kurio paskirtis yra atskirti vieno asmens |
| |prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba |
|Prekinis |paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. |
|ženklas |Saugomas Įstatymų, kad nebūtų ne sankcionuotai |
| |panaudotas, nes tai jų savininkų papildomos pajamos i |
| |pavyzdžiui. ,,Coca-Cola”, ,,Ariel” produktai). |
|Patentai ir|Išradimo dokumentas, suteikiantis teisę, jo valdytojui|
|licencijos |gaminti, kontroliuoti produktą, ir neleidžiantis |
| |daryti kitiems. |
| Autorių|Įstatymo garantuota teisė platinti ir tiražuoti meno. |
|ir |literatūros, mokslo kūrinius monopolijos sąlygomis. |
|gretutinės | |
|teisės | |
| |Tyrimų rezultatų ar kitų žinių taikymas planuojant |
| |gamybą arba kuriant iš esmės pagerintas medžiagas. |
|Plėtros |įrengimus, produktus, procesus, sistemas prieš |
|darbai |pradedant jas gaminti ar naudoti, jei atitinka |
| |nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus. Bandomųjų|
| |pavyzdžių, kurie turi materialių formų (šiuo atveju |
| |materialiojo turto požymiai yra antriniai, nes |
| |pagrindinis tikslas yra tobulinti produktą), gamybos |
| |išlaidos priskiriamos nematerialiajam turtui. |
| |Jos turi būti identifikuojamos ir turėti naudojimo |
| |paskirtį. Jei programinė dalis yra sudedamoji kito |
|Kompiuterių|ilgalaikio turto dalis, be kurio ji negali veikti, |
|programos |kompiuterinė programa nelaikoma nematerialiuoju turtu |
| |(kompiuterizuotų metalo apdirbimo staklių kompiuterinė|
| |programa nėra |
| |nematerialusis turtas, nes be jos staklės visiškai |
| |negali veikti). |
| |Sandorio metu atsirandanti įsigijimo vertės dalis, |
|Prestižas |viršijanti įgijėjo įsigyto apskaityto turto ir |
| |įsipareigojimų tikrosios vertės dalį. |
2. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS
Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai ir Verslo apskaitos
standartai kaip ir kitu turto rūšių atveju nustato, kada patirtos išlaidos
gali būti laikomos ne laikotarpio sąnaudomis, o turtu. Nemateriaiusis
turtas paprastai apibrėžiamas kaip turtas neturintis materialios formos,
kuriuo įmonė disponuoja ir kuri naudodama tikisi gauti tiesioginės ir
netiesioginės ekonominės naudos, tačiau jis nėra nei pinigai, nei. pinigu
ekvivalentas. Tai prekių ženklai, patentai, autorių ir gretutinės teisės,
taip pat plėtros darbai, kompiuteriu programos ir prestižas. Kadangi,
kitaip nei kitos minėtos turto rūšys, prestižas yra labai specifines rūšies
nematerialusis turtas ir jo apskaitai aprašyti reikėtų atskiro straipsnio,
apsiribosime kitu minėtu nematerialiojo turto rūšių apskaita, o prestižą
paliksime kitam kartui. Laikantis bendru principu, taikomu bet kokiam
turtui, pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir Verslo
it-sk.iitos standartus nematerialiuoju turtu galima pripažinti tik vk:
turtą, kuris atitinka ne tik pa-:eikią apibrėžimą, bet ir tris esminius
kriterijus:
▪ pagrįstai tikėtina, kad įmone būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus
ekonominės naudos;
▪ turto įsigijimo (pasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinta
ir atskirta nuo kito turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos;
▪ įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę
juo naudotis kitiems.
Lietuvos teisės aktuose, kuriais buvo vadovaujamasi pripažįstant
nematerialųjį turtą iki 13 verslo apskaitos standarto įsigaliojimo, tokių
kriterijų nebuvo. (10. p. 25)
Pripažįstant nematerialiojo turto straipsnį reikalaujama, kad įmonė
parodytų, jog straipsnis atitinka:
a) nematerialiojo turto apibrėžimą (žr. 13. 7–17 paragrafus); ir
b) 38-asis Tarptautiniame apskaitos standarte nustatytus pripažinimo
kriterijus (žr. 13. 19–55 paragrafus).
Nematerialusis turtas turi būti pripažįstamas tada ir tik tada, jei:
a) tikėtina, kad įmonė gaus su turtu susijusią būsimąją ekonominę naudą;
ir
b) turto vertė gali būti patikimai nustatyta.
(12. p. 18-55)
Nematerialiojo trumpalaikio turto nėra. Jį Įmonės gali įsigyti iš
trečiųjų Šalių ar pasigaminti pačioje įmonėje. Kuriant turtą įmonės viduje,
išlaidos turi būti suskirstytos į tyrimų ir plėtros išlaidas. Jei įmonė
negali atskirti tyrimų išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos
priskiriamos tyrimo išlaidoms. Tyrimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuo
laikotarpiu, kuriuo jos susidaro.
Plėtros etape susidariusios išlaidos nematerialiuoju turtu turi būti
pripažįstamos tada. kai įmonė turi patikimų įrodymų, kad:
▪ turi techninių galimybių bei finansinių ir kitų išteklių užbaigti
plėtros darbus:
▪ ketina baigti kurti nematerialųjį tuną ir jį naudoti arba parduoti;
▪ sugeba naudoti arba parduoti nematerialųjį turtą;
▪ nematerialusis turtas ateityje teiks įmonei ekonominės naudos;
▪ gali patikimai įvertinti su nematerialiuoju turtu susijusias išlaidas
(2. p. 96)
Nematerialiuoju turtu pripažįstamas identifikuojamas nepiniginis
turtas, neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja, kuris gali
būti patikimai įvertintas ir kurį naudojant tikimasi gauti tiesioginės ar
netiesioginės ekonominės naudos. Nors 13-ojo Verslo apskaitos standarte
nenurodoma turto naudojimo trukmė, nematerialiajam turtui priskiriamas tik
tas turtas, kuris naudojamas įmonėje ilgiau nei vienerius metus. Vertinant,
ar straipsnis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą, turi būti
atsižvelgiama į jo esmę ir ekonominį turinį. Turtas, atitinkantis
nematerialiojo turto apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus, tačiau
naudojamas trumpiau nei vienerius metus, apskaitoje turi būti pripažįstamas
trumpalaikiu turtu ir apskaitoje registruojamas pagal 9-ojo verslo
apskaitos standarto „Atsargos“ nuostatas arba sąnaudomis nedelsiant.
Nematerialusis turtas pripažįstamas jei įmonė ketina jį naudoti savo
veikloje, t.y. jei jis bus naudojamas produkcijos gamybos, prekių,
produkcijos ar paslaugų teikimo, įmonės valdymo procesuose ir teiks įmonei
ekonominės naudos.
Pripažįstant apskaitoje nematerialųjį turtą, reikia vadovautis
reikšmingumo principu. Vadovaujantis minėtuoju principu, rekomenduojama
įmonės apskaitos politikoje numatyti minimalią nematerialiojo turto vertę.
Ir nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jo įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina gali būti patikimai nustatyta ir jei ji yra ne mažesnë už įmonës
nustatytą minimalią tos grupės nematerialiojo turto įsigijimo
(pasigaminimo) savikainą. Įmonė dažniausiai gali patikimai nustatyti
nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija
atitinkami pasikeitimo sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama, o
pasigaminimo savikaina gali būti patikimai nustatyta remiantis sandoriais
su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo jėgos ir kitų gaminant turtą
sunaudotų išteklių įsigijimo. Įmonė savo nuožiūra sudaro nematerialiojo
turto grupes, atsižvelgdama į turimo nematerialiojo turto įvairovę,
grupavimą balanse, statistikos ataskaitose, valdymo tikslus, naudojimo
paskirtį ir kitas
savybes. Ilgalaikiu nematerialiuoju turtu įmonë gali disponuoti, jį
kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.
Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė:
– gali jį naudoti prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, ar administravimo
tikslams, nuomoti,
parduoti, išmainyti ir t.t.;
– jį kontroliuoja, t.y. turi teisę kontroliuoti nematerialiojo turto
teikiamą ekonominę naudą,
taip pat gali uždrausti kitiems ja naudotis. (11. p. 15)
4. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS
Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina. Jei nematerialusis turtas įsigyjamas iš išorės, jo įsigijimo
savikaina gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma pinigais
ar kitu turtu. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį
turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė),
įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus.mokesčius. Turto įsigijimo
savikainai gali būti priskiriamos ir kitos tiesioginės tufto paruošimo
numatomam naudojimui išlaidos.
Jei nematerialusis turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė
išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos
nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos,
įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki
dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą. Skirtumas pripažįstamas
palūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį.
Jei nėra nematerialiojo turto aktyviosios rinkos, jo įsigijimo
savikaina atitiks sumą, kurią įmonė įsigijimo dieną sutinka sumokėti už
turtą, sudarydama sandorį su nepriklausoma, išmanančia apie šį tuną ir
ketinančia atlikti šį sandorį šalimi. Nustatant šią sumą, turi būti
naudojama patikima informacija ir atsižvelgiama į sandorių su panašiu turtu
rezultatus.
Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą. Mainais
gauto
nematerialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainų
sutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines su turto mainais
susijusias išlaidas. Jei sudarant mainų sutartį turto vertė nenurodoma, o
nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į tokios pat ar panašios
paskirties nematerialųjį turtą, kuris panašiai naudojamas toje pačioje
verslo srityje ir turi panašią tikrąją vertę, įsigijimo savikaina lygi
mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių)
iš mainų sandorio neatsiranda, bet mainais atiduodamo turto tikroji vertė
gali būti mažesnė už jo balansinę vertę. Tokiu atveju ta suma, kuria turto
tikroji vertė skiriasi nuo balansinės vertes, pripažįstama nuostoliu dėl
nematerialiojo turto vertės sumažėjimo, o gaunamas turtas parodomas
balansine verte po vertės sumažėjimo. Jei sudarant mainų sutartį turto
vertė nenurodoma, o mainais atiduodamas kitos paskirties nematerialusis,
materialusis ar finansinis turtas, mainais gauto turto įsigijimo savikaina
bus tikroji atiduodamo turto vertė, pridėjus visas su mainais susijusias
išlaidas, tenkančias įmonei. (2. p. 97-98)
4.1 Įsigijimas kaip verslo sujungimo dalis
Pagal 22 TAS (persvarstytą 1998 m.) ,,Verslo jungimai”, jei
nematerialusis turtas yra įsigyjamas sujungiant verslą įsigijimo būdu,
nematerialiojo turto savikaina yra pagrįsta jo tikrąja verte įsigijimo
datą.
Norint nustatyti, ar sujungiant verslą įsigyto nematerialiojo turto
įsigijimo vertė (t.y. tikroji vertė) gali būti pakankamai patikimai
nustatyta, kad būtų galima atskirai jį pripažinti, reikia vadovautis savo
nuomone. Palanki rinkos kaina aktyviojoje rinkoje yra patikimiausias
tikrosios vertės įvertinimas. Tinkamiausia rinkos kaina paprastai yra
dabartinė siūloma kaina. Jei neįmanoma taikyti dabartinės siūlomos kainos,
tikrajai vertei nustatyti galima naudoti paskutinio panašaus sandorio
kainą, jeigu nepasikeitė svarbios ekonominės aplinkybės nuo sandorio datos
iki turto įvertinimo tikrąja verte. Jeigu nėra aktyviosios turto rinkos,
turto įsigijimo vertė atitinka sumą, kurią įmonė gali sumokėti už turtą
įsigijimo datą, sudariusi sandorį tarp nepriklausomų, žinomų ir ketinančių
atlikti šį sandorį šalių, remdamasi kiek galima patikimesne informacija.
Nustatydama šią sumą, įmonė atsižvelgia į paskutinių sandorių su panašiu
turtu rezultatus.
Tam tikros įmonės, kurios nuolat perka ir parduoda išskirtinį
nematerialųjį turtą, pačios sukuria tikrosios vertės netiesioginio
nustatymo metodus. Šie metodai gali būti taikomi pirmą kartą įvertinant
nematerialųjį turtą, įsigytą sujungus verslą įsigijimo būdu, jei jais
siekiama įvertinti tikrąją vertę pagal šį standartą ir parodyti tos ūkio
šakos, kuriai priklauso turtas, einamuosius sandorius ir praktiką. Tokie
metodai, kur tinkama, galėtų būti sudėtinių skaičių, parodančių einamuosius
rinkos sandorius, taikymas nustatytiems rinkos rodikliams, skatinantiems
turto pelningumą (pavyzdžiui pajamos, rinkos dalis, veiklos pelnas ir t.t.)
arba įvertintų būsimųjų grynųjų pinigų srautų iš turto diskontavimas. (12.
p. 27-32)
4.2 Įsigijimas kaip valstybės parama
Kai kuriais atvejais nematerialusis turtas gali būti gaunamas nemokamai
ar už minimalų mokestį, kaip valstybės parama. Taip gali atsitikti, kai
valstybė perduoda ar paskiria įmonei tokį nematerialųjį turtą kaip teisę