Pensijų reforma Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Pensijų reforma Lietuvoje

ĮŽANGA

Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, didėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui kiekvienas susimąsto, ar sulaukus pensinio amžiaus valstybė garantuos pakankamą pensiją pragyvenimui. Todėl šalies vyriausybė siūlo pasirinkti vieną iš radikalesnių kelių – dalinai privatizuoti socialinio draudimo pensijų sistemą. Taip atsirastų privatūs pensijų fondai, į kuriuos būtų pervedama penktadalis dabartiniu metu socialiniam pensijų draudimui mokamų įmokų. Atitinkamai į pensijų fondus sumokėtos įmokų dalies dydžiu sumažėtų valstybės įsipareigojimai apdraustiesiems (t.y. sumažėtų iš Sodros mokamos pensijos dydis), tačiau privačios pensijų pakopos dalyviai galėtų tikėtis “kompensuoti šį praradimą” ne tik pasirinktame pensijų fonde įmokomis sukauptu kapitalu, bet ir už kapitalo investavimą gautomis palūkanomis.1 pav. “SoDroje” apdraustų dirbančiųjų skaičiaus vienai mokamai pensijai kitimas

( “SoDra”)

Darbo tikslas yra supažindinti žmones su pensijų reforma bei išaiškinti aktualius klausimus, susijusius su šia tema.

Keliami uždaviniai:

 Apibūdinti pensijų reformos idėją, jos tikslus;

 Paaiškinti reformos turinį ir struktūrą;

 Suteikti informacijos apie pensijų reformos dalyvius, išmokas, atskaitymus.

Daugiausia informacijos ieškota Internete, taip pat draudimo bendrovių išleistuose informaciniuose

leidiniuose. Tikiuosi, jog kursinis darbas suteiks daugiau informacijos apie vykdomą pensijų reformą Lietuvoje.

1. PENSIJŲ REFORMOS IDĖJA

Pensijas pirmą kartą įvedė Vokietijos kancleris Otto von Bismarkas 1889 m. Jo pradėtos pensijų reformos esmė – sudaryti dirbantiems piliečiams galimybę mokėti įmokas į valstybinį pensijų fondą ir užsitikrinti pajamas senatvėje. Pagrindinis valstybinės pensijų sistemos tikslas buvo ne apsaugoti gyventojus, o skatinti juos keltis į miestus ir dirbti pramonėje. Tuo metu tik labai nedaugelis sulaukdavo pensinio amžiaus, kuris buvo 70 metų.

Per kitą šimtmetį beveik visas pasaulis pasuko tuo pačiu keliu (iš žymesnių valstybių tik JAV neturi visuotinės valstybinių pensijų sistemos). Tačiau natūralu, kad besikeičiantis pasaulis pareikalauja vis naujų sprendimų.

Pažengus medicinai, gerėjant gyvenimo sąlygoms, mažėjant gimstamumui, išsivysčiusių šalių populiacijos greitai sensta. Jau dabar Italijoje vienam jaunam žmogui tenka 1,6 vyresnių nei 60 metų gyventojų. Tai reiškia, kad kiekvienas dirbantysis turi padėti išlaikyti 1,6 žmonių savo pensijos įmokomis. Lietuvoje kol kas pensininkai sudaro tik apie penktadalį gyventojų, bet šis skaičius gali pradėti didėti gerėjant gyvenimo lygiui.

Yra ir kitokių pasikeitimų. Globalizacija skatina tarpvalstybinę konkurenciją pačių valstybių labui, tačiau tai taip pat reiškia, kad valstybė nebegali visada daryti to, kas populiaru ir patinka rinkėjams. Dėl emigracijos iš mažiau turtingų į turtingesnes šalis vis mažiau dirbančiųjų lieka remti pensininkus.

Norėdamos palaikyti pakankamą mokamų pensijų lygį valstybės gali imtis įvairių, dažnai nepopuliarių sprendimų. Pavyzdžiui, jos gali didinti mokesčius socialiniam draudimui, mažinti pensijas, pakelti pensinį amžių. Tačiau tokie sprendimai tik trumpam sprendžia problemą. Jeigu valstybės nenori bankrutuoti, turi iš esmės reformuoti pensijų sistemą ir sudaryti palankias galimybes investuoti į privačias pensijų kaupimo įmones. Tokią išeitį labiausiai propaguoja tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Pasaulio Bankas.

Taupyti pensijai per privačias institucijas yra labai naudinga piliečiams. Privačių fondų dėka kiekvienas gali taupyti tiek, kiek gali ir kiek jam reikia, kad senatvėje galėtų būti patenkintas savo gyvenimo lygiu. Netgi atskaičius privačių fondų pelną ir išlaidas, privačios pensijos yra potencialiai didesnės. Papildoma nauda yra tokia, kad, tapdamas pensijų fondo dalyviu, pilietis neturi rūpintis investicijomis į vertybinius popierius ar kitą turtą. Jis taip pat gali sekti, koks kapitalas kaupiasi jo sąskaitoje, numatyti būsimą išmokų dydį ir atitinkamai reaguoti.

Šalies ekonomikos atžvilgiu tai taip pat yra naudinga, nes SoDra gautas įmokas panaudoja dabartinių pensijų mokėjimui, o ne investicijoms, kaip daro privačios pensijų kaupimo įmonės. Privatūs pensijų fondai, skatindami ūkio plėtrą, atlieka labai svarbų vaidmenį šalies ekonominiame gyvenime. Kitas argumentas sutampa su vis labiau populiarėjančiu požiūriu, kad valstybės vaidmuo turėtų apsiriboti tokių paslaugų tiekimu, kurių negali suteikti privatus sektorius. Pertvarkius pensijų sistemą, valstybės aparatas (o tuo pačiu biurokratija) ir išlaidos sumažėja, o pajamos iš mokesčių padidėja.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 683 žodžiai iš 2120 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.