Rašinys

Sėdžiu prie senojo ąžuolo ir mąstau. Laikas bėga ir viskas keičiasi. Dabar būdama prie galingojo, senojo, žaliojo ąžuolo suprantu, kad jau nieko neįmanoma pakeisti. O buvo viskas kitaip.. Pirmą kartą su šiuo medžiu susipažinau būdama 5 metų. Atsimenu, kai aš su vaikais mėgdavome žaisti, būtent čia, prie šio medžio, nes … Daugiau…

Pasaulis stebina paukščių įvairove. Dauguma jų yra pilkų, juodų, baltų plunksnų. Bet pilkoje masėje visą laiką atsiranda margų, keistų plunksnų paukštukų, tačiau jiems sunku pritapti prie nuobodžios minios, išskleisti sparnus, nes toks gyvenimas laužia jų gležnus sparnelius, neduodamas net atsigauti. Jurgos Ivanauskaitės romanas “Mėnulio vaikai” yra kupinas tokių paukštelių, norinčių … Daugiau…

KĄ GALIME ĮŽVELGTI PASAKOSE?„Seku seku pasaką…“—tokie žodžiai jau gilioje senovėje skambėdavo motinų lūpose. Pasakos buvo labai svarbi dalis lietuvių gyvenime: su jomis susipažindavo dar vaikystėje, tamsiais vakarais, o po to užaugę sekdavo pasakas savo vaikams. Taip iš lūpų į lūpas pasakos keliavo šimtmečiais, įtraukdamos klausytoją į stebuklų ir burtų pasaulį. … Daugiau…

Neseniai aš savęs paklausiau, kas yra tie “namai”? Greitai susiradau žodyną ir ten radau šio žodžio paaiškinimą: “Namas, namai- 1.Gyvenamoji vieta, buveinė. 2.Šeimos ųkis, sodyba. 3. Drauge gyvanntys žmonės, šeimyna. 4. Kokia nors visuomenė.” Tačiau man toks namų apibūdinimas nelabai patinka, nes manau, kad ši sąvoka apima daug gilesnį supratimą. … Daugiau…

„Moteriškumo samprata poemoje „Gražina““Adomas Mickevičius – romantizmo epochos rašytojas. Keliaudamas po platųjį pasaulį parašė daug kurinių. Gyvendamas Kaune jis sukūrė „Gražiną“. To meto menininkai savo kūriniuose išaukštindavo vyrą, jo gerąsias savybes pabrėždavo, o blogąsias pasistengdavo susilpninti, paslėpti. Adomas Mickevičius – priešingai – savo epinėje poemoje ,,Gražina” išaukštino lietuvę moterį. Gražina … Daugiau…

Meilės tema S.Nėries lyrikoje S.Nėries – tai talentingiausia lietuvių poetė. Ji – mūsų tautos lakštingala! S.Nėries kūryba – tai savotiškas lyrizmo simbolis lietuvių literatūroje. Jau pirmaisiais savo eilėraščių rinkiniais ji nusipelnė subtiliausios lietuvių lyrikės vardą. S.Nėries poeziją galima pavadinti daina. Kiekvienas jos eilėraštis turi savitą melodiją ir švelni lyrinė muzika … Daugiau…

Romano „Valentina“ veiksmas, tetrunkantis vieną vasarą, rutuliojamas atokiame Lietuvos kaimelyje. Gaišaties ežeras, vienuolyno bokštas, bažnyčia, beribiai rugių ir javų laukai, ūkininko sodyba – tai erdvė kurioje skleidžiasi sodrus Antano ir Valentinos meilės žiedas. Gaišaties kaimelis ta vasara buvo labai gražus. Jo grožį, Antano akimis, kūrė Valentinos dailumas, klastinga šypsena žvilgsnis … Daugiau…

Pavasaris mano sieloje 2003 m. kovo 25 d. Sveikas, dienorasti…Pavasaris…Pagaliau galime atsidusti, nebereikia rengtis šiltų megstinių ir vaikščioti, kaip pingvinai…Pagaliau mes laisvi..Pavasaris man asocijuojasi su laisve, ir laime. Šįryt mane pažadino saulės spinduliai pasibeldę į mano langą.Pirmą kartą po tokio ilgo laiko(žiemos) aš atsibudau su ugnele, jaučiau, kad šiandien nuveiksiu … Daugiau…

MIŠKO GROŽIS A. BARANAUSKO POEMOJE „ANYKŠČIŲ ŠILELIS“Antanas Baranauskas – ryškiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas, klasikinės poemos „Anykščių šilelis“ ir kitų eiliuotų kūrinių autorius. Jis pirmasis lietuvių poezijoje prabilo apie gamtos ir dvasinio turtingumo ryšius. Šiuo kūriniu A.Baranauskas siekė apginti lietuvių tautiškumą bei išsaugoti niokojamą šilelį. „Anykščių šilelį“ sudaro dvi dalys. … Daugiau…

„Didžiausias gėris yra sutikti su gamta ir darniai su ja gyventi“- jau senovėje didysis Ciceronas suprato šią paprastą tiesą. Ir štai V. Krėvės apsakymo „Skerdžius“ pagrindinis herojus, senas kaimo skerdžius Lapinas, nepažinęs jokių mokslų, yra originalus pavyzdys, kaip žmogus gali būti dvasia suaugęs su gamtos pasauliu. Gamta Lapinui- tai ne … Daugiau…

Mano namai – Europa Aš – mažutės, ,,Čiurlionio karalių delnuose’’ telpančios, Lietuvos rusaitė. Europietė…Didžiuojuos tuo, nes gyvenu Europoje, kuri nuo senų senovės glaudžia įvairių kultūrų, papročių, tikėjimų ir pasaulėžiūrų žmones.Aš esu mažytė,bet neatsiejama šio pasaulio dalis, nes Europa – mano namai. Dar taip neseniai džiaugiausi, kad mano gimtinėje, Vilniaus pašonėje, … Daugiau…

V. Mykolaitis-Putinas — iškiliausia figūra XX a. vid. lietuvių literatūroje. Romanas „Altorių šešėly” įėjo į lietuvių literatūros istoriją kaip pirmasis meniškai brandus psichologinis romanas, Liudo Vasario paveikslu atskleidžiantis dramatišką individualios sąmonės formavimąsi, komplikuotą asmenybės psichiką, kovą už dvasinę laisvę. „Juk „Altorių šešėly“ tai ne šventųjų gyvenimų epizodas, o romanas, kuriame … Daugiau…

Jau nuo senų senovės žmonės norėjo bendrauti. Bendravimo priemonės buvo labai įvairios. Svarbius pranešimus perdavinėdavo laužo dūmų ženklais ir “oro paštu”-pašto karveliais. Nemažai laiko užtrukdavo išmokyti karvelį nuskristi į tam tikrą vietą. Vėliau atsirado laiškai. Tuomet jie išgyveno sunkų laikotarpį, nes dažnai pašto karietos būdavo užpuldinėjamos. Susisiekimo priemonės tobulėjo. Visą … Daugiau…

Rašinys “Kaip aš issivaizduoju Lukiškių aikštꔊi aikštė siejama su Lietuvos nepriklausomybės kovų aukomis, tad ji yra vienas mūsų valstybingumo simbolių – būtent todėl aikštę reikia atnaujinti ir siekti, kad ji vėl taptų visuomeninio gyvenimo centru, kad kiekvienas pilietis pajaustų, kokia svarbi jam ši vieta. Aikštės viduryje galėtu iškilti skulptūra „Laisvė“. … Daugiau…

Tautosaka – liaudies kūryba. Į ją nuo seno žiurima kaip į tautos dvasios išrašką , kaip i tautinio savitumo šaltinį. Liudas Dovydėnas kurinį ,,Pamotė ir Podukra “ parašė įkvėptas tuometinės tautosakos. Ši pasaka labai panaši savo siužetu i daugelį pasakų, sunki, slogi , liūdna pasakos eiga su laiminga pabaiga. Šioje … Daugiau…

Esė Mažai tautai tik vienas kelias: auginti savyje žmogiškumą Tokios tautos kaip Lietuva iš tiesų turi tik vieną kelią. Ji kovoti su didelėmis valstybėmis tikrai nepajėgs ir vien tik žmogiškumas gali išgelbėti valstybę. Nors dabar tokie karai kaip praeityje nevyksta, tačiau norint ką nors pasiekti tikrai neverta siekti to tikslo … Daugiau…

Pagal kūrinių tematiką Romualdas Granauskas yra tradiciškiausias lietuvių kaimiškosios prozos kūrėjas, vaizduojantis žemdirbio pasaulį ir jo saulėlydį. Rašytojas sukūrė paminklą nykstančiam senajam kaimui, atskleidė agrarinės kultūros esmę, užčiuopė giliausias jos šaknis. Apysaka „Gyvenimas po klevu“ nėra moralizuojantis kūrinys, tačiau juo R. Granauskas parodė, jog stagnacijos metais kūrusiam rašytojui rūpėjo mūsų … Daugiau…

Riteris ant balto žirgo Šventąjį Kazimierą šiandien tapatiname su Kazimierinėmis ir Kaziuko muge; kur jau pasidėsime, mes tokie, ir papročiai tokie, kokie mes. Be kita ko, sunku apie Kazimierą ką nors daugiau žinoti – mums prieš akis iškyla nuo tikėjimo paklaikęs šventas jaunuolis, svetimas mūsų dienoms, stereotipams ir idealams. * … Daugiau…

Pranešimas Lietuvių kalbos įskaitai Pranešimo tikslai: • Įrodyti, kad menas yra reikalingas žmogui • Įvardinti ir pagrįsti meno funkcijas žmonijos ir tautų istorijoje • Panagrinėti meno ir žmogaus santykį įvairiuose laikotarpiuose • Įrodyti, kad menas ir saviraiška yra aukščiausi žmogaus poreikiai • Įrodyti, kad menas svarbus istorinių žinių šaltinis • … Daugiau…

Per zodi – i pasauli“Zodis – ne paukstis, isskrido – nesugausi”. Tai lietuviu liaudies ismintis. O ar mes susimastome kas yra zodis? Kiekvienas zmogus kuria vis kitoki savo gyvenima, kuriame labai svarbu vaidmeni vaidina kalba. Kalba – tai isminties, issilavinimo, zmogaus vidinio pasaulio, jo supratimo atspindys, pagrindine bendravimo priemone. Koks … Daugiau…

Mano šeima nedidelė, tik keturi nariai ir šiuo vardu Ronni. Kaip ir kiekvienoje šeimoje mūsų šeima turi savų tradicijų. Jų labai daug, taigi išvardinsiu tik pagrindines. Visada švenčiam kartu šventes, o tai: gimtaideniai, Naujieji metai, Kalėdos, Velykos. Kiekvieną vakarą pas mus šeimyninė vakarienė, tai kada visi susirenka prie bendro stalo, … Daugiau…

Pasaka – tai stebuklų šalis, bekraštis fantazijos pasaulis. Pasaulis, kuriame gyvena karaliai ir karalienės, velniai ir raganos, slibinai ir burtininkai, stebukladariai elgetos ir našlaičiai… Čia augalai, gyvūnai, akmenys ir vanduo geba jausti, kalbėti. Čia iš paprastos dėžutės iškyla puikiausi rūmai, maišelyje telpa kariuomenė, iš numesto šepečio išauga miškas, iš patiesto … Daugiau…

Kas yra virtualus pasaulis? Turbūt kiekvienam iš mūsų tai jau nebe naujiena. Tai ne tik laisvalaikio leidimo forma, bet ir mokymasis, darbas, netgi prekių ir paslaugų pirkimas. O ir žmonės vienas su kitu vis dažniau bendrauja internetu-susipažįsta ir susitikinėja pokalbių svetainėse. Internete galima rasti įvairios informacijos, tau rūpimomis temomis, atlikti … Daugiau…

Pasaulis-jame tiek daug žmonių. Vieni geri, kiti blogi ir beširdžiai. Aš gyvenu ir matau, kaip pasaulis skęsta pyktyje, pavyduose. Pas mus (kaime) to taip pat netrūksta. Norėčiau viską pakeisti, kad viskas būtų gerai ir visi gyventų santarvėje. Dabar dauguma jaunimo rųko, vartoja alkoholį. Nežinau, ar taip yra kitose šalyse, bet … Daugiau…

Apysakoje Gyvenimas po klevu autorius parodo jau ūstantį kaimą, jo tragiką likimą. Raytojas nori pabudinti lietuvio sąmonę, suvokimą, kad tik pats mogus yra sau eimininkas. Tik mogus gali susikurti sau aplinką ir namus, kuriuose jam būtų malonu gyventi. R.Granauskas – tai raytojas emaitis, kuriam gyvenimas – tai ne tik egzistavimas, … Daugiau…

Mes panašūsTemsta. Gatvėje darosi vis tamsiau ir tamsiau, o mes su vaikais žaidžiame kieme. Išgirstu ploną susirūpinimo kupiną mamos balsą. Ji kaip visada kviečia mane namo, bet man tik keturiolika ir mes kieme žaidžiame pati mėgstamiausia mano žaidimą – klasę. Suvokiu, jog geriausiai būtų paklausyti mamos ir eiti namo plauti … Daugiau…

Moteriškumo samprata A.Mickevičiaus poemoje „Gražina“A.Mickevičius-romantizmo epochos menininkas. Vienas iš garsiausių jo kūrinių-poema „Gražina“. Šiame kūrinyje pagrindinė tema-lietuvių kova su kryžiuočiais. Poemoje atsiskleidžia savitas rašytojo požiūris į moterį. Tai jaučiame skaitydami posmus apie Gražina, kuri yra viena iš pagrindinių kūrinio veikėjų. Skaitydami poemą, daug sužinome apie Gražiną. Ji Lydos kunigaikštytė, ištekėjusi … Daugiau…

Modernusis pasaulis žūsta chaose, materializme ir įvairiuose despotizmuose. Jis išganymo ieško ne dvasiniuose praduose, bet materialiniuose. Iš anarchizmo vaduojasi pasiduodamas absoliučiai kolektyvo ir jo vado valdžiai, o materializmą tikisi nugalėsiąs naujais mitais – klase, valstybe ir rase. Bet tai krizės problemos sprendimas išorinėmis priemonėmis, kai ji iš tiesų galima nugalėti … Daugiau…

Lietuvių išeivijos literatūra – viliojantis pasaulis. Kartu su tautos okupacija 1940 m. didžioji dalis kūrybingiausių žmonių atsidūrė emigracijoje. Išeivijoje atsiskleidė žemininkų K.Bradūno, H.Nagio, A.Nykos-Niliūno poezija. Jie tęsė tai, ką buvo pradėję kurti Lietuvoje. Poetai žemininkai remiasi kūryboje gimtąja žeme, jie ieško žmogaus prasmės žemėje. Taip apibendrintai nusakoma „žemininkų“ kūrybos pagrindinė … Daugiau…

RAŠINYS ŠIAPUS IR ANAPUS MIRTIES RIBOS (PRASMIŲ ŽENKLAI JAUNŲ MIRUSIŲ POETŲ – VYTAUTO MAČERNIO, ARVYDO AMBRASO IR ROLANDO MOSĖNO – KŪRYBOJE) I. MIRTIES PRASMĖS SUPRATIMO TRAUKAMus, gyvuosius, nuo jų, buvusių čia, kolei kas skiria riba – mirtis. Tačiau ji ir jungia, traukia link savęs. Sunku susitaikyti su ta mintimi, suvokti … Daugiau…