Reklamos poveikis vartotojui
5 (100%) 1 vote

Reklamos poveikis vartotojui

Įvadas

Dabartiniame verslo pasaulyje, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius it taip paveikti, kad jie taptų nuolatiniais įmonės klientais. Kartu reklama tampa ir viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių su kitomis prekybos įmonėmis, paslaugas teikiančiomis firmomis, kurios irgi siekia tokių pat tikslų.

Ekonominiu požiūriu reklama padeda: subalansuoti pasiūlą su paklausa, vartotojams orientuotis esamoje prekių, paslaugų įvairovėje ir gausoje, greičiau ir lengviau apsispręsti , kuri prekė, paslauga geriau gali patenkinti jų poreikius; formuoti vartotojų poreikius, nukreipdama jų dėmesį nuo vienų prekių, paslaugų prie kitų, o tai gali turėti įtakos ir visam šalies ūkiui. Susiedama pasiūlą su paklausa reklama padeda tobulinti gamybą, prisiderinti prie rinkos, atsisakyti gaminti ar teikti nepaklausias prekes, paslaugas, gerinti gaminių kokybę bei asortomentą, tirti rinką bei ją formuoti, aiškintis potencialius pirkėjus; racionalizuoti prekių bei paslaugų pardavimą. Ji trumpina prekių apyvartos trukmę, o tai įgalina sumažinti prekių atsargas bei su jomis susijusias išlaidas; formuoti vartotojų nuomonę apie prekybos įmonę, paslaugų firmą, atsitiktinius pirkėjus padaryti nuolatiniais klientais; mažinti sezoniškumo įtaką, skatindama vartotojus pirkti prekes bei paslaugas gerokai prieš sezono pradžią.

Reklama svarbi ir socialiniu požiuriu. Skiepydama ir ugdydama šiuolaikinį gyvenimo būdą, reklama, padeda atsikratyti pasenusių, žalingų įpročių bei diegti naujas pažangias pažiūras, lavinti estetinį skonį. Informuodama apie prekes , paslaugas, gamybos technologiją, žaliavas, vartojamąsias savybes, reklama plečia gyventojų akiratį, turtina jų žinias, supažindina su mokslo ir technikos naujovėmis.

Amerikiečiai pusiau juokais vadina reklamą „antrąja liaudies švietimo sistema“, kadangi ji visuomenei suprantama forma pateikia buitinę, socialinę , meninę, mokslinę ir kitokią informaciją apie supantį pasaulį.

Reklamos saprata

Siekiant nagrinėti reklamą, pirmiausia reikia apibrėžti reklamos sąvoką. Tikriausiai, paklausus keleto įmonių, kas yra reklama, gausime visus skirtingus atsakymus. Reklamos apibūdinimas yra sudėtingas, kadangi nagrinėjant jos sąvoką, randame persipynusius tiek ekonomikos, sociologijos, tiek psichologijos ir estetikos klausimus. Netgi reklamos srities profesionalai negalėtų apibūdinti reklamos vienodai. Reklamos terminas yra kilęs iš lotyniško žodžio „reclamo“, kuris reiškia rėkiu.

Literatūroje galima aptikti eilę reklamos apibūdinimų, akcentuojančių skirtingus jos bruožus, tačiau autoriai vienareikšmiškai teigia, kad reklamos skleidimas visada susijęs su jos apmokėjimu, kuri betarpiškai atlieka jos užsakovas.

Engel (1991), Bowen (1998) reklamą apibūdina , kaip užsakovo apmokėtą prekių , paslaugų , idėjų pritatymą ir programavimą.

Pagal Kotler (1990) reklama tai neasmeninė komunikacija, vykdoma apmokamų informacijos priemonių pagalba, su tiksliai nurodytu finansavimo šaltiniu.

Kotler (2001) reklamą apibūdina taip: tai užsakovo apmokamas neasmeniškos informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktinai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų.

Vokečių marketingo specialistai pateikia reklamos apibrėžimą, kuriame taip stipriai neakcentuojamas finansavimo šaltinis, o į pirmą vietą iškeliamas poveikis žmogaus psichologijai bei elgsenai. Reklama įvardijama kaip informavimo ir mokymo technika, kuria mėginama , komunikacijų priemonių pagalba, daryti įtaką, įmonių elgsenai.

Skirtumas apibrėžiant reklamą pastebimas netgi Lietuvoje galiojančiose įstatymuose – Reklamos įstatyme bei Visuomenes informavimo įstatyme – reklama apibrėžiama skirtingai;

– reklamos įstatyme: „reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine – ūkine, finansine veikla ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, šskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų parėmimą“.

– Visuomenės informavimo įstatyme: „reklama – už užmokestį ar kitą panaudų atlygį viešosios informacijos rengėjų ir platintojų skleidžiama informacija, kurią asmuo, susijęs su komercinne, ūkine ar profesine veikla, jiems užsako savireklamos tikslu ar paskatinti pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų parėmimą“.

Supaprastinus , reklama – tai apmokama , žinučių apie užsakovo prekes, paslaugas ar kitus objektus bei idėjas skleidimas per reklamos nešiklius tikslingai veikiant auditoriją.

Galima teigti, jog pirmiausia reklama yra įtikinėjimo, siūlymo, informavimo, tam tikra propagandos priemonė. Antra, nereklamuojama veltui, už reklamą visuomet reikia mokėti. Už reklamą moka jos užsakovas , o skaitytojas ar žiurovas visuomet gali suprasti, kas yra suinteresuotoji pusė. Dauguma reklamos rūšių yra neasmeniška. Reklamos užsakovas nori pasiekti ne kurį nors individą, bet tam tikrą reklamos auditoriją.

Reklamos tikslingumo nustatymas. Vartotojų sprendimams daro
įtaką visi marketingo komplekso elementai, taip pat ir reklama, kuri galinti išgelbėti įmonę nuo problemų, susijusių su paklausos nepakankamumu. Kai kuriais atvejais reklama yra visiškai nereikalinga, kai kuriais atvejais dėl jos veiksmingumo galima ginčytis, taąiau yra keletas tipinių situacijų, kuriose reklama gali būti netgi labai veiksminga. Tai būtų:

– naujo produkto įvedimas , pateikimas rinkai., kai vartotojas turi sužinoti apie jos egzistavimą.

– produktai, kurie neperkami reguliariai ir yra labai brangūs; pvz: mašinos, kompiuteriai ir pan.

– produktai, kurie turi labai daug konkurentų, tokie kaip gaivinantys gėrimai;

– mažmeninkų rėmimas, kai gamintojas reklamuodamas siekia patraukti galutinių vartotojų dėmesį;

– pardavimų rėmimas, kuris padeda parduoti prekę, nes ji išpopuliarinama. Tas ypatingai liečia prekes, kurių platinimui tinka asmeninio pardavimo metodai. Čia reklama pritraukia naujus pirkėjus.

Nusprendžiant apie savo produktą paskelbti vartotojams įmonė formuluoja konkrečius reklamos tikslus, parenkamas būdas ir priemonės

Reklamos tikslai. Reklama yra vienas iš rėmimo komplekso bei marketingo programos etementų, todėl reklamos tikslai turi sutapti su organizacijos marketingo tikslais. Reklamos tikslų formuluotė išplaukia iš tikslinės rinkos pasirinkiino, marketinginio pozicionavimo ir rėmimo komplekso elemenlų prioritetų. Tikslai kruopščiai formuluojami ir detalizuojami kiekvienai tikslinei rinkai bei norimam reklamos rezultatui pasiekti.

Plačiausia prasme reklamos tikslai skirstomi pnklausomai nuo jų alliekamos funkcijos. Paprastai manoma, kad reklama turi padidinti pardavimo apimtis bei pelną, tačiau toks teiginys teisingas ne visada. Tiesiogiai išmatuoti, kaip reklama veikia pardavimų apimtis praktiškai neįmanoma. tad reklamai retai keliamas tikslas padidinti pardavimą tiksliai apibrėžtu dydžiu.

Galutinis reklamos tikslas (funkcijos) – keisti vartotojų nuomonę (|takoti jų elgsena), taip, kad būtų pasiekti reklamuotojo tikslai, Tikslų nuslatymas gyvybiškai svarbus, nes lemia reklaminės , minutės tipą, informavimo priemonės parinkimą, reklamos efektyvumo įvertinįmą. Dažnai literatūroje sutinkama tokia reklamos tikslų (funkcijų) klasifikacija:

Informavimas. Šią funkciją reklama atlieka auditorijai pristatydama prekes. paslaugas, prekių vardus, Be to, gali būti skleidžiama informacija apie pačias įmones ar jų veiklą. Infor-muojanti reklama svarbi augimo etape, kai įmonei tenka formuoti (kurti) savo produkto paklausą. Ji aktyviai naudojama pristatant rinkai naują gaminį ar paslaugą ir sukuriant jai pirminę paklausą.

Skatinimas. Šią funkciją reklama gali atlikti atvira arba užmasknota. netiesiogine forma. Pirmuoju atveju raginama .-skubėti į parduotuves“. ,.pirkt!“, ,,teirautis“ ir pan. Antruoju – tiesiog demonstruojami įvairūs emociškai patrauklūs vaizdai, naudojami dėmesį patraukiantys garsai ar siužetai.

Priminimas. Primenanti reklama skatina vartotojus priisiminti net ir gerai žinomus firmų ar prekių vardus, svarbiausias prekių savybes ar jų pardavimo vietas. Organizacįja. norėdama užtikrinti ilgalaikį reklamuojamo prekės ar paslaugos pardavimą, privalo nepriekai štingai aptamauti klientą ir nuolat priminti jam apie savo veiklą, taip, kad klientas sugrįžtų ir ateityje.

,,Advokatavimas“. Kartais reklama naudojama tiesiogiai atsakyti į konkurentų kaltinimus arba paneigti neteisingas, taciau visuomeneje paplitusias niuomones. Tokią rekiamą užsako ne tik pavienės įmonės, bet ir jų grupės, asociacijos, vyriausybinės organizacijos. Tarkime,

Pozicionavimas. Kad ir koks būtų geras produktas, jei jo pozicijos yra blogos. pardavimai greičiausiai nuvils. Reklama turi padėti išskirti prekes, prekių vardus ar įmones iš kitų konkurentų..

Palyginimas. Viena iš reklamos rūšių yra palyginamoji reklama, kai yra lyginami keletos organizacijų gaminiai ar paslaugos, stengiantis įrodyti rektamuojamo produkto pranašumą prieš kitus tokios pat kategorijos produktus.

Pastiprinimas. Pastiprinimo reklama, kuria stengiamasi įtikinti esamus vartotojus jų pasirinkimo teisingumu. Tokio tipo tikslai dažnai išreiškiami, parodant asmenis, besidž-iaugiančius įsigytu produktu.

Reklama pastaruoju metu tampa viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių tarp gamybos, prekybos ir paslaugas teikiančių įmonių, siekiančių panašių tikslų. Reklamos pagalba galimi dar ir šių tikslų įgivendinimai :

– padidinti produkto vartojimą;

– įvesti į rinką naują produktą;

– pasiūlyti naujus produkto panaudojimus;

– paremti asmeninio pardavimo pastangas;

– skatinti pakartotinus pirkimus.

Ekonominiai reklamos tikslai: – pelno, prekių apyvartos, tikslinės rinkos dalies padidėjimas.

Reklama efektyvi tuomet, kai pasiekiami reklamos tikslai, pavyzdžiui, paklausos skatinimas ir prekių apyvartos didinimas.

REKLAMOS TIPAI

Reklama pagal tipus skirstoma į šias grupes;

1. Pagal, tai kas ją pateikia

2. Pagal reklamos tikslus

3. Pagal reklamos pobūdį

4. Pagal reklamos priemones

Reklama, pateikiama gamintojo vardu

Ši reklama skirta individualiam vartotojui, prekybos sferai, specialistams. Tai
gali būti tarptautinė arba prestižinė reklama.

Reklama, pateikiama prekybininkų vardu

Daugeliu atveju reklama rūpinasi ne tik prekės gamintojai ar paslaugų tiekėjai, bet ir tarpininkai, kurie prekiauja šiais produktais ir yra suinteresuoti, kad apie jų įmonę bei produktus sužinotų kuo daugiau potencialių vartotojų.

Didmenininkai —> mažmeninkai —> potencialūs vartotojai

Reklama, pateikiama individualių asmenų vardu

Tai mokami skelbimai spaudoje, skelbimų lentose, radijo reklama. Tuo būdu visuomenėje vyksta daug abi puses tenkinančių mainų.

Produkto reklama – reklama paremianti specifinį produktą arba produktų rūšį (kategoriją).

Imonės reklama – reklama paremianti teigiamą organizacijos vardą, filosofiją, įvaizdį, jos personalą. Įmonės reklama artimai susijusi su ryšiais su visuomene.

Idėjos reklama – reklama peremianti specifinę idėją.

Priklausomai nio reklamos objekto , reklama gali būti skirstoma:

– netiesioginio poveikio reklamą. Dažniausiai tai įmonės reklama, nekviečianti atlikti kokio nors neatidėliotino veiksmo, tačiau daranti vartotojams sistemingą poveikį norima linkme. Šios reklamos tikslas sukelti susidomėjimą įmone, formuoti jos teigiamą įvaizdį.

– Tiesioginio poveikio reklama. Jos objektas – gaminys ar paslauga. Tiesiogine reklama kviečia vartotoją atlikti kokį nors veiksmą, t.y. siekiama greito vartotojo atsako.

POZICIONAVIMAS

Panaudojant reklamą stengiamasi, kad potencia!ūs vartotojai pirmiausia reklamuojamą objektą išskirtų iš kitų. kad jų sąmonėje jis užimtų daugiau ar mažiau aiškią poziciją.

Pozicionavimas – tai produkto (ar įmonės) įyaizdžio vartotojo sąmonėje kūrimas, siekiant išskirti jį iš konkurentų.

Galimi pozicionavimo būdai pagal Kotler (1991):

• Pozicionuoti galima pagai:

• vartojimą;

• vartotoją;

• vartotojo ir prekės sąveiką ;

• rerniantis palyginimu .

• Pozicionuojant pagal vartojimą, prekę bandoma išskirti pagal kokią nors jos savybę: dydį, spalvą, greitį. saugumą, patikimumą, kokybę. kainą ir pan, Plačiai naudojamas pozicionavimas pagal kamą/kokybę. Kai kurios organizacijos tokį pozicionavimą naudoja netgi per dažnai. Pozicijos gali būti įvairios: didelė kaina/aukšta kokybė, presližas, žema kaina/prasta kokybė ar tarpinis variantas. Marketingo komunikacija stengiasi perteikti pinigų vertės jausmą bet kurioje pozicijoje.

• Pozicionuojant pagal vartotoją pabrėžiama ne prekės savybė, bet jos vartotojas. Pasiūlymas gali būti skirtas „verslininkams“, “žinovams“, „tikriems vyrams“ ir pan.

• Pozicionuojant pagal vartotojo ir prekės sąveiką pabrėžiamas prekės ir vartotojo santykis, paties vartojimo ypatumai: lengva išmokti naudoti“, „paprasta valdyti“.

• Pozicionaviinas remiantis palyginimu – tai palyginimas su konkurentų ar visa panašia prekių grupe. Toks pozicionavimas ypalingai svarbus konkuruojančių panašių produktų rinkose, tokiose kaip cigarečių ar skalbimo miltelių. Pozicionavimas remiantis palyginimu su konkurentais naudojamas dėl to, kad tik kelioms kompanijoms priklauso daug skirtingų prekinių ženklų. Užduotis yra pozicionuoti prekinius ženklus, kad šie pagrinde konkuruotų su konkurentų prekiniais ženklais, o ne skatintų konkurencijos tarp tai pačiai kompanijai priklausančių ženklų.

REKLAMINĖ KAMPANIJA IR JOS PLANAVIMAS

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1852 žodžiai iš 6024 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.