Teisės normos ir jų rūšys
5 (100%) 1 vote

Teisės normos ir jų rūšys

ĮVADAS

Vystantis visuomenei, plečiantis jai ne tik teritoriniu, bet ir santykių atžvilgiu, vis sunkiau darėsi ją kontroliuoti ir išlaikyti bendrąją tvarką valstybėje. Iškilo būtinybė remtis teisės mokslu, jo reguliavimu, nes priešingu atveju visuomenė negalėjo civilizuotai egzistuoti. Teisė suvokiama kaip šiuolaikinės demokratiškos valstybės egzistavimo pagrindas, kuriuo remiasi daugelis procesų. Kaip visuomenės elgesio kontrolė ir vadovavimosi pagrindas yra teisės normos. Tai vadinamoji bendroji elgesio teisyklė, nustatyta arba sankcionuota valstybės ir saugoma nuo pažeidimų valstybės prievartos priemonėmis. Skirtingai nuo paliepimų ar komandų , norma adresuota ne pavieniam asmeniui, o visai asmenų grupei. Normos galiojimas nesibaigia jos įvykdymu, nes ji skirta neribotam skaičiui atvejų.

Tikslas: apžvelgti įvairių autorių pristatomus požiūrius į teisės normas ir jų rūšis.

Uždaviniai:

1. apibrėžti teisės normos sąvoką ir pagrindinius jos požymius;

2. apžvelgti teisės normos vidinę struktūrą;

3. susipažinti su teisės normos rūšimis.

1. TEISĖS NORMOS IR JŲ POŽYMIAI

1.1. Teisės normos

Teisė, kaip matyti iš jos sąvokos, susideda iš teisės normų, kurios yra pirminis jos elementas.

Elgesio taisyklės, kurios reguliuoja santykius tarp žmonių, vadinamos socialinėmis normomis. Pagal visuomeninių santykių reguliavimo sferą socialinės normos skirstomos į teisės, papročių, moralės, politines, ekonomines ir kitas normas.

Teisės norma yra labiausiai paplitusi socialinių normų rūšis (1, p. 26). Taigi teisės norma- tai valstybės nustatyta arba sankcionuota ir jos saugoma elgesio taisyklė. Viename norminiame teisės akte dažniausiai būna dešimtys, šimtai ir net tūkstančiai teisės normų. Teisės akte, kuris taikomas individualiai, paprastai būna viena ar kelios teisės normos ( 2, p. 44).

Kartu teisės norma turi keletą ypatumų, skiriančių ją nuo kitų socialinių normų.

Teisės normos sudaro sistemą, pagrįstą valstybės ir visos visuomenės valios. Taip pat ji reguliuoja svarbiausiuosius visuomeninius besikartojančius santykius ir jos yra privalomos visiems. Priešingu atveju jų įgyvendinimą garantuos valstybės prievartos priemonės. Teisės normas arba betarpiškai kuria valstybės institucijos, arba jos atsiranda valstybės sankcionuojamų referendumų keliu. Be to, teisės normas lemia ir įtvirtina visuomenės ekonominė bazė.

1. 2. Teisės normos pagrindiniai požymiai

Pagrindiniai skiriami teisės normos požymiai:

• Norminamasis. Jis reiškia, kad teisės norma nustato konkretaus visuomeninio santykio dalyviams elogesio taisyklę (teises ir pareigas). Todėl teisių ir pareigų santykis visada egzistuoja kaip tam tikras leidimų ir paliepimų santykis. Šiuo atžvilgiu teisę apibrėžė I. Kantas: „Teisė- tai visuma sąlygų, kurioms esant vieno asmens savivalė suderinama su kito asmens savivale visuotinio laisvės principo požiūriu.“

• Formalusis apibrėžtumas. Šis požymis teigia, kad teisės normos turi būti formaliai apibrėžtos. Čia formalumas reiškia, jog teisės normos yra suformuluotos ir išdėstytos oficialiuose teisės aktuose. O terminas apibrėžtos reiškia, kad jose yra konkrečiai ir aiškiai suformuluota elgesio taisyklė.

• Visuotinis privalomumas. Būtina užtikrinti teisės normas visiems vienodai, kad būtų jaučiamas realus poveikis žmonių elgesiui, jų tarpusavio santykiams.

Visuotinio privalumo garantai – abipusė nauda ir valstybės prievarta. „Visuotinio teisės privalomumo turinys gali būti įvairus: paklūstama teisės normos reikalavimams dėl įsitikinimo,dėl laukiamos naudos,dėl galimo valstybės prievartos. Tačiau dažniausias visuotinio teisės privalomumo garantas – abipusė nauda. Nevykdant teisės normų nustatytų pareigų, negalima tikėtis, kad kiti asmenys vykdys mums naudingas pareigas. Pareigų nevykdymas reiškia atsisakymą sutarties ir kartu atsisakymą tos naudos, kurios tikimasi sutarties sudarymu ir jos vykdymu“. Jei šių priemonių veiksmingumo nepakanka –asmens turtu, o kai ir turto nėra – teisės pažeidėjo asmens laisve ar kita jo teise.

Abipusė nauda ir valstybės prievarta užtikrina teisinių santykių ir sutarčių stabilumą.

• Sistemingumas.Teisės sistemingumas gali būti suprantamas dvejopai: 1) kaip teisės normos vidinių elementų ; ir 2) kaip pačių teisės normų tarpusavio sąveika.

Ši teisės normų sistema teisės literatūroje vadinama objektine teise, nes, būdama valstybinė visuomenės valia, ji nepriklauso nė vienam konkrečiam indivudui, o yra bendras visų asmenų elgesio reguliatorius.

Taigi apžvelgėme pagrindinius, tačiau tikrai ne visus teisės normų požymius. Užtenka pabrėžti, jog esminiais teisės požymiais laikytini tie, kurie rodo, kad teisės norma yra yra elgesio taisyklė; veikia sąveikaudama su kitomis teisės normomis; yra visuotinai privaloma ir kad jos privalomumas garantuojamas apbipuse nauda, o kai šios nepakanka ir valstybės prievarta (3, p. 196-201).

Aptarę teisės normos požymius, išsiaiškinsime vidinę teisės normos struktūrą.

2. VIDINĖ TEISĖS NORMOS STRUKTŪRA

Teisės normos struktūra – tai vidinių teisės normos elementų organizacija, apibūdinanti teisės
normą kaip vientisą, bet struktūrintą elgesio taisyklę ( 3, p. 213).

Teisės normos vidinę struktūrą sudaro tokie elementai:

• Dispozicija. Pagal Vaišvilą, Elgesio taisyklė (dispozicija), ir, pagal Šatą J., dispozicija yra ta normos dalis, kurioje nurodyta, koks yra reikalaujamas ir leidžiamas asmens elgesys, kad jam negalėtų būti pritaikytos hipotezėje numatytos sąlygos.

• Hipotezė. Pagal Vaišvilą, teisės normoje aprašyti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys, kada teisės subjektai gali ar privalo elgtis pagal šią taisyklę (hipotezė), ir, pagal Šatą J. hipotezėje nustatomos faktinės aplinkybės, kurioms esant reikia taikyti tą teisės normą;

• Sankcija. Pagal Vaišvilą, tai padariniai, atsirandantys teisės subjektui, nepaklususiam teisės normos reikalavimams (sankcija), ir Šatas J. teigia, jog sankcija yra yra ta teisės normos dalis, kurioje numatytos poveikio priemonės, nepalankios asmenims, neįvykdžiusiems dispozicijoje keliamų reikalavimų.

Yra autorių, priskiriančių teisės normos struktūrai ne tris, o keturis ar net penkis elementus. Šalia hipotezės, dispozicijos ir sankcijos normos struktūriniais elementais jie laiko „subjektyvią sudėtį“( A. S. Cigolžinas) ir teisės normos tikslą (F.N. Fatkulinas) (3, p. 222).

3. TEISĖS NORMŲ RŪŠYS

Pagal hipotezių ir dispozicijų turinio ypatybes teisės normos klasifikuojamos atsižvelgiant į jų galiojimo apimtį.

Šakinė teisės normų klasifikacija pagal teisinio turinio dalyką, t.y. pagal normos reguliuojamų santykių rūšis, yra pati svarbiausia. Ši klasifikacija yra teisės sistemos, jos padalijimo į šakas ir institutus pagrindas. Praktiškai ši klasifikacija palengvina parinkti normą, kurią reikia taikyti esamiems santykiams ir esamam atvejui sureguliuoti, o tobulinant įstatymus, sudaro prielaidas kodifikuoti. Teisės normos skirstomos į privatinės ir viešosios teisės normas. Vienos normos gina pavienių asmenų ir jų junginių interesus (pilietinės visuomenės sritis), o kitos reguliuoja valstybės, jos institucijų, pareigūnų veiklą (valdžios santykių, valdymo, teisingumo sritis)(4, p. 138-139).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1110 žodžiai iš 3420 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.