Zmogaus ir valstybės teisinis bendradarbiavimas
5 (100%) 1 vote

Zmogaus ir valstybės teisinis bendradarbiavimas



Žmogus – tai valstybės pilietis, kurio teisės ir laisvės yra prigimtinės, jo teisę į gyvybę saugo įstatymas. Žmogaus ir valstybės santykius aiškina Konstitucija. Žmogaus asmuo, kaip ir jo privatus gyvenimas, asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu – ne- liečiami. Informacija apie privatų asmenį gali būti renkama tik motyvuotu teismo spren- dimu ir tik pagal įstatymą

Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiš- kai išrinktus atstovus, jiems laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.

Pagrindinės žmogaus teisės, laisvės ir pareigos įtvirtintos 1950 m. Konvencijoje ir Konstitucijoje. Teisės skirstomos į asmenines, ekonomines – socialines ir politines.

Socialinės – ekonominės teisės – tai žmogaus Konstitucinių teisių, suteikiančių jam teisi-nę galimybę pretenduoti gauti iš valstybės, esant tam tikroms sąlygoms, atitinkamų gėry- bių socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje sferose, visuma.

Asmeninės teisės ir laisvės – tai prigimtinių teisių ir laisvių, atsiradusių nuo žmogaus gi- mimo ir nepriklausančių konkrečiai valstybei visuma.

Politinės teisės ir laisvės – pagrindinių konstitucinių teisių ir laisvių, suteikiančių pilie- čiams galimybę dalyvauti šalies visuomeniniame gyvenime grupė.Valstybė – tai suvereni žmonių bendrija, kuri įsikūrusi tiksliai apibrėžtoje terito-rijoje, turi savo įteisintą valdžią, yra nepriklausoma.

Teisinė valstybė visada būna tik demokratinė, valstybės organų veikla vykdoma griežtai priklausant valdžių pasidalijimo principui, negali būti ignoruojamos jokios pi- liečių teisės, kiekvienam piliečiui suteikiama teisė ginti savo teises visais nedraudžia – mais būdais.

Teisinius santykius nuo kitų visuomeninių santykių skiria bendri bruožai :

– tik teisės normų pagrindu atsiranda teisiniai santykiai, teisės norma visada yra įpareigojančio pobūdžio;

– išreiškiama dalyvių valia, nes šitų santykių dalyviai veikia sąmoningai ir tų, daly-vių valia sutampa;

– valstybės prievarta – teisinių santykių pasikeitimas, atsiradimas, nutraukimas yra juridinis faktas.

Teisė yra apibrėžiama kaip valstybės numatytų ar sankcionuotų visiems privalo-

mų, formaliai apibrėžtų, prireikus valstybės prievarta garantuojamų, visuomeninių san-tykių dalyvių elgesio sistema.

Teisė – tai vienokia ar kitokia žmonių elgesio tvarka. ,,Tvarka“ yra normų siste- ma, kurios vienovę lemia ta aplinkybė, kad jų visų galiojimas grindžiamas tuo pačiu pa- grindu. Normatyvinės tvarkos galiojimo pagrindas yra pamatinė norma, iš kurios , kildi- namas visų tos tvarkos normų galiojimas. Atskira norma yra galiojanti teisės norma, jei- gu ji atitinka teisės sampratą ir yra teisinės tvarkos dalis, o ji yra teisinės tvarkos dalis, jeigu jos galiojimas grindžiamas pamatine tos tvarkos norma.

Teisės socialinė paskirtis – tai tas tikslas, kuriam teisė kuriama ir dėl kurio ji eg- zistuoja. Teisė tiesiogiai atsiranda iš žmonių bendravimo ir todėl skirta jį valdyti atsi -žvelgiant į visų žmonių lygybę ir jų laimės siekį.

Remiantis teisiniu etatizmu, tai teisės socialinė paskirtis – įtvirtinti valstybės ir už jos stovinčios ekonomiškai ir politiškai vyraujančios žmonių grupės valią.

Remiantis pilietinės teisės samprata, tai teisės paskirtis – apsaugoti visų visuomenės na -rių pagrindines teises ir laisves vienodai veiksmingomis priemonėmis. Tokios orienta -cijos teisė siekia socializuoti žmonių santykius, grįsti juos ne jėga, o abipuse nauda,

1

lygiateisiškumu, bendradarbiavimu.

Teisės normos išreiškia valstybės valią ir priklauso visiems. Įstatymuose ir ki -tuose teisės aktuose valstybės numatyta ir visiems privaloma bendro pobūdžio elgesio taisyklė, kurios įgyvendinimas garantuojamas valstybės prievarta.

Konstitucinės teisės normose išreikštas valstybės siekimas nustatyti bet kurių asmenų tam tikro elgesio taisyklės.

Teisės taikymas – tai kompetentingų valstybės institucijų ar pareigūnų veikla, kuria padedama asmenims pasinaudoti savo teisėmis, jas apginti pažeidimo atveju, arba veikla, kuria yra siaurinamos, likviduojamos asmens teisės, šiam atsisakius vykdyti pa-reigas, kuriomis jis privalėjo legalizuoti visuomenėje naudojimąsi savo teisėmis.

Tais atvejais, kai pačių piliečių pastangų įgyvendinti ar apginti savo teises nepakanka, jie turi teisę kreiptis pagalbos į valstybės institucijas, turinčias valdinius įgaliojimus, tarp jų – ir įgaliojimus taikyti teisės normas, kad valstybė jiems padėtų pasinaudoti savo teise

arba pašalinių kitų asmenų neteisėtai daromas kliūtis, trukdančias ja naudotis. Šitaip su-siduriame su teisės taikymu.

Taikydama teisę, valstybė vykdo šias funkcijas :

– padeda piliečiams įgyvendinti savo teises;

– saugo jas nuo pažeidimo;

– individualizuoja asmens teisinį statusą visuomenėje, nustatytą bendruoju teisiniu reguliavimu;

Teisės taikymo tikslas – garantuoti tiek pavienio asmens, tiek visų visuomenės narių interesus. Teisės normos taikomos visų tos teisės subjektų gerovės interesais.

Teisės taikymo subjektai dažniausiai yra valstybės institucijos ir pareigūnai, tu- rintys tam
specialius įgaliojimus valstybės vardu duoti kitiems asmenims privalomus pa- liepimus, teisėtai varžyti kito asmens teises.

Teisinės tvarkos normos reguliuoja žmonių elgesį. Iš pirmo žvilgsnio gali atrody- ti, kad šis teiginys tinka tik civilizuotų tautų socialinėms tvarkoms, nes pirmykštėse vi- suomenėse teisinė tvarka reguliuoja ir gyvulių , augalų, net negyvų daiktų elgesį. Pavyz- džiui, Biblijoje skaitome, kad jautį, užmušusį žmogų, privalu užmušti, – akivaizdu, kad tai bausmė. Nors šiuolaikinės teisinės tvarkos reguliuoja tik žmonių, o ne gyvulių, auga- lų ir daiktų elgesį, tai nereiškia, kad jos negali nustatyti žmonių elgesio su gyvuliais, au- galais ir daiktais.

Išties nėra tokių dalykų, kurių teisė negalėtų reguliuoti.Be to, atrodo, kad teisė yra tai, kas paprastai vadinama teise, bent iš dalies priklauso gamtai ir egzistuoja natūraliai. Juk analizuojant bet kokį teisinį arba su teise susijusį faktą, kaip antai parlamento spren- dimą, administracinį aktą, teismo sprendimą, sutartį arba nusikaltimą, galima išskirti du elementus : viena, turime tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje vykstantį jutimiškai suvo- kiamą aktą arba tam tikrų aktų seką, kitaip tariant, išorinę žmonių elgesio išraišką; kita, turime šio akto teisinę prasmę, t.y. prasmę, kurią jam suteikia teisė. Pavyzdžiui, žmonės susirenka didelėje patalpoje, sako kalbas, kai kurie kelia rankas, kiti nekelia – visa tai yra išorinis vyksmas. Jo prasmė yra ta, kad išleidžiamas įstatymas, kuriama teisė. Čia pama -tome įstatymų leidybos proceso ir jo produkto – įstatymo – skirtumą.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1031 žodžiai iš 2994 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.