TURINYS
1. Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………2
2. Trumpalaikio turto samprata ir klasifikacija…………………………………………………………….3
3. Atsargos………………………………………………………………………………………………………………5
4. Įmonės atsargų sudėtis…………………………………………………………………………………………..5
5. Atsargų įvertinimas ir registravimas apskaitoje………………………………………………………..6
6. Atsargų įsigijimo savikaina……………………………………………………………………………………6
7. Atsargų įkainojimo būdai………………………………………………………………………………………7
8. Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdai…………………………………………………..7
9. Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje……………………………………………….8
10. Per vienerius metus gautinos sumos…………………………………………………………………8,9,10
11. Investicijos ir terminuoti indėliai……………………………………………………………………………10
12. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje………………………………………………………………….10,11,12
13. Išvados……………………………………………………………………………………………………………….13
14. Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………..14
ĮVADAS
Turtu ( angl. assets ) apskaitoje laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kuriais disponuodama įmonė tikisi gauti tam tikrą ekonominę naudą ateityje. LR buhalterinės apskaitos įstatyme pateikiamas toks turto apibūdinimas: turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir ( arba ) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos . Į apskaitą įtraukiamas tik tas turtas, kurio vertę galima patikimai nustatyti, kuris priklauso įmonei nuosavybes teise, bei turtas, nepriklausantis nuosavybės teise, bet įmonės valdomas, naudojamas ir disponuojamas ir teikiantis jai ekonominę naudą. Ekonominė nauda gali būti gaunama įvairiai, pavyzdžiui, naudojant turtą produkcijai gaminti ar paslaugoms teikti, keičiant jį į kitą turtą, apmokant įmonės įsipareigojimus ir pan. Patiriamos išlaidos pripažįstamos turtu tik tuo atveju, jei įmonė gali pagrįstai tikėtis gauti ekonominės naudos, naudodama šį turtą ateityje. Priešingu atveju, patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kada jos buvo patirtos.
TRUMPALAIKIO TURTO SAMPRATA
Turtas, kaip ir pati įmonės ūkinė veikla, yra labai įvairus ir gali būti klasifikuojamas pagal įvairius požymius:
1. Pagal paskirtį ( žemė, pastatai ir statiniai, transporto priemonės, atsargos, skolos įmonei, pinigai )
2. Pagal užbaigtumo laipsnį ( žaliavos, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija )
3. Pagal naudojimo laiką ( ilgalaikis ir trumpalaikis )
4. Pagal vaidmenį įmonės veikloje ( aktyvus ir pasyvus ).
Finansinėje apskaitoje ypač svarbią reikšmę turi turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Svarbiausias tokio turto skirstymo požymis yra turto sunaudojimas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Taigi, trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Turtas trumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu neatsižvelgiant į šio turto kainą. Pavyzdžiui, aukso bei brangakmenių atsargos juvelyrinėje dirbtuvėje, be abejo, priskirtinos trumpalaikiam turtui, nors vieno akmens kaina gali būti kur kas didesnė už šioje dirbtuvėje daugelį metų naudojamą ilgalaikį turtą – prekystalį. Trumpalaikiu turtu gali būti net pastatai, jeigu jie naudojami ne pačios įmonės gamybinei ( prekybinei ) veiklai vykdyti, o skirti perparduoti, pavyzdžiui, ilgalaikiu turtu prekiaujančioje įmonėje, kuri pastatų neįsigyja naudotu ilgą laiką, bet nuperka tikėdamasi perparduoti šiuos statinius už didesnę kainą. Svarbu atkreipti dėmesį i tai, kad įmonėje trumpalaikis turtas ( atsargos sandėlyje ) fiziškai gali būti labai ilgai – net keletą ar keliolika metų. Tačiau pradėtas naudoti pajamoms uždirbti šis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o ne palaipsniui jo vertė bus perkelta į naujai gaminamą produkciją ( arba prekybos įmonėse – į perparduodamų prekių savikainą arba įmonės veiklos sąnaudas ).Kitaip sakant, priešingai nei ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas nenaudojamas pajamoms uždirbti ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį ( vienerius finansinius metus ). Suprantama, išimtis – kad ir ilgus metus naudojamas menkavertis turtas, kurio apskaitos metų metais neleidžia vykdyti optimalumo reikalavimas.
Be abejo, kiekvienai įmonei labai svarbu ilgalaikis turtas kaip
stabilumo garantas. Tačiau labai svarbus ir trumpalaikis turtas. Pavyzdžiui, parduoti įmonės pastatą net ir labai norint ( ypač susiklėsčius blogai finansinei padėčiai ) nelengva. Pirmiausiai tai visada atima nemažai laiko. Antra, praradus patalpas vargu ar būtų įmanoma ateityje uždirbti bent kiek daugiau pelno, nes dėl būsimų nuomos sąnaudų įmonės finansinė būklė dar labiau pablogėtų . Tuo tarpu atsargas, kaip ir visą trumpalaikį turtą, palyginti greitai galima paversti pinigais jas pardavus, žinoma dar geriau racionaliai sunaudojant uždirbant pajamas. Dėl šios priežasties trumpalaikis turtas ilgalaikio turto atžvilgiu ir laikomas likvidesniu. Žinoma, trumpalaikis turtas turi būti vertingas: sugedusių ar tiesiog niekam nereikalingų atsargų ir parduoti niekada nepavyktų. Dėl to šitoks nieko vertas turtas kartais dar vadinamas nelikvidžiu. Kadangi kiekvienas trumpalaikis turtas kuo greičiau turi būti paverstas pinigais, jis dar vadinamas apyvartiniu turtu.
TRUMPALAIKIO TURTO KLASIFIKACIJA
Metinėje finansinėje atskaitomybėje ( balanse ) trumpalaikis turtas suskirstytas į keturias grupes:
1. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys
2. Per vienerius metus gautinos sumos
3. Investicijos ir terminuoti indėliai
4. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje
Be abejo, balansas negali atspindėti visų įmonėje naudojamo turto niuansų. Nemažos trumpalaikio turto – debitorinių skolų įmonei sumos – pateikiamos yra ir kitose sąskaitose. Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis, turtas, balanse pateikiamas atvirkščiai proporcingai jo likvidumo laipsniui: pirmiausiai rodomas nelikvidžiausias trumpalaikis turtas – atsargos, po to likvidesnės ( paprastai greičiau paverčiamos pinigais ) trumpalaikės skolos įmonei, o galiausiai pavaizduojami patys gryni pinigai .
ATSARGOS
Atsargas, jų registravimo apskaitoje,jų įsigijimo savikainos nustatymo, sunaudotų ( parduotų ) atsargų ir jų likučių įkainojimo, atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką nustato 9 – tasis verslo apskaitos standartas.
Taigi atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba,
pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.
ĮMONĖS ATSARGŲ SUDĖTIS
Atsargos apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje skirstomos į keturias grupes, tai:
• Žaliavos ir komplektavimo gaminiai;
• Nebaigta gamyba;
• Pagaminta produkcija;
• Pirktos prekės, skirtos perparduoti.
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai – įmonės įsigytas ar pasigamintas turtas ( žaliavos, medžiagos, kuras, atsarginės detalės, tara, ir kt.), skirtas ne perparduoti, o suvartoti įmonės veikloje per įprastinį įmonės veiklos ciklą.
Nebaigta gamyba – įmonės gaminamos produkcijos, kuri pagal technologija dar nėra visiškai užbaigta, bei nebaigtų teikti paslaugų vertė. Prie nebaigtos gamybos priskiriami nebaigti remonto darbai, siūti drabužiai, nebaigti rinkti baldai ir kt.
Pagaminta produkcija – produkcija, skirta parduoti arba sunaudoti įmonės viduje. Pirktos prekės, skirtos perparduoti, apima visas įmonės ir trečiųjų asmenų nusipirktas prekes nepriklausomai nuo jų rūšies, kainos, naudojimo laiko.
Pirktos prekės, skirtos perparduoti – įmonės įsigytos prekės, numatytos perparduoti. Joms priskiriamas ir ilgalaikis turtas, kurį įmonė ketina parduoti.
Į balansą įrašomos visos nuosavybės teise įmonei priklausančios atsargos, tai:
a) kurios yra saugomos įmonėje;