Analizė

Jurgis Savickis – lietuvių ekspresionistas. Jo novelių pasaulis. Žmogaus samprata. Rašytojas pagrįstai laikomas ekspresionistu: tyrinėjo gyvenimą iš tolo, fiksavo stambiais, anot kritikos, grafiškais brūkšniais, jaudindamasis dėl grožio, meilės bei kitų amžinųjų vertybių likimo sumaterialėjusiame pasaulyje. Nuolatos ironizavo, net pabrėžtinai, su iššūkiu, ne gūždamasis prieš blogį, jo išsigandęs, o įveikęs jį … Daugiau…

Trumpai apie autorię: Šatrijos Ragana – Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja. Ji yra didelė romantikė, pedagogė ir krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Tikrasis vardas ir tikroji pavardė Marija Pečkauskaitė, gimusi 1878 metais vasario 24 dieną Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, gyveno lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Tėvų ir aplinkinių santykiai darė teigiamą … Daugiau…

ĮVADASKas yra meilė?Keldami tokį klausimą, ieškome ne vien kokio nors bendro paaiskinimo. Norimė žinoti,kaip su meile susitinkame, ką ji mums duoda. Jau nuo seno zmones domino meilės tema: menininkai savo kūriniuose yra išreiskę kitų žmonių meilės džiaugsmus ir kančias,taip pat savo pačių išgyvenimus.Meno kūriniuose įkūnyta meilė veikia mūsu jausmus,skatina susimąstyti,nuolat … Daugiau…

Jurga Ivanauskaitė. Mėnulio vaikai. Romanas. 1988 metai. Vilnius. Jurga Ivanauskaitė, gimė 1961m. Vilniuje, baigė Dailės institutą, ji miesto civilizacijos auklėtinė. Tai ryški, šių dienų literatūrinio gyvenimo figūra. Jos debiutinis darbas – prozos knygelė „Pakalnučių metai”. Bendrame to meto prozos kontekste šalia gana tradicinių lietuvių prozos kūrinių autorė atrodo labai įdomi, … Daugiau…

Klasicizmas Terminas klasicizmas plačiąja prasme visoje Vakarų literatūros tradicijoje nurodo klasikinių (antikinių) autorių kūrybingą imitavimą, senovės tradicijų laikymąsi. Šia prasme pirmieji klasicistai būtų romėnai, imitavę graikų tragikus (Seneka), Homerą (Vergilijus). Klasicizmo erdvėje – ir viduramžių meilės romanas pagal graikų, romėnų romano modelį, ir renesanso dėmesingumas Aristotelio „Poetikai“ bei Horacijaus „Poezijos … Daugiau…

K.DONELAIČIO POEMOS ,,METAI“ DALIES ,,PAVASARIO LINKSMYBĖS“ IŠTRAUKOS INTERPRETACIJA [Nuo ,,Ale sakyk…“ iki ,,…pradeda garbint“]Kristijonas Donelaitis – vienas originaliausių Švietimo epochos Europos rašytojų, lietuvių literatūros klasikas. Gimė 1714m. sausio 1d. Mažojoje Lietuvoje, Lazdynėlių kaime netoli Gumbinės, laisvųjų valstiečių šeimoje. Tai pirmasis didelis lietuvių poetas- grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Literatūrinį darbą K.Donelaitis … Daugiau…

Jurgis Savickis – XX a. epochos europinės kultūros žmogus, siekiantis kūrybinės išraiškos modernumo, originalumo. Jo kūrybos principas – estetiškumas, efekto psichologijos siekimas, perdėta elegancija, subtilus individualizmas. J.Savickio proza yra moderni, potekstėje smerkianti bet kokias kaukes, nusistovėjusius įpročius ir papročius. Todėl dažnas jo kūrinių veikėjas yra vaikas, išlaikęs natūralų pasaulio suvokimą. … Daugiau…

J. Biliūnas ,,Ubagas” Kokia laiko prasmė apsakyme, kaip išryškėja skriaudos motyvas? Jonas Bilūnas ištobulino vieną sunkiausių literatūros žanrų – trumpą apsakymą. Vienas iš tokių apsakymų – ,,Ubagas”. Tai didelio santykių šiurkštumo išraiškos kūrinys. Jame sūnus išvaro tėvą iš namų, gailėdamas duonos kąsnio. Tačiau senelis Sabaliūnas nesmerkia sūnaus, tiesioginio savo pažeminimo … Daugiau…

Konfliktų analizė ir taikos studijos doc. dr. Tomas Janeliūnas Telefonas: 869905761 E–mail: tomas.janeliunas@gmail.com Interneto tinklapis: http://www.janeliunas.lt Kurso aprašymas: Taikos ir konfliktų studijos – tai kursas, skirtas magistro programos pirmojo kurso studentams. Šiame kurse detaliai apžvelgiamos taikos ir konfliktų teorijos, karo paplitimo problematika bei karų priežastys, jų geografinis pasiskirstymas, trumpai pristatoma … Daugiau…

J.Marcinkevičiaus eilėraščio „Prisipažinimas” analizė. II bandymasViena dažniausiai pasitaikančių poezijoje temų yra žmogaus santykis su pasauliu. Poetas, atskleidžiantis šią temą, dažnai apipina ją alegorijomis ar palyginimais, tuo paslėpdamas pagrindinę mintį ir taip dažnai sustiprindamas eilėraščio įspūdį. Eilėraščio mintį slepia ir Justinas Marcinkevičius savo eilėraštyje „Prisipažinimas”, tuo lyg ir skatindamas kuo įvariapusiškiau … Daugiau…

Kafkos “Metamorfozė”Laikas. Apsakymo veiksmo laikas apima maždaug tris žiemos mėnesius. Pirmasis novelės sakinys sakinys primena pasakų ir metų pradžias. O eino ryto išskyrimas pabrėžia (kaip ir tautosakoje) pasakojamos istorijos pradžios momentą ir nurodo išskirtinumą, kitoniškumą. Be to, linksniuojamas paros laikas – rytas, dažnai literatūroje siejamas su nauju gyvenimu, naujumu, pradžia … Daugiau…

Kazys Binkis (1893 – 1942) Pasirašinėjo: K. Alijošius, K. Papilietis, Kazys, Kazys Roviejietis, Nedarbininkas, Neklaipėdietis, Nelatvis, Nepartyvis, Ras Desta, Riza Chanas ir kt. Kazys Binkis gimė 1893m. lapkričio 4d. Gudelių kaime, Biržų apskrityje. Mokėsi Papilio pradžios mokykloje (baigė 1908m.), „Saulės“ mokytojų kursuose Kaune, Biržų keturklasėje mokykloje. 1910m. įstojo į Voroneco … Daugiau…

Kristijonas Donelaitis „Metai“ „Rudenio gėrybių“ fragmento analizėKristijonas Donelaitis- didis poetas, pradėjęs naują lietuvių literatūros etapą, jo kūryba lietuvių literatūros istorijoje – tai posūkis iš raštijos į grožinę literatūrą. „Metai“ – didžiausias ir meniškiausias europinės reikšmės veikalas, vaizdinga poema apie lietuvių būrus, jų tikėjimą, buitį bei papročius. „Rudenio gėrybės“ pradedamos klasikinės … Daugiau…

Analizė Bernardas Brazdžionis „Šaukiu aš tautą“ B. Brazdžionio eilėraščių rinkinį „Šaukiu aš tautą“ sudaro pilietiniai, patriotiniai eilėraščiai, kuriuose dominuoja tiesioginis idėjos išsakymas, iškilminga kalbėsena. Avangardistinio laikotarpio agitacinio pobūdžio eilėraštis „Šaukiu aš tautą“ susilaukė didelio susidomėjimo Atgimimo metu. Eilėraščio lyrinis „aš“ kalba kaip oratorius, šauklys. Jis save vadina protėvių dvasia ir … Daugiau…

Antanas Škėma- žymiausias katastrofinio modernizmo atstovas XXa. vidurio lietuvių literatūroje, išsakęs didžiuosius Vakarų civilizacijos sukrėtimus išgyvenusio žmogaus dvasinę patirtį ir suradęs meninę kalbą, tinkamą išreikšti suskilusiam žmogaus pasauliui, nevilties, grėsmės, baimės ir aistringo prarastų vertybių ilgesio išgyvenimams. Škėmos kūryba labai autobiografiška, jis atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų. … Daugiau…

Antanas Strazdas aštuoniolikto amžiaus poetas. Gimęs 1760 metais. Strazdas buvo baudžiauninkas, tačiau pabėgo nuo savo šeimininko ir pasivadinęs Antanu Drazdausku sukurė knygelę „Giesmės“. Ši giesmė paraštyta aštuoniolikto amžiaus kalba, joje daug slavizmo. Tekste kalbama daugiskaitos trečiuoju asmeniu „mes“. Žodis „pulkim“ giesmės pradžioje reiškia ne veiksmą, o dvasios būseną. Žmonės raginami … Daugiau…

„Baltaragio malūno“ folkloriškumasAr galima būtų įsivaizduoti tikrovėje ant aukšto Udruvės kalno stovintį Baltaragio malūną, jo šeimininką, pražilusį Baltaragį, gražuolę jo dukrą Jurgą, pas kurią vis važiuoja piršliai su jaunikiais, bet niekas neatvažiuoja, nes jiems sukliudo Paudruvės pelkių velnias Pinčiukas? Tikrovėje tokių dalykų nėra, taigi K.Borutos romane yra nemažai mitų ir … Daugiau…

J.Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė Juozas Grušas (1901 – 1986) 1967 m. parašė dramą “Meilė, džiazas ir velnias”. Pavadinimas simbolinis. Gėris ir blogis (meilė ir velnias) grumiasi šiuolaikiniame pasaulyje, kurį simbolizuoja džiazo vaizdinys. Rašytojas svarsto amžinus dalykus, mąsto paie žmogaus gerumą ir apie išsigimimo, nužmogėjimo priežastis. Dramos veiksmas: … Daugiau…

Macernio “vizijos” Įžanga„Vizijos“ – reikšmingiausias Mačernio eilėraščių ciklas. Poetas jį rašė labai jaunas, vos aštuoniolikos – dvidešimt vienerių metų. Atkakliai ieškojo atsakymų į jaunystėje iškilusius klausimus: kodėl žmogus ateina į šį pasaulį, kokia gyvenimo prasmė? Mąstyti jam padėjo skaitytos knygos. „Vizijų“ ciklas sudarytas iš įžangos, septynių regėjimų ir pabaigos. Būdamas … Daugiau…

GRAIKŲ LYRIKA Atsiranda VII a. pr. Kr. 1) Deklamuojamoji Elegija – jos būdavo giedamos puotose ir liaudies sueigose. Mimnensis pirmas rašė meilės lyriką. Tirtajas – rašė patrijotines elegijas. Jambas – () pradininkas Archilakas. Atsiranda monologas. Pokalbis su siela. 2) Dainuojamoji (melika) Monodinė – suklesti VII a. pr. Kr. Pab. Lezbo … Daugiau…

Alfonsas Čipkus lyg tikrąjį savo paties ženklą pasirinko Alfonso Nykos – Niliūno pavardę. Šis žmogus į lietuvių literatūrą įėjo kaip poetas, kritikas ir vertėjas. Tiksli jo gimimo data nežinoma, bet manoma, kad A.Nyka-Niliūnas gimė 1919 metais (kai kurioje literatūroje galima rasti 1920 m.) Nemeikščių kaime, Utenos apskrityje. Gimtinės kraštovaizdis – … Daugiau…

Ar Juza tragiškas herojus? (Pagal J.Baltušio romaną “Sakmė apie Juzą”)“Sakmė apie Juzą” – geriausias J.Baltušio kūrinys, kuriame autorius bandė pavaizduoti lietuvio charakterį, sukaupusį savyje ilgaamžę patirtį. Šio kūrinio pagrindinis herojus Juza – įdomus, patraukiantis skaitytoją savo charakteriu ir likimu, nesuprantamas keistuolis, mažakalbis, bet giliai jaučiantis žmogus. Juza per tamsus, kad … Daugiau…

Antanas Škėma(1911-1961) Lietuvių moderniosios literatūros atstovas, prozininkas ir dramaturgas Antanas Škėma gimė 1911m. lapkričio 29d. Lodzėje, Lenkijoje, kur jo tėvas buvo išsiųstas mokytojauti. 1-o pasaulinio karo metais su tėvais gyveno Rusijoje, 1921m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Radviliškio progimnazijoje, Aušros gimnazijoje Kaune. 1929m. įstojo į Lietuvos universiteto medicinos fakultetą, 1931m. perėjo … Daugiau…

A.Baranausko poema „Anykščių šilelis“. Antanas Baranauskas – žymiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas,kalbininkas, klasikinės poemos „Anykščių šilelis“ ir kitų eiliuotų kūrinių autorius. Kurti jis pradėjo dar vaikystėje. Ganydamas bandą jis kūrė žaismingus eilėraštukus, išreiškiančius piemenuko mintis, vaikiškus jo dżiaugsmus ir rūpesčius. „Anykščių šilelis“-reikšmingiausias Baranausko kūrinys,kuriame apdainuojama gimtojo krašto gamta,idealizuojama Lietuvos senovė,kaip … Daugiau…

Gamtos tema V.Palčinskaitės kūrybojeGrožinė literatūra kaip niekas kitas padeda mažiesiems pajusti ne tik“gėrio-blogio”, ”juodo-balto” egzistavimą, bet ir subtilesnes tarpines grandis, leidžia išgyventi kuo įvairesnius jausmus. Pamažu pradedama suvokti sudėtingesnes vertybes, suprasti pasaulį, bei žmogaus prieštaringumus, ugdyti vaiko vaizduotę. Juk vaikystėje, kai protas labai imlus, o širdis jautri literatūrinis išgyvenimas būna … Daugiau…

Samprotavimas Ar verta mokyklose įvesti uniformas ? Būnant moksleiviu, neabejingu savo bendruomenei ir joje iškylančioms problemoms bei klausimams, atsiranda noras pakalbėti apie pastaruoju metu vis aktualesnę temą – uniformas. Šiuo metu mokyklose vyrauja dvilypė sistema: vienos institucijos uniformas laiko savaime suprantamomis ir toleruojamomis, o kitos pripažįsta laisvą rengimosi stilių. Tad … Daugiau…

bbbbbbbb K Donelaitis “Metai”Skaitydami Kristijono Donelaičio “Metus”, pastebime, kad nemažą kūrinio dalį sudaro Lauro, Selmo ir šaltyšiaus Pričkaus pamokančios bei patariančios kalbos, kuriose, be abejonės, regime paties autoriaus pozicją. Todėl galime spręsti, kad vienas iš Donelaičio tikslų buvo parodyti žmonėms, kaip reikia teisingai elgtis, o tas, kuris teisingai elgiasi, yra … Daugiau…

V. Šekspyro “Hamleto” monologo “Būti ar nebūti” analizėMonolgo pirmosios eilutės vaizduoja gilų Hamleto susimąstymą. Jis galvoja apie savo dėdės Klaudijaus, neteisėtai užėmusio sostą nužudant Hamleto tėvą, žmogžudystę: “ar nusilenkti dvasioj/ Strėlėms ar dūžiams atšiauraus likimo,/ Ar su ginklu prieš negandų minias/ Į kovą stot ir jais nusikratyt?”. Klaudijaus sūnėnas svarsto, … Daugiau…

J.Biliūno novelės “Lazda” ištraukos analizė Novelės pavadinimas tarsi įprasmina patirtą tėvo skriaudą ir patyčią. Juk lazda- tai įrankis, su kuriuo niekas neglosto. O skliausteliuose esanti pastaba “ Mano draugo pasakojimas” – pabrėžia novelės tikroviškumą. Svarbiausias J.Biliūno prozos savitumas – pasakojimas pirmuoju asmeniu. Rašytojo kūryba labai autobiografiška: dažnai vaizduojama jo vaikystės … Daugiau…

Alytaus Likiškėlių vid. m -klos 12d klasės mokinio Lino Meškelevičiaus Henrikas Radauskas HOMERO JAUNYSTĖAš gėriau putojantį pieną, Aš valgiau nežemišką duoną, Žiūrėjau į žėrinčią dieną: Į žydinčią gėlę raudoną.Man piemenys grojo vamzdeliais Pavėsyje aukšto platano, Ir bitės auksiniais indeliais Man kvepiantį medų gabeno.O, kaip man beprotiškai sekės! Man vynuogės nokti … Daugiau…