Analizė

Juozas Grušas UŽGESUSI ŽVAKĖ Interpretacija (Nežinomo žmogaus užrašai)Juozas Grušas – rašytojas, kuriam būdingas jausmingumas, gėrio samprata, kova su blogiu, mirties įvaizdžio griovimas ir jos aptarimas. Iš mano skaitytu Juozo Grušio kurinių (novelių), „Užgesusi Žvakė“ padarė įspūdį. Pagrindinė mintis, kuomet mirtis tapo laime vargšams žmonėms, paliko neįprastą įspūdį. Nors patys šeimyniniai … Daugiau…

(Mažvydas kalbasi su Kristupu) V.Kubilius yra pasakęs; „…po Mykolaičio–Putino mirties Just. Marcinkevičius yra pirmasis poetas, kuriam pavyko sukurti iš savęs, iš savo žodžių ir darbų šitą taurumo fenomeną.“ Jau penkiasdešimt metų Justinas Marcinkevičius rašo vis naujas knygas, kuriose išlieka trys svarbiausios temos: Lietuva, lietuvių kalba, gamta. Rašytojo kūryboje gyvenimas – … Daugiau…

Laikas Vinco Mykolaicio-Putino rinkinyje „Tarp dviejų ausrų“ Vincas Mykolaitis – Putinas – tai vienas iš lietuvių simbolistų. Jis parašė keletą romanų, iš kurių žymiausias „Altorių šešėly“, taip pat daug poemų ir beabejo eilėraščių. Pastarieji buvo išleisti peozijos rinkiniais, kurių ryškiausias „Tarp dviejų aušrų“. Būtent šis rinkinys siejamas su simbolizmu. Poetas … Daugiau…

Reliatyvumo sūkuryje rašytojas matė vienintelę pastovią vertybę – žmogaus intuiciją ir išgyvenimus. Jis jau pačioje pradžioje nusigręžė nuo buitinio ir etnografinio aprašinėjimo ir kūrė meninius vaizdus, pasiremdamas prieštaringais, nuolat kintančiais ir sunkiai užfiksuojamais įspūdžiais, pagavomis, nuotaikomis. Pasakodamas Šeinius mėgdavo susilieti su herojaus jausena ir būsena (dažnai pasakodavo pirmuoju asmeniu), nedaryti … Daugiau…

J.I.Šeiniaus Romano „Kuprelis“ analizė. I.Šeiniaus talentas labiausiai atsiskleidė romanuose. Juose randame skvarbaus analitiko žvilgsnį į žmogų, savitą pasaulio sampratą, žodžio kultūrą. Romano „Kuprelis“ pirmasis leidimas pasirodė 1913m. Antrasis variantas pakeistas, išleistas 1932m. Kuprelis. – pirmas modernus lietuvių romanas, kurio centre – žmogaus drama. Kūrinio pagrindas yra Kuprelio meilės – vienintelės, … Daugiau…

Ignius Šeinius – XIX a.pab. – XX a. lietuvių rašytojas – impresionistas. Žymiausiais jo kūrinys – “Kuprelis”. Būtent šio romano ištrauka ir bus analizuojama. Ketvirtajame skyriuje, kuris bus nagrinėjamas, daugiausia dėmesio skirta malūnui ir Kupreliui, todėl jie bus labiau akcentuoti. Pirmiausia I.Šeiniui, kaip ir kitiems šios modernizmo srovės atstovams, svarbiausia … Daugiau…

Kodėl nelaimingos moterys romane “Vilius karalius” ?Romane “Vilius Karalius” Ieva Simonaitytė pateikia daug įvairių žmonių charakterių. Kiekvienas veikėjas kūrinyje aprašomas daugiau ar mažiau sklandžiai. Autorė nuodugniai išnagrinėja herojų vidinius išgyvenimus, skaudžias likimo peripetijas. Skirtingai negu asmens, kuris yra romano centre, o jo paveikslas yra vientisas ir išplėtotas, moterys vaizduojamos tarsi … Daugiau…

netrukus gali palydėti vadovų kaita savivaldybės įmonėse. Opozicija įtaria, kad naujoji valdančioji dauguma mėgins į vadovaujančius postus pasodinti savus žmones. Sostinėje yra arti šimto savivaldybei priklausančių bendrovių: ne viena tokia įmonė savo apyvartą skaičiuoja milijonais litų, vadovai gauna solidų atlyginimą.J.Imbrasas: revoliucijų nebus Reklama „Specialiai nieko nedarysim, jau praėjo revoliucijų laikai“, … Daugiau…

Lapino paveikslas V. Krėvės “Skerdžiuje”Apsakymų rinkinyje „Šiaudinėj pastogėj“ atsiveria rašytojo Vinco Krėvės (Mickevičiaus) vaikystės laikų kaimas – sodžiaus buitis, žmonės, jų gyvenimo įvairios situacijos ir atsitikimai. Krėvės sodžius nutapytas labai realistiškai. Tikroviška, sodri buitis, gyvi, ryškūs charakteriai, turtinga kaimo žmonių kalba. Bet Krėvė nelinkęs pabrėžti tamsiųjų gyvenimo pusių, žmonių ydingumo … Daugiau…

Juozas Grušas „Meilė, džiazas ir velnias“ Ištraukos analizėTėvų ir vaikų konfliktas nuolatinis ir amžinas. Turbūt jis vyks tol kol egzistuos žmonija. Tačiau kiekvienas laikmetis šį konfliktą sprendžia savaip. XX amžiaus tėvų ir vaikų santykių problemos rūpi ir dramaturgui J. Grušui. Tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“ sprendžiama net keletas tėvų ir … Daugiau…

1. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai Trumpalaikis tikslas – Universitete dėstančių dėstytojų kalbos tobulinimas. Rūpinimasis jų individualios šnekos turtinimu, tobulinimu, tikslingesnių raiškos priemonių atrinkimu ir panaudojimu dėstant paskaitas, bendraujant su studentais. Ilgalaikis tikslas – taisyklingai kalbantys dėstytojai skatins studentus kalbėti taisyklingai. 2. Problema Pirmuosius kalbos kultūros pagrindus mums davė tėvai, darželio … Daugiau…

Karalių šeimos istorija. Senosios Karalienės paveikslas. Kas būdinga seniesiems karalių namams ?Didžiojo šiaurės karo metu Didžiojoje Lietuvoje ir Lenkijoje siautęs maras 1709 – 1710 m. pasiekė ir Mažąją Lietuvą. Po maro kraštas ištuštėjo, jame liko net 11.000 tuščių sodybų, išmirė 1/3 visų gyventojų. Todėl Frydrichas pirmasis, nuo 1701 m. karūnavęsis … Daugiau…

Molekulinė elektronika Gilėjant mūsų supratimui apie molekulių gebėjimą pernešti elektros krūvį bei jų sąveiką su makropasauliu, vis labiau panaudojamos jų savybės ir kuriami nauji prietaisai Įsivaizduokite iš molekulių sudarytą judesio perdavimo mechanizmą: molekulės susižadina ir pradeda osciliuoti viena kitos atžvilgiu, netekusios ar papildomai prisijungusios vieną vienintelį elektroną1; arba domino tvarka … Daugiau…

I.Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriaiI.Simonaitytė (1897 – 1978) – unikali rašytoja, savo kūryboje plačiai ir išsamiai pavaizdavusi Mažąją Lietuvą. Romane “Vilius Karalius” dominuoja tautinės ir moralinės problemos. Žmogaus likimas romane dažnai tapatingas su tautos likimu. Žmogaus smukimas – tautos smukimas. Todėl keldama klausimą, kas kaltas dėl tokios … Daugiau…

Juozo Apučio kūrybos analizėJuozas Aputis (gimęs 1936 06 08) 1943-1950 metais mokėsi Nemakščių (Rasei-nių raj.) 7-metėje mokykloje, 1950-1954 metais – Viduklės (Raseinių raj.) vidurinėje mokykloje. 1955-1960 metais studijavo Vilniaus universitete lituanistiką. Bendradar-biavo meno savaitraštyje „Literatūra ir menas“, literatūros mėnraštyje „Pergalė“ (vė-liau „Metai“). Išleido novelių knygas: „Žydi bičių duona“ (1963), „Rugsėjo … Daugiau…

Pradinukų skaitiniuose yra pakankamai lyrinių eilėraščių, žadinančių vaiko teigiamas emocijas, jausmus, padedančių suvokti aplinką, supantį pasaulį. Tačiau vaikai dažnai dar gyvena fantazijų pasaulyje, ne mažiau reikšmingi jiems yra ir epiniai eiliuoti pasakojimai apie nesamus dalykus, pasakas. Todėl Jono Strielkūno eilėraštis ,,Pramaniūgas” trečiokams labai patinka. Jis lavina vaizduotę ir fantaziją, skatina … Daugiau…

“Geras darmos kūrinys dažnai panašus į sprogimą, kurio deglą atsineša kas nors iš hamletų, norų, čackių ar šarūnų giminės. Darmoje gali ir nebūti maištingo personažo, gali niekas nežvanginti kalavijais, bet visada vienaip ar kitaip juntama herojiškai arba kritiškai mąstanti asmenybė, jos mintys, jos temperamentas, jos santykis su tikrove. Vien vaizduoti, … Daugiau…

Planas I. Drama ir jos pavadinimas II. Jaunimas: 1. Jaunų žmonių paveikslai dramoje. 2. Kas juos tokius padarė: a) šeima; b) tėvai; c) laikotarpis. 3. Kas vienija visus keturis jaunuolius. 4. Sudėtingi veikėjų charakteriai: a) Andrius; b) Julius; c) Lukas; d) vaikinų meilė Beatričei; e) Beatričė. 5. Beatričė – šviesus … Daugiau…

AVANGARDIZMAS VAKARŲ LITERATŪROJE Pirmosios modernizmo kryptys, atsiradusios dar XIX a. aštuntajame-devintajame dešimtmetyje, yra simbolizmas, impresionizmas. XIX a. pabaigoje daugelis modernis­tinio meno ir kultūros reiškinių labai susipynę, todėl šis laikotarpis dažnai įvardijamas bendru „amžiaus pabaigos“ (pranc. fin de siecle, tarti fen diu sjekl), naujojo meno (pranc. art nouveau, tarti ar nuvo; … Daugiau…

Išsamus aprašymas Klasikiniu kūrybos laikotarpiu Gėtė rašo didįjį savo kūrinį – „Faustą“. Tai 2 dalių filosofinė tragedija. Šiuo laikotarpiu rašytojo žvilgsnis krypo į visuotinąsias tiesas, ieškojo pasaulio harmonijos, gyvenimo prasmės. „Faustas“ – pasaulio ir žmogaus modelis, kurį Gėtė kūrė mažne visą gyvenimą. „Fausto“ siužetas nėra originalus Jo šaknys vokiečių liaudies … Daugiau…

PPRIEŠAUŠRIO VIEŠKELIAI„Priešaušrio vieškeliai“- romanas, išleistas palyginti mažu tiražu, mažai kieno iš anksto lauktas, nedaugelio dėmesį atkreipęs. Tačiau meniniu žodžiu, giliu dvasingumu, subtilia asmenybės vidinio pasaulio analize, tiksliu socialinės tikrovės perteikimu romanas gali lygiuotis į geriausias prozos knygas. Šis veikalas autentiškiausiai atskleidęs sovietmečio žmogaus egzistencinę situaciją, reiškiantis naujus literatūros psichologinius ieškojimus, … Daugiau…

TURINYS1. Įžanga 2. Apie autorių 3. Apie kūrinį 4. Pagrindiniai veikėjai 5. Gražiausi posakiai 6. Naudota literatūra ĮŽANGA Dar Strasburgo studentas J. V. Gėtė pradėjo rašyti „Faustą“. Su pertraukomis rašydamas, 1808 m. išleido pirmą dalį, o prieš pat mirtį ir antrą. Tai 60 metų darbas. Yra sakoma, kad J. V. … Daugiau…

ĮVADAS„Kalba tobulėja kartu su kultūra“ A.TolstojusKalbos kultūra yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos vartojimas. Tiksliau apibrėžti, kas tai yra sunku, nes kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Kalbos kultūra siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. … Daugiau…

Jonas Biliūnas. “Brisiaus galas”. Teksto analizė ir interpretacijaJonas Biliūnas – pirmasis pasirengęs lietuvių rašytojas, kėlęs sau aukštus reikalavimus. J. Biliūno kūryboje svarbiausia ne pats įvykis, o jausmai, kuriuos jis sužadina. Meistriška forma ir humanistinėmis idėjomis pasižymi apsakymas “Brisiaus galas”. Šį kūrinį J. Biliūnas rašė paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, tad nenuostabu, … Daugiau…

KAS YRA INTERPRETACIJA? 1. Apibrėžimas Interpretacija yra bandymas suprasti pateiktą tekstą kaip galima geriau, kaip galima daugiau smulkmenų pastebėti. Tekstas gali būti lyrinis, epinis ar draminis. SVARBU ŽINOTI: Kiekvienas skaitytojas susigyvena su tekstu, tekstai gali būti suprasti daugiareikšmiškai ir kiekvieną skaitytojas skirtingai interpretuoja. Kartais pirmiausia tekstas perskaitomas, tada vėliau visapusiškai … Daugiau…

Niūrioje Vingių aplinkoje kaip didžiausias kontrastas išryškėja šviesus marčios Katrės paveiklas. Apie Katrę pradžioje išgirstame iš Vingių pokalbio. Senajam Vingiui ji ”nelabai aiški, bet pinigai kaip jei rankoje”. Vingienei- ji pajuodėlė, didnosė, pataikūnė. Tėvui pasiūlius pirštis Driežo dukteriai, Jonas taip atsikerta: “Taigi taigi, kaipgis! Pats galėtumei imti Katrę, tokia juoda, … Daugiau…

Baigęs 1931 m. Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, išgarsėjęs prieš karą realistinės prozos kūriniais, atkakliai tylėjęs stalinizmo metais gresiant represijoms, „atlydžio“ laikotarpiu iškilo kaip dramaturgas, sukūręs savo veikalais moralinio teismo teatrą. Tradicinės moralinės normos, pasak rašytojo, buvo išardytos XX a. karų ir socialinių lūžių, ir šiuolaikinio dramaturgo uždavinys – išanalizuoti besiformuojančią … Daugiau…

K. Hamsuno pažiūros į meilę esmė buvo lyrinė apysaka “Viktorija” – vienas iš reikšmingiausių naujųjų laikų pasaulinės literatūros kūrinių, skirtų meilės temai. Apysakos siužetas vaizduoja dviejų žmonių neišsipildžiusią meilę. Šioje apysakoje daug impresionistinio stiliaus bruožų. Stipriai ir atvirai skamba jausmo balsas, nuoširdus ir aiškus, įsikūnijęs tobula menine forma. Kaimo malūnininko … Daugiau…

Į lietuvių literatūros istoriją kaip pirmasis grožinės kūrybos klasikas K. Donelaitis atėjo su poema „Metai“. K.Donelaičio „Metai“, sukurti XVIII amžiaus 7-ame – 8-ame dešimtmetyje, pirmą kartą paskelbti 1818m., padėjo pagrindus pasaulietinei grožinei lietuvių literatūrai. “Metai” – keturių dalių poema, vaizduojanti to laikmečio būrų gyvenimą ir buitį. Kristijonas Donelaitis parašė šį … Daugiau…

Kristijono Donelaičio poemos ,,Metai“ ištraukos iš ,,Rudens gėrybių“ analizė ir interpretacija Kristijonas Donelaitis – XVIII amžiaus lietuvių grožinės literatūros pradininkas, sukūręs pirmąjį meninį tekstą – didaktinę, epinę poemą ,,Metai“. Šiame kūrinyje stilių dominantė sukuria epinį būrų gyvenimo paveikslą. Sutinkame iš antikos atkeliavusį hegzametrą, klasicizmo pamėgtą didaktiką, baroko šiurkščius, grubius posakius, … Daugiau…